Buto draudimas – kas siūloma ir į ką atkreipti dėmesį?

Gyvenant nuosavame name jūsų greičiausiai neužlies kaimynai, kita vertus, gyvenant bute ant stogo turbūt neužvirs medis. Nors draudimo kompanijų pasiūlymuose jūsų gyvenamoji vieta dažniausiai apibūdinama bendru žodžiu „būsto draudimas“, tiek gyvenant bute, tiek individualiame name egzistuoja savitų niuansų. Apie draudimo rūšių skirtumus, butų rizikos tendencijas, kainas ir kompanijų pasiūlymus svetainei ManoNamai.lt sutiko papasakoti draudimo įmonių atstovai.
Buto draudimas – kas siūloma ir į ką atkreipti dėmesį?
© Fotolia nuotr.

Paskatos ir motyvai draustis arba nesidrausti kiekvienam yra individualūs – lygiai kaip ir sėkmė išvengiant nemalonumų. Kai kurie žmonės apsidraudžia prieš įvykstant nelaimei, kiti, dar laimingesni, apsidraudę apskritai negauna preteksto kreiptis dėl kompensacijų, o tretiems pasiseka kur kas mažiau. „Dažnas atvejis, kai žmonės įvertina rizikas ir apsidraudžia jau po vagystės, audros ar kito incidento. Kita grupė – žmonės, kurių butus apdrausti reikalauja bankas, išduodantis paskolą. Tačiau pagrindinė žmonių dalis – patys sąmoningai norintys apdrausti turtą“, – pasakoja draudimo kompanijos „IF“ atstovas Tomas Sinkevičius.

Atskirkite, ką draudžiate. Draudimo kompanijos „Ergo“ atstovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad draudimas dažnai suvokiamas plačiai, tačiau egzistuoja tam tikri esminiai skirtumai. „Buto draudimą gyventojai supranta labai paprastai – apsidraudžiau viską. Deja, bet dažnai teisybė išaiškėja tik tada, kai atsitinka nelaimė. Siekiant teisingai suprasti, ką ir nuo ko apdraudėte, pirmiausia reikia atskirti nekilnojamąjį turtą - buto sienas nuo kilnojamojo turto – tai daiktai, kurie naudojami buityje: baldai, buitinė technika, juvelyrikos dirbiniai, mobilieji telefonai ir panašiai, bei kaimynams padaromą žalą. Turto draudimas skirtas atlyginti nukentėjusio buto remonto išlaidas, kitaip tariant, žala padaryta savo turtui, o civilinės atsakomybės draudimas atlygina nuostolius, kuriuos patiria kaimynai dėl kitame bute atsitikusios nelaimės - užliejimas, gaisras. Visai kas kita yra namų arba kitaip, kilnojamojo turto draudimas“, - skirtumą paaiškina pašnekovas.

Draudžiantis namų turtą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į rizikas, nuo kurių pageidaujama apsidrausti, bet ir į daiktus, kurie apdraudžiami. Dažnai yra išskiriamas vertingų daiktų, rinkoje vadinamų vertybėmis, draudimas. Vertybėms priskiriami grynieji pinigai, papuošalai, meno kūriniai, antikvariniai dirbiniai, ginklai, kailiniai ir pan. Kai kurie draudikai, sudarydami sutartis, išskiria ir kompiuterinę įrangą, mobiliuosius telefonus. Vertybės visada draudžiamos su nurodytais išmokų limitais, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar nurodytų limitų užteks prarastam turtui atkurti.

Būdingos rizikos gyvenant bute. Skirtingai nei individualių namų atveju, gyvenant butuose egzistuoja keletas specifinių rizikų. T. Nenartavičiaus teigimu, butuose dažniausias įvykstantis nepageidautinas įvykis yra užliejimas, o individualūs gyvenamieji namai dažniausia nukenčia nuo gamtos stichijų - audros, krušos, liūties ir panašiai. Nors gaisras nėra dažnas įvykis nei butuose, nei individualiuose gyvenamuosiuose namuose, bet jo padaromi nuostoliai – ypatingai dideli. Kai kurios rizikos priklauso nuo pastato aukšto. „Deja, bet nuo vagystės rizikos dažniau nukenčia pirmo aukšto gyventojai. Priežastis paprasta: patekti į neapsaugotus balkonus labai paprasta, o išlaužti plastikines duris patyrusiam vagiui – kelių sekundžių darbas. Patekus į butą neskubant galima viską susirinkti ir nepastebėtam išeiti atsirakinus buto duris.Galiu pasakyti, kad tikimybė nukentėti nuo vandens, kuris išsilieja apdraustame bute trūkus vandentiekio vamzdžiui, yra vienoda ir pirmo, ir viršutinio aukšto butams. Kita klaidinga nuomonė, kad butai viršutiniuose aukštuose yra labiau nuostolingi ir draudimas jiems brangesnis nei butams pirmuose aukštuose“, - teigia pašnekovas.

Draudimas. Buto draudimo įmoka priklauso nuo daugelio kriterijų: nuo buto amžiaus, pasirinktos draudimo sumos, rizikų, besąlyginės išskaitos. T. Nenartavičius skaičiuoja, kad standartinio 65 kv.m. buto draudimo įmoka yra apie 200 Lt metams, t.y. apie 17 Lt per mėnesį. Kai kurios rinkoje esančios įmonės leidžia pasirinkti galimų rizikų komplektą. Kitos siūlo mokėti už atskiras grėsmes (pvz. ugnies, užliejimo, vagystės rizikas), neįtraukiant neaktualių. Tai kartais gali būti naudinga - jei aplinkui nėra medžių, mokėti už medžio užkritimą nėra racionalu. Kiek išsamiai bus įvertinti jūsų buto rizikos faktoriai, kurie lems įmokos dydį, priklauso nuo pasirinktos draudimo įmonės. T. Sinkevičiaus teigimu, draudžiant dažniausiai įvertinami keli pagrindiniai kriterijai, ignoruojant smulkesnius, tokius kaip namuose įrengtas akvariumas ar laukujų durų ypatybės. „Siekdamos padaryti draudimo produktus kuo paprastesnius, draudimo bendrovės palengva atsisakinėja dalies kriterijų, ypač tų, kuriuos turi nurodyti klientas ir kurių negalima gauti iš viešų registrų, todėl palieka tik svarbiausius: objekto tipas - butas ar namas, statybos ar rekonstrukcijos metai, konstrukcijos tipas - medinė ar mūrinė, nuolat ar ne nuolat gyvenamas, ar butas nuomojamas, ar įrengta signalizacija, taip pat aukštas, kuriame yra butas“, - vardija pašnekovas.

Nemaža dalis lietuviškų įmonių siūlo į draudimo paketą įtraukti ir budinčią pagalbą. Tai naudinga daugeliu nenumatytų atvejų – žinojimas, kad draudimas kompensuos už žalą, neišsprendžia problemų, su kuriomis susiduriate iškart ją aptikę ir įvertinę. „Pavyzdžiui, situacija: po puikaus savaitgalio, vėlų sekmadienio vakarą grįžtate su šeima namo. O namuose pasidarbavo vagys, kurie ne tik sujaukė visus namus, bet dar ir išlaužė duris bei išdaužė langą. Ką daryti? Kur sekmadienio vakarą rasti meistrą, kuris sutaisytų spyną, o kur rasti medžiagų langui užsandarinti?“, - tokias galimas problemas apibūdina T. Nenartavičius. Minėta paslauga būtent tai ir suteikia - nestandartinės situacijos metu galima išsikviesti meistrą, kuris kiek įmanoma neutralizuos atsiradusias problemas. Kai kurios įmonės taip pat siūlo į draudimo paketą įtraukti laikino apgyvendimo padengimą paslaugas, pavyzdžiui, užliejimo atveju.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.