Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?

 (16)
Verda daugybė diskusijų apie tai, kokį namą statyti – vienaukštį ar dviaukštį? Kiekvienas pažeria daugybę svarių argumentų ir įnirtingai tvirtina, kodėl vienoks namas, jų požiūriu, yra pigesnis, patogesnis ar netgi gražesnis už kitą. Tačiau vienos tiesos nėra ir kategoriškai teigti, kad vienaukštis namas visada bus patogesnis, o dviaukštis – pigesnis, negalima. Priklausomai nuo aplinkybių tam tikrais atvejais patartina statyti vienaukščius, o kitais – kelių aukštų gyvenamuosius namus. Toliau pabandysime pateikti objektyvius faktus, kada kurį variantą derėtų rinktis, o statytojas, atsižvelgęs į juos, savo nuožiūra pasirinks jį tenkinantį sprendimą.
Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.

Niekada nepradėkite kurti savo svajonių gyvenamojo namo tiesiog ant tuščio popieriaus lapo. Žinoma, egzistuoja tipiniai namų projektai, tačiau net ir jie ne visada gali būti pritaikyti bet kuriai situacijai. Juk namui šlaite vargu, ar tiks įprastinis namo lygiame sklype projektas ir, atvirkščiai. Todėl svarbiausia, rengiant projektą ir planuojant patalpas, atsižvelgti į turimą sklypą – jo vietą (mieste ar vienkiemyje), dydį, formą (siauras ir ilgas, ar kvadratinis), orientaciją ir supančią teritoriją (išilgai gatvės ar su vaizdu į ežerą), gretimą užstatymą (tankiai apsuptas kitų statinių ar esantis miške) ir pan. Tai yra svertiniai veiksniai, turintys daugiausiai įtakos būsimam jūsų namo projektui.

Todėl, jeigu turite mažesnį nei 6 arų sklypą, vieno aukšto namą jame įtalpinti iš tiesų bus sunku – maksimaliai išnaudojus tokio sklypo užstatymo plotą, gyvenamasis namas jame užims trečdalį viso žemės ploto. O kur dar privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, praėjimo takai, sodas, daržas, gėlynai... Be abejo, dar vienas svarbus veiksnys, tai pageidaujamas namo dydis arba, kitaip tariant, kelių asmenų šeima jame gyvens. Galbūt vieni pasitenkintų ir 80 kv.m. dydžio nameliu, tačiau optimalus orientacinis 4 asmenų šeimos namo bendras plotas siekia 150-250 kv.m. Namo dydis ir patalpų skaičius jame priklauso ir nuo specifinių gyventojų poreikių – gal jūs muzikantas ir pageidaujate atskiros patalpos repeticijoms su grupe, o gal esate keramikas ir jums privalu turėti savas dirbtuves, galbūt jūsų šeimos nariai mėgsta pasikaitinti pirtelėje, o gal jums tiesiog užtenka atskiro darbo kambario su kompiuteriu. Yra žmonių, kurie statydamiesi gyvenamąją namą, klaidingai įsivaizduoja, kad išsikraustę su visa šeima iš 56 kv.m. buto į 120 kv.m. ploto individualų namą, jame turės užtektinai vietos. Deja, neilgai trukus paaiškėja, kad vietos vis dėlto trūksta, mat nebuvo numatyta pakankamai erdvės įvairiems buities rakandams ir pamažu prie esamo gyvenamojo namo pradedami lipdyti sandėliukai, pašiūrės ir pan. Individualus namas reikalauja kur kas daugiau pagalbinio ploto vidaus ir aplinkos tvarkymo priemonėms sandėliuoti nei to reikėjo bute.

Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.
Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.

Dažnai galima išgirsti, kad vieno aukšto namas yra patogesnis gyventi, tačiau jis bus patogus tik tada, kai jo patalpos bus protingai išdėstytos ir sugrupuotos. Tokio tipo namas užims pakankamai didelį plotą, todėl patalpas jame būtina suplanuoti itin racionaliai, parinkti tinkamą įėjimo į namą vietą. Miegamosios-poilsio erdvės turėtų būti atskirtos nuo triukšmingesnės virtuvės ir svetainės zonos, taip pat esant dideliems atstumams tarp patalpų, neapsieisite be keleto vonios kambarių.

Norint išvengti pereinamų kambarių, name atsiras koridoriai, kurie sąlyginai užims tiek pat vietos, kiek ir kelių aukštų name laiptinė. Be to, jei vienaukštis namas bus pakankamai didelis, namo viduryje atsiras neapšviestų patalpų, todėl jose reikėtų numatyti stoglangius. Žmonėms su judėjimo negalia ar senyvo amžiaus žmonėms, be abejo, patalpos viename lygyje yra didelis privalumas, tačiau kiti neįsivaizduoja gyvenamojo namo be laiptų, galinčių tapti pagrindiniu jūsų būsto akcentu. Taigi, vieniems privalumai, kitiems tokie patys sprendimai gali tapti trūkumais.

Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.
Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.

Kalbant apie dviaukštį namą, turėkime omenyje kompaktiškesnį jo variantą – vieno aukšto namą su eksploatuojamomis palėpės patalpomis (mansarda). Dažniausiai tokio tipo pastatuose pirmajame aukšte atsiranda aktyvesnė gyvenamoji zona su virtuve, svetaine ir valgomuoju, o miegamieji kambariai nusikelia į viršutinį aukštą. Be abejo, šiame name be laiptų neapsieisime, ir nors skeptikai nerimauja dėl laiptų „suvalgomo“ naudingo ploto, tinkamai parinkus jų vietą (pavyzdžiui, namo viduryje, kur mažai šviesos) ir konstrukciją (nebūtinai aklina ir uždara laiptinė), gražiais laiptais blankiam interjerui galime suteikti ypatingo žavesio. Netrūksta pavyzdžių, kaip taupant vietą, galima išmaniai ir skoningai panaudoti erdvę po laiptais.

Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.
Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.
Amžina dilema – vieno ar dviejų aukštų namą statyti?
© Shutterstock nuotr.

Nepaneigsime fakto, kad aukštesnis namas turi geresnį vizualinį ryšį su aplinka – ne tik iš vidaus, kuomet galime apžvelgti tolimesnes apylinkes, bet ir iš išorės. Jis atrodo išraiškingiau ir yra labiau pastebimas iš gatvės, nei prie žemės prigludęs vienaukštis pastatas. Keliaaukščio namo fasadai suteikia daugiau galimybių architekto fantazijai pasireikšti, o tai lemia jūsų namo išskirtinumą, tiek siekiant išsiskirti iš aplinkinių, tiek norint prisiderinti prie gamtinės aplinkos.

Žinoma, nesudėtingų konstrukcijų vienaukščio namo statyba turėtų būti paprastesnė nei analogiško ploto dviaukščio – nereikia sudėtingos technikos ir įrangos klojant tarpaukštinę perdangą, kurios tiesiog nebus, ar įrenginėjant stogo konstrukciją. Kaina taip pat yra svarbus veiksnys planuojant namo statybas ir renkantis namo projektą. Faktas, kad tokio pat dydžio vienaukščio ir dviaukščio pastato užimamas žemės plotas skirsis, sufleruoja, kad pamatų įrengti reikės daugiau būtent vienaukščiame name, kurio ir stogo plotas bus didesnis. Priklausomai nuo sklypo inžinerinių geologinių sąlygų ir naudojamų statybinių medžiagų, kainų skirtumas gali būti ganėtinai didelis. Jeigu gruntai bus silpni, pastato pamatams reikės sudėtingesnių konstrukcinių sprendinių – gilesnių polių, sudėtingesnės technikos jiems įrengti ir pan. Pastato stogo dangai pasirinkę keramines čerpes, taip pat turėsite atseikėti kur kas daugiau nei rinkdamiesi pigesnes medžiagas. Be to, sunkioms čerpėms atlaikyti reikės stipresnės stogo konstrukcijos, todėl ir pastaroji kainuos daugiau. Tad iš pažiūros mažas namelis gali būti žymiai brangesnis už analogišką dviejų aukštų namą.

Pradėdami galvoti apie būsimo namo projektą, nesukite bereikalingai galvos dėl namo aukštų, kruopščiai išnagrinėkite esamą sklypo situaciją, pamąstykite apie reikiamas patalpas, kiek ploto jos užims ir namo dydis paaiškės savaime. Galiausiai visiškai nesvarbu, kokį namą pasistatysite – vieno ar kelių aukštų – svarbiausia, kad jis būtų tinkamai suprojektuotas sklype, derėtų supančioje aplinkoje ir, žinoma, jums patiktų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.