Būsto pirkimas: nuo vietos parinkimo iki statytojo reputacijos įvertinimo

Naujų butų pirkimas vėl suaktyvėjo. Išskirtiniuose miestų vietose kyla nauji daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, o žmonės perka butus net „popieriuje“. Tiesa, pamokyti ekonominės krizės, į būsto pirkimą klientai žiūri apdairiau: atidžiau renkasi gyvenamąjį rajoną, kritiškiau vertina savo finansines galimybes ir labiau atsižvelgia į nekilnojamojo turto vystytojo ar būsto statytojo reputaciją.
Būsto pirkimas: nuo vietos parinkimo iki statytojo reputacijos įvertinimo
© Shutterstock nuotr.

Būstai išskirtinėse vietose

Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių „YIT Kausta“ didžiuosiuose Lietuvos miestuose sėkmingai įgyvendino ne vieną gyvenamojo būsto projektą ir savo veiklos nepristabdė net per ekonominį sunkmetį. Nemažai butų parduodama dar nepastatytuose namuose.

Šiuo metu įmonė parduoda būstus, pastatytus įgyvendinus keturis gyvenamųjų namų projektus Vilniuje ir vieną Kaune. Trys iš penkių daugiabučių namų projektų, kurių butai parduodami, vystomi prie upių. Tokia kaimynystė laikoma išskirtine vieta gyventi.

Vienas tokių šalia upės šiuo metu vystomų projektų yra „Naujoji Rivjera“. Tai Vilniuje, dešiniajame Neries krante, arčiau Žirmūnų tilto, statomas nedidelis kvartalas. Jį sudarys trys keturių, penkių ir šešių aukštų daugiabučiai namai. Ši naujoji gyvenamoji erdvė darniai papildys bendrovės jau įgyvendinto projekto „Rivjera“ ansamblį, kuris Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse „Metų gaminys 2008“ buvo įvertintas aukso medaliu.

Graibsto butus „popieriuje“

Kuriant naujus projektus ne mažesnį dėmesį nei vietai „YIT Kausta“ skiria ir detalėms. Siekiama, kad naujus būstus pamatę klientai iš karto pasijustų lyg tikruose namuose, o galimybė pasirinkti tenkintų net ir įnoringesnių klientų pageidavimus.

Pavyzdžiui, pagal mūsų reikalavimus UAB „Unitectus“ parengtas „Naujosios Rivjeros“ projektas išsiskiria praktiškais statybų sprendimais: pastatų vidinės sienos ir perdangos tarp butų bus papildomai apšiltintos – tai padės sumažinti šildymo išlaidas ir saugos gyventojus nuo triukšmo. Namuose bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrins gaivų orą patalpose.
Šio kvartalo namai išsiskirs dideliu įvairių butų pasirinkimu. Butai pirmuosiuose aukštuose turės erdvias terasas su atskirais išėjimais į vidinį kiemą. Kvartalo teritorija bus uždara, apsodinta gražiais želdynais. Įrengtos atskiros poilsio ir vaikų žaidimo zonos.

Nenuostabu, kad išskirtinėse miestų vietose pastatytas kokybiškas būstas sulaukia itin didelio klientų susidomėjimo ir dauguma butų nuperkami dar nebaigus statyti namų. Nors kvartalas tebestatomas (iki statybų darbų pabaigos liko beveik metai), jau nupirkta beveik 40 proc. visų jame esančių butų.

Kas gali sutrukdyti gauti paskolą?

Bet ar sunku gauti paskolą perkant dar nepastatytą būstą? Anot banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento asmeninės bankininkės Rimantės Ulskytės, paskola gali būti duodama ir dar nepastatytam būstui, tačiau nekilnojamojo turto vystytojas turi būti banko partneris.

„Jeigu nepastatyto būsto vystytojas nėra partneris, kredito nesuteiksime, o jei yra, pasirašome avansinę kredito sutartį, kurioje nėra tikslių būsto duomenų. Vėliau, kai pastatomas būstas, sutartį papildome priedu, kuriame nurodyti visi su turtu susiję reikalingi duomenys“, – paaiškino bankininkė.

Sutrukdyti gauti paskolą gali ir kitos priežastys, pavyzdžiui, nepakankamos pajamos, per mažas pradinio įnašo dydis ar bloga kredito istorija.

„Bloga kredito istorija formuojama delsiant apmokėti paskolų ir kitų kreditų įmokas, telekomunikacijų, elektros sąskaitas ir kitus įsipareigojimus. Asmeninėje kredito istorijoje užfiksuoti įrašai apie esamas arba buvusias skolas ateityje gali apsunkinti galimybes gauti lankstesnes sutarčių sąlygas arba apskritai užkirsti galimybę sudaryti įvairias sutartis. Gera kredito istorija suteikia galimybę gauti geresnes skolinimosi sąlygas – ilgesnį skolinimosi laikotarpį, mažesnę banko maržą“, – paaiškino bankininkė.

Tačiau kiek asmuo anksčiau yra paėmęs paskolų, bankui nėra labai svarbu. Svarbiausia, kad, įvykdžius finansinius įsipareigojimus, liktų pakankamai pajamų pragyventi. Jeigu, apmokėjus lizingo, vartojamosios ar kitokios paskolos įmokas, lieka dar 40 % pajamų, būsto kreditą gali gauti ir daugiau finansinių įsipareigojimų turintis asmuo.

Ne pajamos svarbiausia

Klientas, ketinantis imti kreditą dėl būsto, vienoje bendrovėje turi būti išdirbęs 6 mėnesius, o bandomasis laikotarpis turi būti jau pasibaigęs. Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą taip pat gali paimti būsto kreditą. Tačiau jų darbo stažas turi būti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių. Jeigu asmuo dirba sezoninį darbą, jo pajamas bankas įskaito, tačiau visa deklaruojama suma, uždirbta tam tikru sezonu, dalijama iš 12 mėnesių. Tada bankas skaičiuoja, kiek lieka pajamų pragyventi sumokėjus kredito įmoką.

Atlyginimas, kaip ir kliento pajamos, nėra lemiamas veiksnys norint gauti kreditą. Svarbiausia, kad finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 % gaunamų pajamų.

„Vertindami rizikas skaičiuojame, kad, įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus, vienam asmeniui pragyventi turėtų likti 333 eurai, dviejų asmenų šeimai – 532 eurai, keturių – 800 eurų“, – vardijo R. Ulskytė.

Imantieji būsto kreditą turi turėti 15 % būsto vertės pradinį įnašą. Jeigu finansavimo suma siekia 85 %, maksimalus paskolos terminas – 30 metų. Jei 80 % – 35–40 metų. Svarbiausia, kad iki kredito grąžinimo pabaigos klientui būtų ne daugiau kaip 65 metai.

Paskolų portfelis auga

Kalbama, kad per ekonominį nuosmukį žmonės būsto paskolų imdavo mažiau. Pasidomėjus, ar dabar padaugėjo klientų, prašančių būsto paskolos, R. Ulskytė teigė, kad besiskolinančių žmonių skaičius gana stabilus.

„Pernai mūsų banko būsto paskolų portfelis augo apie 1 %, šių metų pirmąjį pusmetį – 2 %. Dėl paskolų žmonės kreipiasi, kai jiems iš tiesų prireikia būsto, ir ši tendencija buvo pastovi tiek prieškriziniu, tiek pokriziniu laikotarpiu“, – mano bankininkė.

Įdomu tai, kad kredituojamo senos statybos būsto mastai nuolatos mažėja. Pavyzdžiui, banke „Nordea“ vidutinė būsto paskolos suma siekia 65 tūkst. eurų. Didesnę dalį sudaro naujos statybos ekonominis ir vidutinio lygio būstas.

Kur geriausia gyventi?

Žinoma, prieš kreipiantis į banką paskolos reikia išsirinkti tinkamiausią vietą gyventi. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį naujo būsto besidairantiems žmonėms?

Nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius didžiausią dėmesį patarė kreipti į esamą ir prognozuojamą būsto likvidumą. Jį lemia ne tik objekto vieta, būsto tipas (ar tai mažaaukštės, ar daugiaaukštės statybos namas), bet ir statytojo reputacija bei čia jau gyvenančių žmonių patirtis – išryškėję statybų broko atvejai ir pan. Nuo visų šių veiksnių priklauso ir būsto kaina.

„Patarčiau geriau pirkti šiek tiek brangesnį, bet kokybiškesnį būstą. Toks būstas bus likvidesnis ir prireikus jį bus galima lengviau parduoti, o tai reiškia, kad savininkui bus didesnė nauda“, – teigė A. Antanavičius.

Natūralu, kad dažniausiai žmonės nori gyventi kuo arčiau centro, kur sukoncentruota visa reikiama infrastruktūra, mažesnis atstumas iki darbo ir pan. „Teritorijų miesto centre, šalia upės, bet atokiau nuo pagrindinių gatvių šurmulio, Vilniuje tikrai nėra daug. Todėl naujas būsto projektas tokioje vietoje turėtų sulaukti didesnio susidomėjimo“, – prognozavo A. Antanavičius.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.