Būsto šildymas už dyką - ar tai įmanoma?

Namas, kurio šildymui šaltuoju sezonu nereikėtų išleisti triženklių sumų šiais laikais yra ne paika svajonė, o racionali siekiamybė. Tobulėjant technologijoms ir medžiagoms tikslai darosi dar ambicingesni – o ką jeigu už šildymą apskritai nereikėtų mokėti? Ar tai iš tiesų realu, patikrino kartu su mokslininkais bendradarbiaujantis Eugenijus Kovalkovas.
Būsto šildymas už dyką - ar tai įmanoma?
© AOP nuotr.

Jei pastatas išlaiko sandarumo egzaminą, o jo šiluminiai parametrai bei inžinerinės sistemos atitinka specialius ES direktyvų reikalavimus, jam suteikiamas aukštos energetinės klasės A ar A+ sertifikatas. Kol kas Lietuvoje tokius namus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, bet jų gyventojai pripažįsta, jog ekonominė nauda viršijo lūkesčius: didesniam nei 150 kv.m ploto namui apšildyti žiemos mėnesį pakanka vos į 10-15 eurų. Tad ar įmanoma ir taip neįtikėtinus kaštus sumažinti dar labiau?

Lietuvos NT rinką išjudins A+ klasės namai

Tikriausiai neturėtume tiek galvos skausmo dėl šildymo sąskaitų, jei šiluma nebūtų linkusi „pabėgti“. „Vieningo atsakymo, kaip dažniausiai iššvaistoma šiluma, nėra. Šiluma išeina pro langus, sienas, stogą. Tiksliau galima nustatyti tik atliekant specialius sandarumo testus, kurie privalomi aukštos energetinės klasės namams“, – sako KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas Karolis Banionis.

Kad namui būtų suteiktas aukštos energetinės klasės sertifikatas, pastatas privalo atitikti griežtus statybų reikalavimus: reikalingas rekuperacinės sistemos įrengimas, privalomai atliekami sandarumo tyrimai. Vis tik, tokie namai statytojams nemenkas iššūkis. „Statybininkams yra saugiau statyti taip kaip jie įpratę, o aukštesnės kategorijos būstai reikalauja ne tik didesnių investicijų, bet ir žinių, stiprios darbų priežiūros bei papildomo darbo“, – aiškina NT būsto brokerė Laura Venckūnaitė.

Nors rinkoje namų, turinčių B energinę efektyvumo klasę, pozicijos dar tvirtos, aukštos A energetinės klasės namų paklausa itin sparčiai didėja. „Netrukus Lietuvoje iškils ir pirmieji A++ klasės namai, kuriems keliami dar griežtesni reikalavimai  – daugiau nei pusė namo energijos sąnaudų šildymui turi būti panaudota iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės fotoelementų, vėjo jėgainių ar hidroelektrinių“, – rinkos pokyčius prognozuoja mokslininkas.

Energetiškai nepriklausomas namas – misija įmanoma

Kad saulės fotoelementai gali tapti pagrindiniu pastato energijos šaltiniu Lietuvos geografinėje platumoje, abejonių nebelieka. Jau nuo pavasario mažųjų saulės jėgainių šeimininkai galės mainytis energija su elektros tinklų tiekėjais: „Jei vasaros metu sugeneruojamas elektros perteklius, žiemos metu šeimininkas gali sulyginti šį perteklių, iš tinklų gaunant elektrą nemokamai. Vadinasi, sunaudojamas sąnaudas šildymui gali visiškai padengti ant stogo sumontuoti saulės fotoelementai“, – teigiamas perspektyvas nemokamam šildymui brėžia Kaune statomų „Ateities namų“ projekto vystytojas E. Kovalkovas.

Tokia sistema padengs aukštos energetinės klasės namo elektros energijos poreikius: aeroterminei šildymo ir rekuperacinei sistemoms, taip pat gyvatukams, namo apšvietimui ir kitiems buitiniams prietaisams. Jei prie namo įrengtas vandens gręžinys, komunalinių mokesčių, išskyrus šiukšlių išvežimą ar telekomunikacijos paslaugas, tiesiog neliks.

ES direktyvų pateiktus sandarumo bei statybų techninius reikalavimus atitinkantis namas, kurio didžioji dalis energijos bus gaunama iš ant stogo sumontuotų fotoelementų, pretenduos tapti pigiausiai išlaikomu namu visoje Lietuvoje.

Pirkėjai žengia vienu žingsniu į priekį

Nekilnojamojo turto brokeriai žada, jog energetiškai efektyvių namų rinkos gyvėjimas nuolat didės, mat šiandieniniam pirkėjui svarbūs ne tik faktiniai skaičiai, bet ir pirmųjų gyventojų patirtis bei atsiliepimai. Tiesa, statytojai teigia, kad pirkėjams vis dar trūksta brandos, nes daugelį pirkėjų dar baido naujos technologijos, pavyzdžiui, tai, jog name nėra tradicinio „pečiaus“.

Kuo aukštesnė namo energetinė klasė, tuo jo savikaina didesnė. Tačiau kol kas matoma tendencija, jog A+ kategorijos namai labai nedaug skiriasi nuo B klasės, mat kur kas didesnę įtaką kainai turi būsto vieta. „Aukštesnio energetinio efektyvumo namas (lyginant analogiškus namus panašioje vietoje) kainuoja tik iki 10 proc. brangiau”, - sako L. Venckūnaitė - „Be to, perkant būstą visuomet reikia nepamiršti ir jo likvidumo. Pirkėjai, pasirinkę aukštesnės energetinės kategorijos būstą, visuomet būna vienu žingsniu priekyje. Jei po kelių metų prireiktų būstą parduoti – jis nebūtų nuvertėjęs ir būtų patrauklus rinkoje"

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.