Energinio naudingumo sertifikato galiojimas – ekspertų rankose

 (1)
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujo pastato ar jo dalies statybą, rekonstravimą, modernizavimą ar kapitalinį remontą. Rekonstravimo, modernizavimo ar kapitalinio remonto darbų, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ar inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina turi sudaryti daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, vertės. Šiais atvejais vykdant statybos užbaigimo procedūrą privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą.
© Shutterstock

Pasitaiko atvejų, kai statytojas su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikia negaliojantį energinio naudingumo sertifikatą, t.y. neįregistruotą Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) registre.

Sertifikatą taip pat būtina turėti parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas ar savininkas galimam nuomininkui arba pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o esamam pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.

Neprivalomas šių pastatų energinio naudingumo sertifikavimas: kultūros paveldo statinių, maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatų, laikinųjų pastatų, skirtų naudoti ne ilgiau kaip 2 metus, nedaug energijos sunaudojančių gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtų negyvenamųjų pastatų, atskirai stovinčių pastatų, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv.m, poilsio paskirties, sodų paskirties pastatų, naudojamų ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, nešildomų pastatų, avarinės būklės pastatų, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti ekspertai, turintys galiojančius kvalifikacijos atestatus ir baigę papildomus mokymus kvalifikacijai kelti. Ekspertas, prieš išduodamas sertifikatą, atlieka skaičiavimus ir duomenis pateikia SPSC. Tik gavęs patvirtinimą, kad sertifikatas sėkmingai užregistruotas SPSC registre ir ši informacija perduota Nekilnojamojo turto kadastro registrui bei kitoms reikalingoms institucijoms, jis turi teisę išduoti sertifikatą užsakovui.

SPSC, kaip priežiūros institucija, sertifikatus registruoja ir viešai skelbia išduotų dokumentų registre „Pastatų energinio naudingumo sertifikatai“. Pastebėjus, kad pastato energinio naudingumo sertifikatas po 5 darbo dienų (po registracijos) neįtrauktas į šį registrą, būtina kuo skubiau kreiptis į ekspertą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.