Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų

 (151)
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Fotolia nuotr.

Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį buvo galima sutikti pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

„Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Ką reikia žinoti, statant individualų namą ūkio būdu? (8)

„Statome vienbutį gyvenamąjį namą – tai yra neypatinga statyba. Namą statome ūkio būdu. Ar mums reikia pildyti statybos darbų žurnalą?“ – redakciją teiraujasi portalo skaitytoja.

Už pažeidimus – didesnės sankcijos, atsakingiems statytojams – platesnės galimybės

Birželio pabaigoje Seime priimti Aplinkos ministerijos pateikti Statybos įstatymo pakeitimai. Naujomis nuostatomis griežtinama atsakomybė už pažeidimus, tačiau statytojams bus sudarytos palankesnės sąlygos ir naujos galimybės sutrumpinti projektavimo, statybos užbaigimo procedūras.

Statybos sodininkų bendrijose: kas privalu ir kas ne

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas sulaukia daug paklausimų apie statybas sodininkų bendrijose. Žmones domina, ar šiose bendrijose norint statyti ar rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą ir jų priklausinius, tverti tvoras, tiesti vamzdynus ar statyti kitus inžinerinius statinius privalu rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Būsto nuoma – jau tarsi darbo pokalbis

Rekomendacijos, kuriose aprašomos geros ir blogos žmogaus savybės darbo rinkoje jokia retenybė. Tačiau reikalavimas pateikti rekomendacijas iš asmenų, kurių namuose yra tekę anksčiau pagyventi, populiarėja ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Tiesa, ši iš užsienio į Lietuvą atkeliavusi praktika kai kuriems nuomininkams bei būsto savininkams vis dar kelia nepasitikėjimą, nors turėtų būti priešingai.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pasirenkant blokus (1)

Renkantis blokus daugiausiai dėmesio skiriama jų kainai. Tačiau taip pat vertėtų pasidomėti ir jų savybėmis. Išsamiau apie tai komentuoja dr. Robertas Zavalis (VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra).

Eksperto gudrybės, kurias būtina žinoti prieš statant namą (1)

Prieš statant namą iškyla klausimas, ką verčiau naudoti namo statybai. Skaičiai rodo, kad šiuo metu blokai yra populiariausi mūro gaminiai. Jie paperka savo kaina, darbo našumu bei savybėmis. Tačiau nevertėtų pamiršti ir plytų.

Ar reikalingas leidimas statyti nesudėtingą statinį? (16)

Į šį klausimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pernai daugiau kaip dviem šimtams šalies gyventojų atsakė teigiamai, surašiusi savavališkos statybos aktus. Nesudėtingų statinių skaičius savavališkų statybų statistikoje sudaro didžiausią dalį, palyginti su kitų kategorijų statiniais. Tokia situacija liudija, kad laiku nepasidomima, kokie reikalavimai taikomi kad ir nedidelio statinio konkrečioje teritorijoje statybos atveju.

Dilema dėl nuosavo namo: geriau pirkti ar statytis? (7)

Kai ateina laikas galvoti apie nuosavą būstą, greičiausiai turite nemažai pasirinkimų. Tuomet pagalvojate, kad būtų kur kas geriau turėti daugiau kiemo erdvės, daugiau privatumo ir jokių kaimynų už sienų. Taip atkrenta tiek butai, tiek vadinamieji kotedžai ir lieka gyvenamieji namai. Tačiau ir tuomet turite atsakyti sau į vieną itin svarbų klausimą – savo namą pirksite ar statysitės?

Plytos ar blokai – ką pasirinkti? (4)

Visi puikiai žinome, kad mūrinė siena – tai patikimas ir ilgaamžis sprendimas. Tiesa, šiandien vien pradėję galvoti apie mūrinę sieną galite praleisti valandų valandas skaitydami informaciją ir atsiliepimus – rinktis galima ne tik tarp skirtingų gamintojų, naudojamų medžiagų, tačiau ir tarp rūšių. Verta pakalbėti apie pastarąjį aspektą - plytas ir blokus. Pateikiame esminius skirtumus tarp plytų ir blokų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Kaip ir kiek sėda rąstiniai statiniai? (20)

Medinio rentinio sėdimas – natūralus ir neišvengiamas procesas. Jis vyksta dėl medienos džiūvimo. Sienų rastai džiūva netolygiai, nes ręstas namas iš skirtingų pusių yra nevienodai šildomas saulės ir perpučiamas vėjų.

Ginčai dėl bendros nuosavybės: ką būtina žinoti apie turto dalybas? (2)

Gana dažnai savo noru ar susiklosčius įvairioms aplinkybėms asmenys įgyja bendrą nuosavybę. Deja, praktika rodo, kad bendroji nuosavybė dažniausiai reiškia užprogramuotus konfliktus ir problemas. Nesutarimai tarp turto bendrasavininkų – vieni dažniausiai pasitaikančių ginčų nekilnojamojo turto srityje, neretai peraugantys į ilgamečius teisminius karus. Kaip nuo to apsisaugoti ir kaip juos efektyviai spręsti?

A klasės namai ekspertų akimis: privalumai ir trūkumai

Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš dar daugiau ar mažiau pokyčių į visų Europos Sąjungos šalių statybų sektorių, be abejo, neaplenkdami ir Lietuvos.

Į statybos medžiagų prekybos salę – automobiliu

Į vis daugiau statybos prekių „Senukų“ tinklo parduotuves „Statybų duona“ galima įvažiuoti ir automobiliu, čia pat kraunant prekes. „Statybų duona Drive-in“ jau atidaryta Vilniuje, netrukus naują paslaugą galės išbandyti ir kauniečiai.

Perkate sklypą? 5 eksperto patarimai (1)

Svajojate, o gal ketinate įsigyti nuosavą sklypą? Neretai paieškų entuziazmas paskęsta dokumentų jūroje: paskolos, nuosavybės dokumentai, planai, pažymos, išrašai ir t. t. Norintiems ramiai išplaukti ir susirasti svajojamą sklypą, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pateikia 5 patarimus.

8 atsakymai, kuriuos reikėtų žinoti prieš pradedant statyti namą (15)

Statantis bei įrengiant namus neišvengiamai kils tūkstančiai klausimų. Nuo esminių iki smulkiausių: nuo kiek reikės plytų ar blokų, iki šviesos jungiklių spalvos. Tačiau prieš pradedant statybas, gali iškilti daug abstraktesnių klausimų, į kuriuos atsakymus geriau rasti dar prieš pasiraitojant rankoves.