Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų

 (151)
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Fotolia nuotr.

Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį buvo galima sutikti pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

„Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia? (16)

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ko negalima praleisti pro akis ruošiant sodybą žiemai? (6)

Atsiriboti nuo miesto šurmulio ir praleisti laisvalaikį sodyboje šiltuoju metų laiku – vienas malonumas, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kuomet į sodybą paprastai neužsukame arba darome tai itin retai, tenka susidurti su aktualia problema – apsaugoti ir paruošti ją taip, kad po žiemos ir vėl galėtume be jokių rūpesčių į ją sugrįžti. Tačiau svarbiausia nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Svarbu žinoti: prievolė registruoti statinius (10)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įvairiais būdais (per radiją, spaudą, VTPSI ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse, specialiais pranešimais savivaldybėms, prašant informuoti gyventojus) dar prieš įsigaliojant Statybos įstatymo nuostatoms dėl privalomos statinių teisinės registracijos daug kartų teikė informaciją ir paaiškinimus apie šią prievolę. Tačiau gyventojams vis dar kyla klausimų tiek dėl šio reikalavimo vykdymo tvarkos, tiek ir dėl jo įvykdymo kontrolės. Taigi, norime dar kartą priminti, kada ir kokius statinius privalu teisiškai įregistruoti ir kokios šios prievolės nevykdymo pasekmės.

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau (1)

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Renkatės namus? Dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Nelaimės nesirenka namų: arba tu, arba tavo kaimynas

Per metus avarinės tarnybos sulaukia daugiau kaip 25 tūkst. iškvietimų dėl būstuose nutikusių avarijų, gaisrininkai – beveik 2 tūkst. iškvietimų dėl kilusių gaisrų, užregistruojama daugiau kaip 4,5 tūkst. vagysčių. Tačiau nuo grėsmių ir jų padarinių apsaugota tik maždaug pusė iš šalyje esančių būstų – lietuviai, priešingai nei kitų Europos valstybių gyventojai, ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – ir būsto draudimas.

Reali projektuotojo praktika: kaip statomas pasyvus namas? (16)

Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Architektų nuomonė: kodėl verta rinktis namus iki 80 kv.m? (79)

Individualius gyvenamuosius namus projektuojančių įmonių architektų teigimu, besirenkantieji nedidelio ploto namus geriau įvertina savo finansines galimybes ir poreikius. Tokio namo kaina gali būti net mažesnė už naujos statybos buto didmiestyje. Vis dėlto, siekiant gyventi patogiai, reikia sugebėti maksimaliai išnaudoti gyvenamąjį plotą ir susitaikyti su mažesniu patalpų skaičiumi.

Privalote tai žinoti, jei statote didesnį nei 200 kv.m gyvenamąjį namą (15)

Nuo šių metų liepos mėnesio pasikeitus teisiniam reguliavimui visuomenei svarbiems statiniams priskiriami ir didesni nei 200 kv.m vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Prieš projektuodamas tokį statinį projektuotojas turėtų parengti projektinius pasiūlymus ir atlikti visuomenės informavimo procedūras. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų ir rekonstruojamų statinių projektus.

Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas. Sužinokite, koks jis (1)

Lietuvoje pastebimai auga susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais, kuriuos, anot ekspertų, dažniausiai žmonės perka ne ketindami užsidirbti iš nuomos, bet siekdami juose gyventi patys. Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Ką vertėtų žinoti planuojant statyti šiltnamį? (5)

Nusprendus statyti šiltnamį neretai kyla daug klausimų – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, ar pirkti surenkamą, ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtas nekilnojamiems statiniams arba kilnojamiems daiktams.

Svarbu žinoti: kaip valdyti bendrą turtą?

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasistatė malkinę, prie pat namo – pavėsinę, o vos pusė metro nuo mano žemės ribos – geležinį garažą, per mano žemę pasidarė taką iš plytelių, – rašo moteris. – Jokių sutikimų nei buvęs bendraturtis , nei dabartinis bendraturtis neturi, malkinė užstoja privažiavimą prie mano žemės.“ Moteris klausia, kaip galima išspręsti šią problemą, kur galima kreiptis pagalbos.

Sodybų ir vasarnamių priežiūra: kaip tinkamai pasiruošti žiemai? (2)

Šiltuoju metų laiku ieškodami ramaus poilsio daugelis Lietuvos gyventojų iš didmiesčių traukė į gamtos apsuptyje esančias sodybas ar vasarnamius. Tačiau didžioji dalis tokių sodybų ar vasarnamių yra pritaikyti tik vasaros poilsiui, todėl atvėsus orams lankytojų sulaukia vis rečiau. Ekspertai pataria, kaip tinkamai paruošti vasaros sodybas žiemai tam, kad pavasarį netektų spręsti tokių problemų, kaip trūkę vandentiekio vamzdžiai ar užlietos patalpos.

Atsako ekspertai: ar galima rekonstruoti stogą bei platinti durų angą be kaimynų sutikimo? (1)

Portalo skaitytojas p. Raimis teiraujasi, ar galima rekonstruoti stogą be kaimynų sutikimo, jeigu name gyvena trys šeimos, ir ką daryti, jeigu kaimynai nesutinka, o rekonstrukcija jau pradėta. Skaitytojas p. Antanas iš Klaipėdos taip pat klausia, ar gali gyventojas savavališkai, be jokio projekto platinti durų angą, virš kurios yra sąrama ir perdangos blokas, penkiaaukščio namo pirmame aukšte. „Buto savininkas, švelniai tariant, nelabai sukalbamas“, - rašo p. Antanas.

Naujasis Statybos įstatymas: ko tikėtis 2017-aisiais? (5)

Pavasario Seimo sesijos metu priimta ir jau kitąmet įsigaliosianti nauja Statybos įstatymo redakcija sulaukė dvejopų vertinimų. Viena vertus, trumpesni terminai ir mažesnė biurokratinė našta yra sveikintini. Kita vertus, ekspertai įžvelgia ir tam tikrų neigiamų nuostatų, kurios gali ne tik sumažinti įmonių apyvartines lėšas, bet ir lemti didesnę statybos darbų kainą. Ko statytojai gali tikėtis iš naujos redakcijos Statybos įstatymo?