Būsto vagystės nėra atsitiktinės: kaip apsisaugoti?

 (2)
Būstų vagystes tiriantys policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu didžioji dalis tokio tipo vagysčių būna suplanuotos. Nusikaltėliai stebi aplinką ir pasirenka konkrečius turtingesnius būstus, o ne eina į pirmus pasitaikiusius, į kuriuos gali patekti.
Būsto vagystės nėra atsitiktinės: kaip apsisaugoti?
© Fotolia nuotr.

Ilgapirščiai keičia „kvalifikaciją“

Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigia, jog didžiąją dalį būsto vagysčių nusikaltėliai kruopščiai planuoja: jie renkasi namus, stebi šeimininkų įpročius, nagrinėja kelius, kaip patekti bei kaip saugiai pasitraukti. Pastebima, kad didžiausia grėsmė kyla individualių namų gyventojams – ilgapirščiai keičia „kvalifikaciją“ ir iš butų persiorientuoja į namus, į kuriuos yra daugiau galimybių patekti.

Namai turi ne tik duris, bet ir langus, garažų vartus, juose nėra laiptinių, į kurias netikėtai gali išeiti kaimynai. Be to, namuose paprastai gyvena labiau pasiturintys žmonės, o jų kvartalai pastaruoju metu labai išaugo“, – pasakoja S. Šemis.

Kaip pastebi turto draudikai, vagystės sudaro dešimtadalį būstui padarytų žalų. „10 proc. turto draudimo išmokų yra dėl vagysčių. Jų metu patiriami dideli nuostoliai, kurie neretai siekia ir keliolika tūkstančių eurų, o moralinius nuotolius apskritai sunku įvertinti“, – sako „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak S. Šemio, šiuo metu gyventojai gali šiek tiek atsipūsti, mat profesionaliai veikusių nusikaltėlių gaujų nariai šiuo metu izoliuoti nuo visuomenės. Tai buvo nusikaltėliai, kurie ne vieną dieną stebėdavo būstus, nusikaltimus kruopščiai planuodavo, sekdami savininkus net tvirtindavo buvimo vietos sekimo prietaisus prie jų automobilių, kad tiksliai žinotų, kur šeimininkai yra nusikaltimo metu.

Tiesa, visiškai patikimos apsaugos nuo vagių nėra, todėl rekomenduoja itin vertingus daiktus laikyti specialiose saugyklose, turtą drausti, kad vagystės atveju būtų atlyginta žala bei vadovautis patarimais, padėsiančiais išvengti vagysčių.

1. Nesipuikuokite turtais. Dažniausiai vagys nusikaltimo objektą pasirenka pagal tai, ką mato – jei matosi prabangos elementų, brangūs savininkų automobiliai, kiemo baldai – tai partrauks jų dėmesį. Ilgapirščių susidomėjimo galima išvengti, jei per langus nesimatys brangios technikos, o prabangi kepsninė stovės už namo ir pan.

2. Nekalbėkite apie pinigus. Venkite kalbėti apie namuose esančius vertingus daiktus. Nusikaltėlių dėmesį ypatingai patraukia kalbos apie namuose esančias dideles grynųjų pinigų sumas, tad jei pardavėte ką nors brangaus ir gavote nemenką sumą, geriau jos nelaikykite namuose, nekalbėkite apie tai, o jei jau kalbate, pabrėžkite, kad pinigai laikomi ne namuose.

3. Sudarykite kuo daugiau kliūčių. Darydami nusikaltimą vagys stengiasi viską atlikti kuo greičiau. Tad bet kokios papildomos kliūtys gali juos atgrasyti nuo laužimosi į jūsų namus. Šuo kieme, sudėtingai įveikiama tvora, papildomos apsaugos ant langų ir durų, signalizacija (net vien garsinė) – tai papildomos kliūtys, kurias įvertinę vagys gali nuspręsti pasirinkti lengvesnį grobį.

4. Nesudarykite sąlygų jaustis patogiai. Aklina tvora apsaugo namo gyventojus nuo smalsių žvilgsnių. Tačiau, ji taip pat apsaugos ir į kiemą patekusius vagis bei suteiks jiems daug laiko daryti ką tik nori. Reikia stengtis, kad vagys turėtų kuo mažiau laiko savo tikslams įgyvendinti, pavyzdžiui, jei langas padengtas plėvele ir nepavyksta jo išdaužti, reiks papildomo laiko, kurio vagis nenumatęs. Taip pat daugiau laiko reikia įveikti specialiems langų užraktams, kitoms netikėtoms kliūtims.

5. Draugaukite su kaimynais. Draugaukite su kaimynais, kad jie atkreiptų dėmesį, jei prie jūsų namų sukiojasi nepažįstamieji. Bet koks papildomas dėmesys nusikaltėliui gali numalšinti norą patekti į svetimus namus. Parodykite nepažįstamiems žmonėms, kad atkreipėte į juos dėmesį, pavyzdžiui, paklausdami ar jie ko nors ieško, gal galite jiems padėti. Nužiūrėkite važiuojančius nepažįstamus automobilius. Dėmesys – to vagys trokšta mažiausiai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.