Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.
© Shutterstock

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai bendraturčiai nesutaria, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką gali nustatyti teismas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje
© Shutterstock

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa. Tuomet kiekvienas namo buto ir kitų patalpų savininkas įgyja neįrengtos palėpės dalį – tampa patalpos dalies savininku ir gali ja disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti ir pan.).

Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, būtinas jų susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus – atsisakymus savo dalies. Toks atsisakymas turi būti patvirtintas notaro, sudarant pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartį ar surašant kitą lygiavertį dokumentą, kuris suteiks teisę asmeniui valdyti ir naudoti jau jam priklausančią patalpų dalį.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje
© Shutterstock

Norint nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį prijungti prie buto ar suformuoti naują nekilnojamojo turto objektą (butą) privaloma parengti atitinkamą statinio projektą, kuriame būtų numatyti naujos patalpos (buto) formavimo ar esamų patalpų performavimo bei paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį sprendiniai, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos.

Statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas kartu su kadastrinių matavimų byla – tai nuosavybės teisės į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą įregistravimo ar esamo buto kadastro duomenų pakeitimo dėl palėpėje įrengtų papildomų patalpų pagrindas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.