Ar rinktumėtės gyventi karkasiniame name?

 (74)
Į antraštėje užduotą klausimą teigiamai jau atsakė tūkstančiai šalies šeimų, kurios sėkmingai gyvena tokiuose namuose. Jei nesate vidurinysis iš trijų paršiukų ar negyvenate šalia judrios magistralės posūkio, nėra praktiškai jokių argumentų, kodėl svarstydami, kokį namą statytis, į pasirinkimus neįtrauktumėte ir karkasinio namo. Net jeigu manote, kad plyta yra plyta.
Ar rinktumėtės gyventi karkasiniame name?
© Shutterstock nuotr.

Karkasinių namų tipai. Pats patogiausias šio tipo namų skirstymas būtų skirstyti į karkasinius ar karkasinius – skydinius.

Karkasiniai namai – iš medinio karkaso gaminami namai, tarp sienų užpildomi šilumos izoliacinėmis medžiagomis ir plokštėmis. Kitais atžvilgiais beveik nesiskiria nuo plytų ar blokų namų, tiesa, perdangos šiuo atveju dažniausiai daromos medinės.

Karkasiniai skydiniai namai yra labai panašūs, tačiau jiems skirti elementai yra pagaminami ir sudedami ne statybvietėje, o gamykloje. Be abejo, atvežus juos į vietą dar reikia sumontuoti, tačiau toks būdas turi bent pora privalumų. Visų pirma, tai mažesnė priklausomybė nuo orų, taip pat sumažėja surinkimo laikas – atvežtus skydus darbininkai gali sumontuoti greičiau nei tradicinėje statyboje. Rezultatas būna praktiškai identiškas, tik tiek, kad gamykloje galima geriau reguliuoti ir prireikus pataisyti skydo kokybę.

Nevienareikšmiškai vertinami šiaudiniai namai taip pat yra ne kas kitas kaip karkasiniai namai – skirtumas tik tas, kad vietoje modernių apšiltinimo medžiagų karkaso šiltinimui naudojami šiaudai arba jų skydai. 

Apie šiaudinius namus rašėme čia: Šiaudiniai namai: statyba iš medžiagų, kurios guli po kojomis

Moduliniai namai taip pat gaminami pagal karkasinio namo principus ir yra artimiausi skydiniams namams. Skirtumas tik tas, kad moduliniai namai į statybvietę atkeliauja jau išbaigti kaip konstrukcija. Nors karkasinių namų statyba leidžia statyti ir keliaaukščius ar labai didelius statinius, tradiciškai karkasiniai namai siejasi su kompaktiškais, neretai ne aukštesniais nei dviejų aukštų namais.

Karkasinių namų privalumai.

Pagrindiniais karkasinių namų privalumais įvardijamas pamatų pigumas – kadangi tokie namai paprastai yra mažesnių gabaritų, santykinai lengvi. Vis dėlto, paties namo kaina ne visuomet yra tokio namo privalumas, tad reikėtų labai gerai atkreipti dėmesį į konkretų projektą ir prieinamas medžiagas bei darbo jėgą. Be to, didžiąją namo kainos dalį sudaro kitų konstrukcijų ir vidaus mazgų įrengimas. Taip pat karkasiniai namai laikomi pakankamai greita statyba - net ir statant ne skydinį, o paprastą karkasinį namą, su pagalbininkais jį galima suręsti pakankamai greitai.

Vienas pagrindinių įvardijamų tokių namų trūkumų yra akustika. Kadangi namo sienos neturi tiek masės, kiek plytinė ar gelžbetoninė siena, geriau girdimi viršuje ar už sienos vaikščiojantys ar šnekantys žmonės. Šiai problemai išspręsti naudojamos įvairios garso izoliacinės priemonės – specialios tarpinės, ant tvirtos medinės perdangos liejamas betono sluoksnis, siekiant išvengti triukšmo apatiniuose aukštuose ir panašiai.

Vienas iš daugiausiai nesusipratimų keliančių mitų yra karkasinio namo šiltumas. Šiltumas mažai priklauso nuo medinio karkaso, svarbiausia, kokius apšiltinimo sprendimus naudosite. Tinkamai apšiltintas karkasinis namas gali atitikti ir pasyviam namui keliamus reikalavimus. Be to, galima pasižiūrėti į šiaurės šalis: Skandinaviją ir Suomiją, kur vienaukščiai karkasiniai kotedžai yra labai populiarūs, o temperatūros, ne paslaptis, dar žemesnės nei pas mus.

Žvilgsnis į aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusias šalis praverstų ir dar vieno mito paneigimui - kad karkasinis namas yra nepasiturinčių žmonių namas ar planas B, jei nepavyksta pasistatyti mūrinio namo. Namo solidumą paliekame įvertinti patiems – juk yra žmonių, kuriems plyta yra tvirtumo, solidumo ir šiltumo simbolis. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokiuose namuose gyvena labai daug gyventojų iš Šiaurinių šalių, kurie ne tik nespjauna į karkasinius namus, tačiau juos ir statosi. Šiais mobilumo laikais, kai namas nebe vis mažiau sakralizuojamas kaip ištisų kartų buveinė, nedideli kompaktiški namai atrodo kaip racionalus pasirinkimas. Sėsliam gyvenimui skirtas didžiulis namas atrodo kaip praėjusio amžiaus atspindys, tiesa, kas žino, kas laukia ateityje - galbūt požiūris pasikeis ir didelių ir masyvių tradicinių namų savininkai išloš. 

Gamyba. Šių namų karkasai gaminami iš spygliuočių, dažniausiai eglės, kuri yra elastingesnė nei pušis. Mediena šiuolaikinėje konstrukcijoje atrodo kaip komplikuotas dalykas, tačiau ją reikia naudoti tik tinkamai išdžiovintą. Net ir išdžiovintas medis kiek deformuojasi, tačiau šiuolaikiniai statybiniai sprendimai tiek konstrukcijai, tiek apdailai leidžia išvengti pakrypimų ir nemalonumų.

Renčiant karkaksinį namą statybvietėje, prie pamato pirmiausia tvirtinamas ilginis (apatinė sija). Sandarumo ir hidroizoliacijos užtikrinimui, tarp jo ir pamato pritaisoma guminė tarpinė. Toliau maždaug kas 60 cm tvirtinami statramsčiai, kuriuos sutvirtina viršutinis ilginis (vainikas). Montuojama perdanga, dažniausiai medinė, tačiau ant jos galima išlieti betonines grindis - tai pasitarnaus geresnei garso izoliacijai. Tokiu atveju, perdanga turėtų būti storesnė. Numatant perdangos parametrus lemia ir pertvarų bei patalpų skaičius, jų dydis.

Labiausiai intriguojantis yra “sienos sumuštinis” - tradicinio karkasinio namo atveju iš izoliacinių medžiagų ir plokščių sudaryta siena. Termoizoliacinis sluoksnis gali būti formuojamas iš putų polistirolo, mineralinės vatos, termoizoliacinių putų (pvz, ekovata ar poliuretaninės putos). Tinkamas šių medžiagų pasirinkimas yra viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia tokio namo dėmenų - būtina pasiekti tinkamą šilumos izoliacijos vertę, kad tikrai galėtumėte sau pasakyti, kad nepralošėte statydami būtent karkasinį namą.

Karkasiniams namo išorinėms ir vidinėms sienoms gali būti naudojamos fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio ir kitos plokštės, nors populiariausios tradiciškai yra OSB plokštės. Kaip garų izoliacija prieš vidines plokštes pritaisoma polietileno plėvelė, o iš išorinės pusės - priešvėjinė plėvelė arba priešvėjinė plokštė. Viską sumontavus, galima pradėti daryti apdailą. Jei vis tik ilgitės mūrinio namo jausmo, galite rinktis iš tam tikrų šį įspūdį suteikiančių variantų, pavyzdžiui, klinkerio plytelių. Tinkavimas gali atrodyti kaip rizikingas sprendimas mediniam statiniui, tačiau rinka jau siūlo tam tikrų sprendimų netgi karkasinių namų tinkavimui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.

Būsto paskola jaunai šeimai. Ar įmanoma gauti valstybės paramą?

Visai neseniai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo išrinktos trys idėjos šaliai. Nutarta, kad viena iš iniciatyvų, kurią reikia įgyvendinti norint užtikrinti Lietuvos proveržį, – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Tiesa, pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos nuo 2015 metų gali tikėtis ir valstybės pagalbos. Tuo naudodamiesi sutuoktiniai vis dažniau kreipiasi į bankus prašydami būsto paskolos. Vis dėlto, norint gauti valstybės paramą, iš pradžių reikia atitikti keliamus reikalavimus, o kartais ir palaukti eilės.

Statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir sodo namo atstatymui

„Nusipirkome sodo namelį, pritaikytą gyventi nuolat, o vėliau jame kilo gaisras. Planuojamas šio 62 kv.m statinio atstatymas, bet ant buvusių pamatų planuojama statyti vieno aukšto pastatą, be buvusios mansardos. Darbus atliktų šeimos nariai. Kokių dokumentų reikia?“ – klausia skaitytojas.