Dokumentai, kurių prireiks norint atsinaujinti būstą

Senų daugiabučių gyventojai masiškai tvarkosi ir remontuojasi gyvenamuosius būstus, siekdami pasigerinti gyvenimo kokybę. Taip yra todėl, kad butai, statyti sovietmečiu, šiandieną yra morališkai pasenę ir nebetenkina dabartinių gyvenimo sąlygų. Individualus ekonominis būstas nebėra šiandieninio žmogaus prioritetas. Šiuolaikiniams žmonėms – tai erdvė, kurioje malonu būti ir į kurią gera sugrįžti. Tai vieta, kurioje galima atsipalaiduoti po intensyvaus darbo ir spartaus gyvenimo ritmo. Taigi, nenuginčijamai namai šiais laikais privalo turėti kokybinę vertę, o kad ją pasiektų daugiabučių gyventojai imasi įvairių statybos darbų.
Dokumentai, kurių prireiks norint atsinaujinti būstą
© Shutterstock nuotr.

Daugelis pradėjęs mąstyti apie būsto pertvarkymą, pirmiausia, ieško patikimų statybininkų, renkasi statybines medžiagas, ir, žinoma, planuoja, kurias sienas išgriaus, kur įrengs naujas, kaip įsistiklins balkoną ir t.t. Tačiau ne visi žino, kad prieš imantis bet kokių statybos ar remonto darbų privalu tam gauti statybos leidimą. Bet kokia savavališka veikla daugiabutyje, susijusi su būsto remontu, yra nelegali ir gali užtraukti nemažas baudas. Žinoma, tai papildomas biurokratinis mechanizmas, kurį dauguma ignoruoja ir stengiasi aplenkti, tačiau tokios taisyklės sugalvotos ne veltui.

Įsivaizduokime situaciją: jūs gyvenate pirmajame daugiabučio namo aukšte ir sugalvojate išgriauti sieną tarp kambarių. Sakysite, viena siena nieko nereiškia. O jei ši siena – ne pertvarinė, o laikanti konstrukcija ir to neįvertindami lygiai taip pat pasielgė dar aštuoni kaimynai, gyvenantys virš jūsų? Ar tikrai saugiai jausitės savo namuose? Tai tik vienas iš radikalesnių pavyzdžių, turintis tiesioginę įtaką pastato stabilumui, kurį sutrikdžius, galime sulaukti nepageidaujamų ir netgi skaudžių pasekmių. Tačiau dar egzistuoja ir estetiniai pastatų išvaizdos reikalavimai. Juk gyvendami daugiabutyje negalite vos panorėję nusidažyti virtuvės langą geltonai, o svetainės – mėlynai. Visiems panašaus pobūdžio statybos ir remonto darbams prižiūrėti, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų bei būtų išlaikyta vieninga pastatų išvaizda, yra reikalinga kontrolė. Būtent dėl šios priežasties savininkai privalo gauti leidimą vykdyti remonto darbus.

Statybos leidimo išdavimo tvarka ir sudėtingumas priklauso nuo atliekamų statybos darbų, t.y. ar bus daromas kapitalinis ar paprastasis remontas. O kokio būtent remonto prireiks, lemia faktas, ar bus keičiamos laikančiosios pastato konstrukcijos, ar ne. Kapitalinio remonto tikslas yra pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorinių matmenų. Priimta, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra keičiamos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) tos paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Tuo tarpu paprastuoju remontu atnaujinamas esamas statinys jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį įeina tokie statybos darbai, kaip fasadų apdailos ar stogo dangos keitimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų, architektūrinių detalių pakeitimas, inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ir kiti statybos darbai (tarp jų ir apdailiniai). Pavyzdžiui, norėdami įsirengti kondicionierių ant išorinės pastato sienos tam taip pat turėtumėte gauti leidimą. Kaip matyti, paprastojo remonto statybos darbų spektras yra ganėtinai platus ir norint atsinaujinti gyvenamąjį būstą, greičiausiai, būtent jo ir prireiks.

Paprastajam remontui reikalinga gauti rašytinį pritarimą iš vietos savivaldybės administracijos. Tam reikėtų parengti paprastojo remonto projektą arba aprašą, priklausomai nuo to, kokiai kategorijai (ypatingai, neypatingai ar nesudėtingai) priklauso pastatas, kuriame yra remontuojamas būstas. Beje, pravartu žinoti, kad paprastojo remonto aprašą gali paruošti pats statytojas, išskyrus atvejus, kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos bendrosios pastatų inžinerinės sistemos. Aprašą sudaro aiškinamasis raštas, esamo pastato fasado (-ų) ar šlaitinio stogo (priklausomai nuo atliekamų remonto darbų) spalvotos nuotraukos, numatoma statinio išorės vizualizacija. Detalesnę informaciją dėl reikalaujamų dokumentų sudėties galima rasti statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“. Priduodant dokumentus rašytiniam pritarimui gauti, dar reikėtų nepamiršti patalpų kadastro duomenų bylos, rašytinių statinio bendraturčių, kitaip tariant, kaimynų sutikimų ir užpildyto prašymo. Šio tipo projektui patikrinti skiriamos 5 darbo dienos, o statybą leidžiantis dokumentas išduodamas per 15 darbo dienų.

Taigi, prieš pradėdami remonto darbus, pirmiausia, pasirūpinkite reikalingais dokumentais ir tik gavę leidimą, imkitės statybos darbų – išvengsite net tik baudų ar galimų kaimynų skundų, bet būsite tikri, kad remontuodami būstą nesutrikdysite nei bendros statinio išvaizdos, nei pakenksite pastato stabilumui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.