Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų

 (151)
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Fotolia nuotr.

Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį buvo galima sutikti pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

„Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Statomiems namams tuoj įsigalės nauji energinio naudingumo reikalavimai (1)

Aplinkos ministerija primena, kad nuo lapkričio 1 d. bus taikomi A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams. Šio reikalavimo privalu laikytis, jeigu prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po š. m. lapkričio 1 d. Tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – jeigu statybos darbai pradėti po š. m. lapkričio 1 d. Svarbiausia – prašymo pateikimo, o ne leidimo išdavimo data.

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams? (9)

Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energetiškai efektyvius namus.

VIDEO: kaip veikia vaizdo stebėjimo kameros ir apsaugos sistemos

Šiuolaikinės patalpų ir teritorijos apsaugos sistemos leidžia matyti kas darosi namuose netgi tada, kai jūs esate kitame pasaulio krašte. Savo patalpas ar teritoriją galite stebėti kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane.

Kaip paruošti butą nuomai ar pardavimui? (3)

Nekilnojamo turto ekspertai pastebi, kad prieš nuomodami ar parduodami butą daugelis žmonių neskuba pašalinti būsto trūkumų, nekuria jo jaukumo ir neperka naujų baldų. Toks požiūris gali pakišti koją greitai surasti naujus šeimininkus ar nuomotojus jūsų būstui.

Svarbiausi akcentai, ką vertėtų žinoti apie statinių registravimą

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas vienerių metų terminas iki šios datos baigtiems statyti ar pradėtiems, bet ilgiau kaip 3 metus nebaigtiems ir neįregistruotiems statiniams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (NTR). Po 2015 m. lapkričio 1 d. baigus statinio statybos darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūras, privaloma ne vėliau kaip per 3 mėnesius statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR.

5 klausimai, kuriuos reikėtų užduoti namą prižiūrinčiai įmonei (4)

Daugiabutyje dingo šiltas vanduo, laiptinėje perdegė lemputė, prakiuro stogas ir pradėjo tekėti vanduo, o vaikų žaidimo aikštelėje sulūžo supynės. Tai tik kelios iš daugelio problemų, kurias privalo spręsti namą administruojanti įmonė. Vis tik naujakuriams neretai trūksta detalesnės informacijos apie namų priežiūros įmonių veiklą.

Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai (17)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, individualių namų statybos apimtys Lietuvoje auga nesustodamos – 2016 m. pirmą ketvirtį jie sudarė net 97,6 proc. visų išduotų statybų leidimų, o lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, 7,2 proc. augo bendras išduotų naujų pastatų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja naujas statybų reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami namai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota daugiau nei 140 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namų, gyventojai vis aktyviau domisi ir pasyvių namų statymo principais.

Ar reikia leidimo namui sodininkų bendrijoje statyti? (5)

Pagal įstatymus sodininkų bendrijų valdoma teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei ir skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti. Tačiau šis tikslas jau senokai tapo antraeiliu arba apskritai jo nebesiekiama. Sodininkų bendrijų teritorijos, ypač greta didžiųjų miestų, virsta gyvenamaisiais rajonais su sezoniškumui nebūdingais gyventojų poreikiais. Statomi nuolat gyventi, o ne poilsiui skirti namai. Tik ar visad tai daroma teisėtai?

Ka reikia žinoti vienbučius verčiant daugiabučiais

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus faktiškai paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Kuomet, rekonstruojant pastatus, reikia kaimynų sutikimo?

„Mūsų kaimynai prie 54 kv.m ploto namo – prie vienos namo sienos – stato ūkinį priestatą. Jo išmatavimai – 2,50 m x 9,15 metro. O prie kitos namo sienos yra jau senai pastatytas ir įformintas garažas, kurio išmatavimai – 3,45 m x 6,85 metro“, – laiške redakcijai rašo p. Aušra. Ji klausia, ar reikalingas kaimynų raštiškas sutikimas rekonstrukcijai.

Būstas ir toliau brangsta

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

Kaip išmanūs sprendimai tobulina gyvenimą

Naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. Ir tai dar ne riba...

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos (2)

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Už kiek perkamas brangiausias būstas šalies didmiesčiuose? (4)

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m2 ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Nuosavo namo komfortas bute: 5 nepopuliarūs sprendimai (14)

Nors butai privačių namų savininkų kartais paniekinamai vadinami "dėžutėmis", sumanūs ir apsukrūs butų gyventojai sugeba įprastą gyvenimą juose pakelti į kitą lygį. Jie įsirengia sprendimus, kurie daugiau būdingi privatiems namams. Tačiau vien tik lėšų ir sumanumo čia nepakanka - būtina gerai sutarti su savo laiptinės ir namo kaimynais.