Atsako specialistas: ką reikėtų žinoti apie pastatų griovimą?

Visi žinome, jog pastatyti pastatą reikia leidimų ir suderinimų, tačiau ar jų reikia norint statinius nugriaut? Paklausėme specialistų, ką teisiškai reikėtų žinoti žmonėms griaunantiems sklype esančius pastatus ar pastatų dalis, ar tam reikia leidimų ir ar yra pastatų, kurioms taikomos išimtys.

Konsultuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė.

Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas, išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus. Statinio dalies konstrukcijų išardymas nelaikytinas statinio griovimu.

Statybą leidžiantis dokumentas griovimo atveju – tai rašytinis pritarimas ypatingo statinio griovimo projektui arba neypatingo statinio griovimo aprašui.

Ypatingų statinių griovimo atvejais rašytinis pritarimas statinio griovimo projektui privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys. Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant neypatingą statinį. Be rašytinio pritarimo griovimo aprašui galima nugriauti ir atskirai stovintį neypatingą statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Statybą leidžiančio dokumento nereikia ir griaunant nuosavybės teise priklausantį nesudėtingą statinį.

Norint išardyti nebaigtą statyti statinį (ir tuo atveju, kai jis jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis