Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų

 (151)
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Fotolia nuotr.

Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį buvo galima sutikti pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

„Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.

Ką daryti, jei kaimynas netvarko išdarkytos sklypo ribos

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį griūva žemyn, per trumpą laiką skardis pasistūmėjo į mūsų pusę jau apie pusę metro. Nuolydis netrukdė, o betoninės tvoros nereikia. Tad kaip priversti kaimyną sutvarkyti išdarkytą sklypų ribą?“ – klausia skaitytojas.

7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.

Ką dažniausiai pamirštame rengdami statinio projektą

Teikiantiems prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statybos inspekcija primena, kad statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.