Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams

 (1)
Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.
© Fotolia

2008-ieji ilgam įsiminė sparčiai kylančiais naujais daugiabučiais ir kainų rekordais. Deja, daliai būstą pirkusiųjų įkurtuvių džiaugsmas greitai apkarto: atviresni statytojai pripažino, kad tokios statybų kokybės, kuri buvo 2008 metais, dabar sau leisti negali – potencialūs pirkėjai kelia gerokai didesnius kokybinius reikalavimus. Civilinis kodeksas numatė, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas privalo bent 5-erius metus nuo statinio pripažinimo tinkamu eksploatuoti užtikrinti garantinį aptarnavimą, o kai kuriems statybos elementams šis terminas yra nustatytas ir 10-20 metų, tačiau pirkėjai tiesiog neturėdavo į ką kreiptis.

Staigiai susitraukus statybų rinkai, dalis statytojų ir NT vystytojų tapo nemokūs ir bankrutavo, todėl garantijos tapo „orinės“ – popieriuje jos lyg ir egzistavo, tačiau nebuvo kas jas užtikrina, todėl gyventojai ir įmonės buvo priversti savo lėšomis ir darbais taisyti defektus. 2017-uosius pradėjome su nauja Statybos įstatymo redakcija, kuri leis nekartoti praeities klaidų ir geriau apsaugos visus potencialus naujai statomų objektų pirkėjus.

Įstatyme numatyta, kad statytojai turi užtikrinti civiliniame kodekse numatytų garantinių įsipareigojimų vykdymą priduotam eksploatacijai statiniui. Pirminiame pasiūlyme buvo numatytas dvejų metų terminas, tačiau siekiant geriau apsaugoti pirkėjus, jis prailgintas dar metams – iki trejų. Per pirmuosius trejus metus išryškėja daugiausiai defektų, todėl šis terminas yra logiškas. Ne paslaptis, kad tokia įstatymo nuostata atsirado dėl to, kad nesibaigus garantiniam laikotarpiui NT vystytojas bankrutuoja arba vengia vykdyti savo prievoles. Numačius, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų vykdymas draudimo įmonės laidavimu arba banko garantija, išvengiama prievolių vengimo tiek bankroto, tiek nemokumo atveju.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams
© Shutterstock

Vystytojas turi garantiniam aptarnavimui skirti 5 proc. nuo statinio statybos kainos. Nors 5 proc. neatrodo daug, tačiau jei vertintume absoliučiais skaičiais, tai milijono eurų NT projekto vystytojas statinio pirkėjui turės pateikti 50 tūkst. eurų sumos užtikrinimą trejiems metams.

NT vystytojas įvykdydamas šią prievolę galės pateikti banko, kredito unijos garantiją arba draudimo įmonės laidavimo draudimo raštą. Pavyzdžiui, rangovui kreipusis į draudimo bendrovę, ji įvertina statinio ir vystytojo riziką. Įvertinus riziką, suteikiamas laidavimas, kuris pradeda veikti, pridavus pastatą statybos darbus kontroliuojančioms institucijoms. Tokiu būdu kilus problemų dėl nešalinamų pastato defektų, jų defektų šalinimą užsakovui kompensuotų draudikai.

Meduje statinės – ir šaukštas deguto

Pirma, draudimo bendrovės ir bankai, prieš teikdami laidavimo sutartis, vertins NT plėtotojo riziką. Jei pats projektas bus rizikingas ar statytojo reputacija, finansiniai įsipareigojimai ir istorija kelianti abejonių, tuomet draudimo bendrovės gali atsisakyti teikti tokiam statytojui laidavimą.

Žinoma, draudikai vertins kiekvieną NT vystytoją individualiai, tačiau galima prognozuoti, kad nedidelio kapitalo ir finansinių problemų turinčioms bendrovėms kils problemų draudžiantis. Todėl statytojai bus priversti arba konsoliduotis, arba susitvarkyti savo problemas, arba trauktis iš rinkos, kaip negalintys užtikrinti įstatymo reikalavimų. Tokia atranka lems, kad rinkoje neliks vienadienių statytojų, kurių ypač išauga NT bumo metu. Pirkėjai ir užsakovai a priori rinksis iš patikimų statybos darbų vykdytojų, todėl jų teisės bus geriau apgintos dar net nepriartėjus iki garantinių įsipareigojimų vykdymo.

Antra, statytojai bus suinteresuoti gerinti statybų kokybę, nes neišeis gudrauti ar kaip kitaip išvengti garantinių įsipareigojimų. Todėl bus investuojama daugiau į statybų procesą ir medžiagas, kad vėliau tektų mažiau investuoti į defektų šalinimą.

Nors palyginus su senuoju Statybų įstatymu, mechanizmas yra sveikintinas ir progresyvus, nes išsprendžiama statytojo, užsakovo ir pirkėjo tarpusavio santykių problema dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau lieka kitas atviras klausimas: kaip bus užtikrinta įstatymo reikalavimų kontrolė. Akivaizdu, jog būtina sukurti mechanizmą, kuris įgalintų kontroliuoti ar nekilnojamo turto vystytojas laikosi įstatymo prievolės ir kiekvienam NT pirkėjui pateikia jame numatytą užtikrinimą. Kontrolės funkciją galėtų atlikti notarai tvirtinantys sandorį, tačiau iki šiol nėra sukurti poįstatyminiai aktai numatantys šią prievolę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Statybų sezonas – atidarytas! Ką būtina žinoti ketinantiems statyti? (6)

Svarstančių apie namo statybas ar jau pradedančiųjų darbus šiemet laukia naujiena – visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi būti energiškai taupūs. Toks uždavinys – iššūkis projektuotojams ir kokybinis reikalavimas medžiagų gamintojams, garantuojantis efektyvų rezultatą užsakovui. Kas tie energiškai efektyvūs pastatai ir ką būtina žinoti, planuojant statytis savo būstą?

Kasmet tos pačios klaidos: kokius nuostolius randa pavasarį į užmiesčio sodybas grįžę gyventojai?

Įsivyravus pavasariškiems orams, savaitgalio sulaukę gyventojai traukia į užmiesčio sodybas, tačiau po žiemos jose randamas vaizdas pradžiugina toli gražu ne visus. Nors rūpestis vasarnamių apsauga nuosekliai auga, tūkstančius eurų siekiančius nuostolius ir neišvengiamus remonto darbus nulemia pasikartojančios klaidos.

Apgalvotas sprendimas: kriterijai, kurie padės išsirinkti būstą (1)

Renkantis naują gyvenamą vietą, reikėtų vengti per didelio emocionalumo – mąstykite racionaliai, pataria specialistai. Jie išskyrė dešimt kriterijų, kurie padės kritiškai įvertinti būsto tinkamumą ir priimti sprendimą.

Parodoje „Resta“ – ateities gyvenimo vizijos (4)

Didžiausioje Baltijos šalių statybų tematikos parodoje „Resta“ šiemet itin didelis dėmesys skiriamas ateities miestų ir pastatų vizijoms. Ateities miestai lyginami su interneto gyvavimo pradžia – nors dabar jie daugeliui sunkiai įsivaizduojami, po kelerių metų nebežinosime, kaip gyvenome be jų. Be to, laikui bėgant skaitmeninės technologijos padės prižiūrėti pastatus ir būstus vienu mygtuko paspaudimu.

Ar galima gyventi name, neturint statybos užbaigimo dokumento? (11)

Skaitytojas klausia, ar galima apsigyventi name, kuriame jau yra tvarkinga elektra, šildymas ir kanalizacija, bet dar nėra deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Ar pagal ūkininko sodybos projektą statomam vasarnamiui reikalingas statybos leidimas? (22)

Skaitytojas teiraujasi apie leidimus, kurie yra reikalingi statant poilsio paskirties namą, vasarnamį ir pirtį pagal ūkininko sodybos projektą Molėtų rajone. Statinys, kurį norėtų statyti paklausėjas, bus iki 80 kv. m ploto.

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (3)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

4 dalykai, kurių neįvertina besirenkantieji būstą (3)

Vaiko kambaryje per tamsu, svetainėje netelpa pagrindinis akcentas – sofa-lova, o virtuvėje stalas užima daugiau vietos, nei planavote. Tai situacijos, su kuriomis dažnai susiduria naujakuriai.

Turite tai žinoti, jei šiemet statysite nesudėtingą namą (9)

Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.