Geologiniai tyrimai, kurie gali padėti sutaupyti daug pinigų

 (6)
Inžineriniai geologiniai tyrimai – tai žemės gelmių tyrimai, kurių metu gaunama informacija apie statybos aikštelės geologines ir hidrogeologines sąlygas, reikalingas statinių pamatams projektuoti – siekiant pagrįsti statinio statybą, norint rengti statinio projekto konstrukcinę dalį, tiksliau, parinkti tinkamiausius statinio pamatų ir/ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius, rengti statybos darbų technologijos projektą, vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai, atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, statinių avarijoms, susijusioms su konstrukcijų griūtimis, tirti bei statinio ekspertizės reikmėms.
Geologiniai tyrimai, kurie gali padėti sutaupyti daug pinigų
© Shutterstock nuotr.

Nors teisės aktai ir numato inžinerinių geologinių tyrimų būtinybę prieš įrengiant individualaus gyvenamojo namo pamatus, tačiau šių darbų kontrolė yra nepakankama arba jos visai nėra. Dažnai užsakovai nėra nusiteikę išlaidauti inžineriniams geologiniams tyrimams, tačiau būtent pinigai gali būti vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl reikėtų jais pasirūpinti.

Inžineriniai geologiniai tyrimai gali padėti sutaupyti nemažai pinigų įrenginėjant pamatus, kadangi turima detali informacija apie sklype esančius gruntus leis suprojektuoti ekonomiškus ir racionalius pamatus. Iš kitos pusės, kalbant apie projektavimą, joks pamatų konstruktorius nesiryš projektuoti pamatų statiniui, kuriam nėra padaryti grunto tyrimai.

Neturint informacijos apie gruntus, slūgsančius po statomu pastatu, įrengti pamatai gali būti tiek per silpni, tiek per stiprūs. Pirmuoju atveju, rizikuojama, kad statinys nevienodai sės ir dėl to supleišės, o gal net nugrius, antruoju atveju – bus panaudota per daug medžiagų ir dėl to išaugs projekto sąmata. Yra užfiksuotas ne vienas įvykis, kuomet statomi namai, dažniausiai individualūs, ima deformuotis ir skilinėti. Tikėtinos priežastys, neatlikti inžineriniai geologiniai tyrimai ir dėl to netinkamai parinkti pamatai. Toks pinigų taupymas tyrimų sąskaita yra neprotingas ir nuostolingas. Nevertėtų susigundyti ir pigiai savo paslaugas siūlančiomis įmonėmis, kadangi pasitaiko atvejų, kai tokių paslaugų teikėjai tiesioginių inžinerinių geologinių tyrimų neatlieka, o geologines sąlygas aprašo remdamiesi gretimybėse ar rajone atliktų tyrimų duomenimis. Pagal tokius duomenis parengtos ataskaitos bus nieko vertos, nes neatitiks realių geologinių sąlygų, tad galiausiai tyrimus teks perdaryti iš naujo ir dėl to kentės užsakovo kišenė. Ieškant patikimų inžinerinių geologinių tyrimų specialistų, reikėtų rinktis reglamentuotai veikiančias įmones, priklausančias Geologijos įmonių asociacijai.

Kita vertus, kokybiškai atlikti žemės tyrimai dar negarantuoja ekonomiško pamatų įrengimo, kadangi ne visi projektuotojai turi pakankamai patirties ir moka projektuoti optimalius pamatus pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenis. Tokiais atvejais, bijant, kad statinys nenugriūtų, dažnai pamatai įrengiami su didele atsarga, pridedant papildomų saugos koeficientų. Tam sunaudojama žymiai daugiau medžiagų negu jų reikėtų ir dėl to smarkiai išauga pamatų įrengimo kaina. Akivaizdu, tikrai ne kiekvienas užsakovas yra pakankamai kompetentingas, kad galėtų objektyviai įvertinti sunaudotų medžiagų būtinybę. Dėl šios priežasties kartais už pamatų įrengimą sumokama net kelis kartus brangiau. Būtent dėl to svarbu pasirinkti ir tinkamus pamatų projektavimo specialistus.

Inžineriniai geologiniai tyrimai reikalingi ne tik pamatų projektavimui būtinoms grunto fizinėms ir mechaninėms savybėms nustatyti, bet ir hidrogeologinėms sąlygoms įvertinti. Tai svarbu, parenkant pamatų įrengimo technologiją, hidroizoliacijos reikalingumą rūsyje ar požeminiuose aukštuose. Jeigu projektuojami pamatai remsis į vandeningą sluoksnį arba kirs jį, labai svarbu žinoti gruntinio vandens agresyvumą betonui ar atitinkamai parinkti jo charakteristikas. Hidrogeologinės sąlygos nusako vandeningų sluoksnių buvimą/nebuvimą, jų gylį, storį, ir pan. Įsirengiant vietinių buitinių nuotekų valymo įrenginius su nuotekų infiltracija į gruntą be inžinerinių geologinių tyrimų taip pat neapsieisime. Šie žemės tyrimai nustato ne tik grunto stiprumines, bet ir filtracines savybes, o tai naudinga ketinantiems išvalytas buitines nuotekas išleisti į gruntą. Toks buitinių nuotekų išleidimo būdas netiks, jeigu jūsų sklype slūgso molingi gruntai, nes pastarieji yra nelaidūs vandeniui. Kita kalba, jeigu valymo įrenginiai pastatyti ant smėlinių gruntų. Negalima nuotekų infiltruoti į gruntą ir tuomet, kai negiliai slūgso gruntinis vanduo.

Iš daugybės pavyzdžių matyti, kad inžinerinių geologinių tyrimų nauda statybose yra be galo didelė. Inžinerinė geologinė informacija daro didelę įtaką būsimų pamatų įrengimo kainai, o nevykdant tyrimų gali kilti didelių problemų pamatų statybų ar statinio eksploatavimo metu. Šiuolaikinės inžinerijos tikslas yra užtikrinti statinių saugą, pastovumą ir ekonomiškumą. Laikantis šių principų laukiamo rezultato nebus įmanoma pasiekti, jeigu visoje šioje grandyje nedalyvaus inžinerinė geologija.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.