Buto draudimas – kas siūloma ir į ką atkreipti dėmesį?

Gyvenant nuosavame name jūsų greičiausiai neužlies kaimynai, kita vertus, gyvenant bute ant stogo turbūt neužvirs medis. Nors draudimo kompanijų pasiūlymuose jūsų gyvenamoji vieta dažniausiai apibūdinama bendru žodžiu „būsto draudimas“, tiek gyvenant bute, tiek individualiame name egzistuoja savitų niuansų. Apie draudimo rūšių skirtumus, butų rizikos tendencijas, kainas ir kompanijų pasiūlymus svetainei ManoNamai.lt sutiko papasakoti draudimo įmonių atstovai.
Buto draudimas – kas siūloma ir į ką atkreipti dėmesį?
© Fotolia nuotr.

Paskatos ir motyvai draustis arba nesidrausti kiekvienam yra individualūs – lygiai kaip ir sėkmė išvengiant nemalonumų. Kai kurie žmonės apsidraudžia prieš įvykstant nelaimei, kiti, dar laimingesni, apsidraudę apskritai negauna preteksto kreiptis dėl kompensacijų, o tretiems pasiseka kur kas mažiau. „Dažnas atvejis, kai žmonės įvertina rizikas ir apsidraudžia jau po vagystės, audros ar kito incidento. Kita grupė – žmonės, kurių butus apdrausti reikalauja bankas, išduodantis paskolą. Tačiau pagrindinė žmonių dalis – patys sąmoningai norintys apdrausti turtą“, – pasakoja draudimo kompanijos „IF“ atstovas Tomas Sinkevičius.

Atskirkite, ką draudžiate. Draudimo kompanijos „Ergo“ atstovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad draudimas dažnai suvokiamas plačiai, tačiau egzistuoja tam tikri esminiai skirtumai. „Buto draudimą gyventojai supranta labai paprastai – apsidraudžiau viską. Deja, bet dažnai teisybė išaiškėja tik tada, kai atsitinka nelaimė. Siekiant teisingai suprasti, ką ir nuo ko apdraudėte, pirmiausia reikia atskirti nekilnojamąjį turtą - buto sienas nuo kilnojamojo turto – tai daiktai, kurie naudojami buityje: baldai, buitinė technika, juvelyrikos dirbiniai, mobilieji telefonai ir panašiai, bei kaimynams padaromą žalą. Turto draudimas skirtas atlyginti nukentėjusio buto remonto išlaidas, kitaip tariant, žala padaryta savo turtui, o civilinės atsakomybės draudimas atlygina nuostolius, kuriuos patiria kaimynai dėl kitame bute atsitikusios nelaimės - užliejimas, gaisras. Visai kas kita yra namų arba kitaip, kilnojamojo turto draudimas“, - skirtumą paaiškina pašnekovas.

Draudžiantis namų turtą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į rizikas, nuo kurių pageidaujama apsidrausti, bet ir į daiktus, kurie apdraudžiami. Dažnai yra išskiriamas vertingų daiktų, rinkoje vadinamų vertybėmis, draudimas. Vertybėms priskiriami grynieji pinigai, papuošalai, meno kūriniai, antikvariniai dirbiniai, ginklai, kailiniai ir pan. Kai kurie draudikai, sudarydami sutartis, išskiria ir kompiuterinę įrangą, mobiliuosius telefonus. Vertybės visada draudžiamos su nurodytais išmokų limitais, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar nurodytų limitų užteks prarastam turtui atkurti.

Būdingos rizikos gyvenant bute. Skirtingai nei individualių namų atveju, gyvenant butuose egzistuoja keletas specifinių rizikų. T. Nenartavičiaus teigimu, butuose dažniausias įvykstantis nepageidautinas įvykis yra užliejimas, o individualūs gyvenamieji namai dažniausia nukenčia nuo gamtos stichijų - audros, krušos, liūties ir panašiai. Nors gaisras nėra dažnas įvykis nei butuose, nei individualiuose gyvenamuosiuose namuose, bet jo padaromi nuostoliai – ypatingai dideli. Kai kurios rizikos priklauso nuo pastato aukšto. „Deja, bet nuo vagystės rizikos dažniau nukenčia pirmo aukšto gyventojai. Priežastis paprasta: patekti į neapsaugotus balkonus labai paprasta, o išlaužti plastikines duris patyrusiam vagiui – kelių sekundžių darbas. Patekus į butą neskubant galima viską susirinkti ir nepastebėtam išeiti atsirakinus buto duris.Galiu pasakyti, kad tikimybė nukentėti nuo vandens, kuris išsilieja apdraustame bute trūkus vandentiekio vamzdžiui, yra vienoda ir pirmo, ir viršutinio aukšto butams. Kita klaidinga nuomonė, kad butai viršutiniuose aukštuose yra labiau nuostolingi ir draudimas jiems brangesnis nei butams pirmuose aukštuose“, - teigia pašnekovas.

Draudimas. Buto draudimo įmoka priklauso nuo daugelio kriterijų: nuo buto amžiaus, pasirinktos draudimo sumos, rizikų, besąlyginės išskaitos. T. Nenartavičius skaičiuoja, kad standartinio 65 kv.m. buto draudimo įmoka yra apie 200 Lt metams, t.y. apie 17 Lt per mėnesį. Kai kurios rinkoje esančios įmonės leidžia pasirinkti galimų rizikų komplektą. Kitos siūlo mokėti už atskiras grėsmes (pvz. ugnies, užliejimo, vagystės rizikas), neįtraukiant neaktualių. Tai kartais gali būti naudinga - jei aplinkui nėra medžių, mokėti už medžio užkritimą nėra racionalu. Kiek išsamiai bus įvertinti jūsų buto rizikos faktoriai, kurie lems įmokos dydį, priklauso nuo pasirinktos draudimo įmonės. T. Sinkevičiaus teigimu, draudžiant dažniausiai įvertinami keli pagrindiniai kriterijai, ignoruojant smulkesnius, tokius kaip namuose įrengtas akvariumas ar laukujų durų ypatybės. „Siekdamos padaryti draudimo produktus kuo paprastesnius, draudimo bendrovės palengva atsisakinėja dalies kriterijų, ypač tų, kuriuos turi nurodyti klientas ir kurių negalima gauti iš viešų registrų, todėl palieka tik svarbiausius: objekto tipas - butas ar namas, statybos ar rekonstrukcijos metai, konstrukcijos tipas - medinė ar mūrinė, nuolat ar ne nuolat gyvenamas, ar butas nuomojamas, ar įrengta signalizacija, taip pat aukštas, kuriame yra butas“, - vardija pašnekovas.

Nemaža dalis lietuviškų įmonių siūlo į draudimo paketą įtraukti ir budinčią pagalbą. Tai naudinga daugeliu nenumatytų atvejų – žinojimas, kad draudimas kompensuos už žalą, neišsprendžia problemų, su kuriomis susiduriate iškart ją aptikę ir įvertinę. „Pavyzdžiui, situacija: po puikaus savaitgalio, vėlų sekmadienio vakarą grįžtate su šeima namo. O namuose pasidarbavo vagys, kurie ne tik sujaukė visus namus, bet dar ir išlaužė duris bei išdaužė langą. Ką daryti? Kur sekmadienio vakarą rasti meistrą, kuris sutaisytų spyną, o kur rasti medžiagų langui užsandarinti?“, - tokias galimas problemas apibūdina T. Nenartavičius. Minėta paslauga būtent tai ir suteikia - nestandartinės situacijos metu galima išsikviesti meistrą, kuris kiek įmanoma neutralizuos atsiradusias problemas. Kai kurios įmonės taip pat siūlo į draudimo paketą įtraukti laikino apgyvendimo padengimą paslaugas, pavyzdžiui, užliejimo atveju.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.