Būsto paskolą paėmusių lietuvių apklausa: ką darytų kitaip?

 (2)
„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko, rašoma banko pranešime spaudai.
Būsto paskolą paėmusių lietuvių apklausa: ką darytų kitaip?
© Shutterstock nuotr.

Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų. „Pastebime, kad gyventojų finansinis išprusimas auga.

Prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai vertinami atsakingiau, gyventojai labiau pasveria savo finansines galimybes, ir kaip galės tų įsipareigojimų laikytis ateityje. Mūsų apklausos rezultatai rodo, jog sprendimu dėl būsto paskolos šiuo metu visiškai patenkintas yra vienas iš trijų būsto paskolos gavėjų (34 proc.), kai prieš ketverius metus tokių paskolos gavėjų skaičius tesiekė 10 proc.“, – pranešime spaudai komentuoja banko Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Paklausti, ką darytų kitaip, jei galėtų iš naujo priimti sprendimą, apklausos dalyviai dažniausiai paminėjo pradinį įnašą – kas ketvirtas arba 25 proc. nurodė, kad būtų sukaupę didesnę sumą pradiniam įnašui. Kone tiek pat apklaustųjų (23 proc.) norėtų skirti daugiau laiko išnagrinėti bankų pasiūlymams. Norintys daugiau pasidomėti palūkanomis ir galimais jų svyravimais ateityje bei labiau pasigilinti į mokėjimo grafiką ir įmokų dydžius nurodė, atitinkamai, 19 proc. ir 18 proc. apklaustųjų. Rečiausiai apklaustieji nurodė, jog norėtų skolintis trumpesniam laikotarpiui arba pageidautų keisti paskolos dydį ‒ rinktis mažesnę ar didesnę paskolos sumą. Savo sprendimu labiau patenkintos pasirodė esančios moterys – 39 proc. jų atsakė, kad nepageidautų nieko keisti. Taip manančių vyrų dalis siekė 27 procentus.

Apsisprendimui ‒ iki mėnesio

Didesnioji dalis gyventojų (55 proc.) nurodė, jog prieš priimdami sprendimą skolintis jie būsto paskolos sąlygas aiškinosi mėnesį ar trumpiau. Norintys paskolos sąlygas aiškintis ilgiau ir tuo pačiu sprendimą atidėliojantys iki pusmečio ar ilgiau nurodė 18 proc. respondentų. Įdomus faktas yra tai, jog moterys buvo linkusios skirti daugiau laiko nei vyrai paskolos sąlygų analizei. Moterų buvo dukart daugiau nei vyrų tarp atsakiusiųjų, kad paskolos sąlygas analizavo ilgiau nei pusmetį ir dukart mažiau nei vyrų tarp nurodžiusiųjų, jog tam pakako vienos savaitės.

Pasak J. Gumuliauskienės, per pastaruosius metus padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų konsultantais. „Pernai metais gyventojai dažniausiai nurodydavo, kad su banko specialistais nesikonsultavo, nes arba pakako turimų žinių, arba jie patarimo klausė draugų ir artimųjų. Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad situacija keičiasi – dauguma tarėsi su banko konsultantais arba reikiamos informacijos savarankiškai ieškojosi internete.

Tai rodo, kad į banką žmonės vis dažniau ateina pasikonsultuoti svarbiais finansiniais klausimais, įskaitant ir tokį ilgalaikį įsipareigojimą, kaip būsto paskola“, – teigia ji. Prieš priimdami sprendimą, su banko specialistais konsultavosi 53 proc. apklaustųjų. Palyginimui, pernai metais tokių gyventojų dalis tesudarė 19 proc. Su nekilnojamojo turto vertintojais ir statybų specialistais konsultavosi 10 proc. apklaustųjų, nekilnojamojo turto pardavėjais – 4 procentai. Į specialistus iš viso nesikreipė, nes pakako turimų žinių,15 proc. apklaustųjų (2014 m. 34 proc.).

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto paskolos tema atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.