Gyvenamojo NT rinkos nuotaikos: domisi, analizuoja ir drąsiau keičia

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių „MG Valdos“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.
© Shutterstock

Verte domisi kas antras

Tyrimų duomenys aiškūs – net 56 proc. didžiųjų miestų gyventojų domisi savo būsto verte rinkoje. Trečdalis gyventojų nurodo, kad jų būsto vertė pastaruoju metu yra išaugusi, apie 20 proc. sako, kad ji nesikeitė, o vos 3 proc. yra nurodę būsto vertės sumažėjimą. Nuotaikos pozityvios.

Aktyviausiai savo būsto verte domisi gyventojai, kurie turi konkrečių planų per artimiausius 3-5 metus pakeisti savo gyvenamąją vietą. Net 70 proc. tokių gyventojų žino pastaruoju metu vykstančius savo būsto vertės pokyčius. Įdomu tai, kad savo būsto kainos pokyčius seka net 48 proc. tų didmiesčių gyventojų, kurie visiškai neturi planų keisti savo būsto.

Apskritai, apie būsto keitimą galvoja palyginti didelė dalis didmiesčių gyventojų. Beveik kas penktas gyventojas turi konkrečių planų pakeistų būstą per artimiausius 3-5 metus, dar apie 40 proc. kartais apie tai pasvarsto, nors konkrečių planų dar neturi. Statistika rodo aiškią tendenciją – didmiesčiuose NT rinkos dinamiškumo potencialas yra didelis.

Palyginti nemaža dalis apie būsto keitimą galvojančių didmiesčių gyventojų rodo įsivyraujančią tendenciją neprisirišti prie vieno būsto visam gyvenimui, nebijoti jį keisti atsižvelgiant į to laiko situaciją ir asmeninius poreikius. Labai tikėtina, kad aktyviausi dabartinės NT rinkos dalyviai – 25-35 m. amžiaus gyventojų karta – per savo gyvenimą gerokai dažniau keis būstus negu jų tėvai, kurie tą yra darę vos 1-2 kartus.

Todėl pagrindinis klausimas, kurį sau turėtų užduoti kiekvienas būsto pirkėjas – kaip užtikrinti ilgalaikį įsigyjamo NT objekto likvidumą?

Būsto vertės veiksniai

Visų pirma, bendrą paklausą ir būsto likvidumą lemia to meto ekonominė situacija ir padėtis rinkoje. Kai bendra ekonominė situacija gera, atlyginimai kyla, o žmonių lūkesčiai dėl ateities geri, didelis aktyvumas stebimas ir NT rinkoje, kur žmonės labiau linkę prisiimti ilgo laikotarpio įsipareigojimus ir investuoti į didelę vertę turintį turtą. Tiesa, net ir tais atvejais, kai ekonomikos kreivė sustoja kilusi, likvidus turtas išlaiko susidomėjimą ir yra atsparesnis ženkliam kainos svyravimui.

Konkretaus būsto likvidumą didele dalimi lemia jo geografinė vieta. Ši taisyklė lieka nepakitusi – didesniame mieste, kur yra daugiau ekonominio aktyvumo, daugiau pramonės ar įvairių paslaugų įmonių, miestas turi plėtros perspektyvų, nekilnojamojo turto vertė, tikėtina, išlaikys savo vertę arba ją augins. Mažesnieji šalies regionai, išskyrus kurortines vietoves, pagal NT kainas ir jų dinamiką niekada neprilygsta didmiesčiams.

Trečias likvidumą apsprendžiantis veiksnys – aplinkinė infrastruktūra konkrečioje vietoje. Geras susisiekimas, lengvai pasiekiamos viešosios paslaugos ir komerciniai objektai taip pat prisideda prie didesnės būsto vertės. Papildomu pranašumu gali tapti ir gera kaimynystė. Daugelis sutiks, kad renkantis, kur investuoti, šalia NT objekto esantis verslo centras atrodo žymiai patraukliau negu kietu kuru kūrenamas medinukas.

Likvidumą iš esmės lemia ir konkretaus projekto ilgalaikis išskirtinumas konkurencingoje NT rinkoje. Šis faktorius apima labai platų spektrą – nuo projekto vidinių teritorijų išplanavimo, architektūrinių pastatų sprendimų, naudotų medžiagų kokybės iki, tarkime, aplink projektą esančiais gamtos plotais ir jų „išnaudojimu“ būsimų gyventojų naudai.

Ką lemia būsto amžius?

Kartais teigiama, kad paties būsto kokybė ir įrengimas didelės įtakos jo kainai neturi, ją iš esmės nulemia aukščiau išvardyti veiksniai. Vis dėlto tai galioja ne visais atvejais. Remiantis minėtos apklausos duomenimis, dažniausiai apie išaugusią jų būsto vertę nurodė naujesniuose negu 2010 m. statybos daugiabučiuose gyvenantys respondentai.

Kaip rašoma spaudos pranešime, visada galima rasti kontrastų, kai pačiame miesto centre esančio senos statybos, nudėvėto buto centre gerokai viršija naujos statybos ir naujai įrengto buto miegamajame rajone kainą. Vis dėlto naujos statybos būstų savininkai gali būti labiau užtikrinti dėl jų likvidumo ir vertės didėjimo dėl geresnės kokybės, šiuolaikinius poreikius atitinkančio būsto išplanavimo, mažesnių išlaikymo ir priežiūros sąnaudų.

Todėl norint, kad nuosavas būstas taptų gera investicija, o per ilgesnį laikotarpį jo vertės pokytis keltų teigiamas emocijas ir leistų galvoti apie būsto pakeitimą, šiandien tampa vis svarbiau įvertinti jo likvidumą. Kiekvienas, nusprendęs įsigyti konkretų būstą, turėtų pabandyti įsivaizduoti, ar po 7-10 metų lengvai atsirastų naujas būsto gyventojas, kuriam tiktų vieta, kaimynystė ir paties būsto kokybė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.