Būsto paskola jaunai šeimai. Ar įmanoma gauti valstybės paramą?

Visai neseniai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo išrinktos trys idėjos šaliai. Nutarta, kad viena iš iniciatyvų, kurią reikia įgyvendinti norint užtikrinti Lietuvos proveržį, – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Tiesa, pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos nuo 2015 metų gali tikėtis ir valstybės pagalbos. Tuo naudodamiesi sutuoktiniai vis dažniau kreipiasi į bankus prašydami būsto paskolos. Vis dėlto, norint gauti valstybės paramą, iš pradžių reikia atitikti keliamus reikalavimus, o kartais ir palaukti eilės.
© Shutterstock

Pagal įstatymą valstybės parama pirmajam būstui įsigyti gali būti suteikta šeimoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių yra jaunesnis negu 35-erių metų, taip pat šeimoms, kuriose tėvas arba motina vieni augina vieną arba daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35-erių metų.

Be to, paramos prašančių asmenų pajamos ir turimas turtas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal praėjusių metų taisykles dviejų ir trijų asmenų šeimos metų pajamos negalėjo viršyti 12 546 eurų, turtas – 26 724 eurų. Šeimų, kuriose yra daugiau negu trys asmenys, metų pajamos negalėjo viršyti 15 096 eurų, o turtas – 35 598 eurų. Jeigu šeimą sudarė šeši ar daugiau asmenų, apskaičiuota, kad vieno asmens metų pajamos neturėjo viršyti 2 550 eurų, o turtas – 8 466 eurų. Paramos galėjo prašyti ir neįgalieji arba šeima, kurioje yra neįgalus asmuo, o jų nuosavybės teise turimas būstas nebuvo pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiems asmenims valstybė suteikė paramą būstui rekonstruoti.

Valstybė jaunoms šeimoms gali suteikti 10–20 proc. paskolos vertės paskolą. Didžiausios 20 proc. paramos gali tikėtis tie asmenys, kurie buvo likę be tėvų globos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (ar įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda pastebi, kad tokia valstybės parama išties padidino paklausą. „Mes visą laiką analizavome, kokia yra pirkėjo charakteristika, ir pastebėjome tendenciją, kad jaunos šeimos vis dažniau būstą įsigyja gavusios būsto paskolą. Prieš porą metų tokių buvo mažiau, o dabar sparčiai daugėja“, – tvirtino nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.

Kelias iki paramos ilgas ir painus

Andrius ir Indrė – vaiką auginantys jauni tėvai iš Vilniaus ir vieni iš tų, kurie bandė gauti valstybės paramą. Kaip pasakoja pora, kad prašymas būtų įregistruotas, prieš tai dar reikėjo žengti svarbų žingsnį: „Mums reikėjo nukeliauti į metrikacijos biurą ir įregistruoti santuoką, kad mus laikytų šeima, nes oficialiai to nebuvome padarę“.

Kaip rašoma spaudos pranešime, visgi norint gauti paramą reikia įveikti kur kas ilgesnį kelią. Pasak jaunos šeimos, kuri taip ir negavo valstybės paramos, dar prieš pateikiant prašymą gauti paramą reikia ne tik susirasti norimą įsigyti būstą, bet galbūt ir sumokėti avansą už jį, užsisakyti nekilnojamojo turto vertintojų paslaugą.

„Pirkėjai savo lėšomis turi užsisakyti, kad jų pasirinktą būstą įvertintų vertintojai, įtraukti į bankų tinkamų nepriklausomų turto vertintojų sąrašą. Turto vertinimo paslaugos kaina – mažiausiai 110 eurų. Visa tai atlikus ir sulaukus teigiamo banko sprendimo gaunama parama“, – pasakojo jauna šeima. Tiesa, toks nepriklausomų turto vertintojų sąrašas buvo iki 2017 metų liepos, tačiau po to taisyklės buvo pakeistos – dabar klientai gali rinktis bet kurią turto vertinimo įmonę ar turto vertintoją.

Bankų atstovai pataria nerizikuoti ir avanso nemokėti, kol nėra gauti visi reikalingi dokumentai: pažymos iš savivaldybės, turto vertinimo pažyma ir banko sprendimas. Pasak specialistų, pirmiausia reikia gauti pažymą iš savivaldybės, liudijančią, kad lengvata gali būti suteikta. Tuomet turėtų vykti būsto paieška, vertinamas nekilnojamasis turtas, sulaukiama banko sprendimo. Ir tik po to rekomenduojama mokėti avansą ir sudaryti sutartis.

Vilniečiai pastebi, kad yra ir kitų painių dalykų. „Nors daugiau didesnių sunkumų norint gauti paramą nėra, tačiau gali atsirasti nesklandumų dėl įvairių taisyklių atitikimo, pajamų ir einamųjų metų turto deklaravimo“, – sakė vilniečiai.

Gali tekti laukti eilėse

Būtent dėl pajamų ir turto deklaravimo jauna šeima dar negavo prašytos 20 proc. paramos, tačiau tikisi, kad artimiausiu metu išspręs šią problemą. „Šiuo metu esame įstrigę, nes praėjusių metų pabaigoje vienas bankas nefinansavo, o kitas – išnaudojo turėtą valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitą. Po Naujųjų metų vyrui buvo pasakyta, kad jis, kaip dirbantis pagal individualią veiklą, turi deklaruoti praėjusių metų pajamas ir sumokėti visus mokesčius. Tai galima daryti tik nuo kovo mėnesio. Tada iš naujo reikia teikti metinę gyventojo turto deklaraciją. Visgi situaciją vertiname optimistiškai, nes metų pradžioje limitai nebus išnaudoti, tad tikimės, kad viską spėsime“, – pasakojo Indrė.

Būtent dėl išnaudotų limitų kartais gali susidaryti laukiančiųjų eilės. „Jei bankui skirtas valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitas baigiasi, sudarome sąrašą klientų, kurie laukia, kol bus pa-didintas limitas, kad galėtų vėl teikti paraiškas. Arba yra laukiama, kol turėsime naują limitą ateinantiems metams“, – sakė Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

Dėl didėjančios paklausos 2017 metais šiam bankui skirtas kredito limitas buvo padidintas du kartus. Apskaičiuota, kad valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų, suteiktų šiame banke, vertė 2017 metais vidutiniškai buvo apie 36 tūkst. eurų. Pasak banko atstovų, jaunos šeimos, kurias sudaro du ar daugiau asmenų, būstui įsigyti gali prašyti iki 87 tūkst. eurų. Paskola teikiama 5–30 metų, o jos grąžinimo terminas ir įmokos nustatomi pagal kiekvienos šeimos finansines galimybes.

„Sudarant kredito sutartį galima pasirinkti palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotąsias. Kintamosios palūkanos priklauso nuo pasirinktos vidutinės Europos tarpbankine palūkanų normos, o fiksuotosios palūkanos yra nustatomos visam kredito laikotarpiui. Fiksuotą palūkanų normą galima pasirinkti, jei kredito sutarties trukmė iki 10 metų“, – sakė V. Žagūnis.

Pranešama, kad valstybės subsidija gali būti naudojama ne tik pačiam būstui įsigyti, bet ir pradinei įmokai padengti. Visgi, prieš nusprendžiant prašyti paskolos ir valstybės paramos, reikia atsižvelgti ir į galimą būsimą riziką. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad dažnai jaunos šeimos apsirinka apskaičiuodamos, ar joms užtenka santaupų įsigytam būstui įsirengti.

„Lietuvoje daugiausia parduodama iš dalies įrengtų būstų. Žmonės dažnai daugiausia savo santaupų skiria įsigytam nekilnojamajam turtui įrengti, tačiau jų neužtenka, nes būna to nenumatę, neapskaičiavę“, – sakė M. Žibūda.

Mažesniuose miestuose skurdus pasirinkimas

Prieš perkant būstą reikia nuspręsti, ar bus įsigyjamas naujas, ar senesnis būstas. Pasak ekspertų, nors Vilniuje kainos ir didesnės, tačiau sostinėje naujų būstų pasirinkimas yra didesnis. Kituose miestuose nusipirkti tokį nekilnojamąjį turtą gana sudėtinga.

„Skirtumai tarp Vilniaus ir kitų miestų – labai dideli. Pavyzdžiui, Kauno rinka yra beveik 10 kartų mažesnė, Klaipėdoje nėra ką rinktis. Vilniuje jauna šeima gali rinktis, Kaune – šiek tiek mažiau galimybių, o apie kitus miestus nėra ką kalbėti“, – tvirtino M. Žibūda.

Tiesa, renkantis būstą, kuris nėra naujas ir perkamas ne iš statytojo, mažesniuose miestuose galima rasti pigesnių variantų. Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertai pataria esant galimybei pirkti naujos statybos būstą, nes priešingu atveju galima ir nusivilti.

„Žinau faktą, kai dėl paramos pirmam būstui įsigyti kreipėsi šeima, kuri tikėjosi gauti 10 proc. paramą. Ji turėjo 10 proc. savo lėšų, bankai žadėjo suteikti 80 proc. kreditą. Pirkėjai sumokėjo avansą už parduodamą būstą, jį įvertino, nuėjo ilgą kelią, tačiau bankai nusprendė, kad finansuoja tik 75 proc., tad pritrūko 5 procentų. Koją pakišo tai, kad surastas būstas buvo senesnės statybos name“, – pasakojo nekilnojamojo turto brokeris Gytis Breitmozeras.

Socialinės apsaugos darbo ministerija dar praėjusiais metais pradėjo kalbėti apie valstybės paramą jaunoms šeimoms, kurios būstą įsigytų regionuose. Didmiesčių gyventojams paramos pasiūlymas negaliotų. Visgi kol kas toks ministerijos planas dar nėra įgyvendintas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.