A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

 (8)
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.
© Shutterstock

„Gyventojus ir statybos įmones naujieji pastatų sandarumo reikalavimai kiek išgąsdino – tą rodo ir iki įsigaliojant reikalavimams išaugęs leidimų statyboms skaičius. Visgi prie naujųjų reikalavimų teks prisiderinti, nes jie ateityje tik griežtės, tad išmokti statyti pagal naujas taisykles reikia kuo greičiau. Nevertėtų pamiršti ir ekonominės naudos – tokiems pastatams reikia 2,5 karto mažiau energijos, nei žemesnės klasės pastatams, kas ypač aktualu mūsų klimato zonai“, – sako T. Čerauskas ir nurodo, į ką atkreipti dėmesį statant energetiškai taupius namus.

1. Rinktis kuo paprastesnę pastato konstrukciją
Planuojant ir projektuojant namą, ne vienas duoda valią fantazijai. T. Čerauskas pataria nedaryti klaidos ir rinktis kuo paprastesnės konstrukcijos projektą – tuomet nekils problemų įgyvendinant energetinius reikalavimus.

„Užmirštama, kad kiekviena papildoma namo detalė reikalaus integracijos į pastatą, ją taip pat reikės apšiltinti. Projektuojant namą reikėtų orientuotis į praktinius sprendimus, pasikonsultuoti ne tik su architektu, tačiau ir su statytoju dėl vieno ar kito sprendimo įgyvendinimo – kiek jis techniškai įmanomas ir kiek dėl jo nukentės namo šilumos izoliacinis vientisumas“, – pataria T. Čerauskas.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik projektui, tačiau ir statinio išdėstymui sklype. Jei yra galimybė, gyvenamųjų patalpų langai turėtų būti orientuoti į pietinę ir rytinę puses – taip patalpos gaus daugiau natūralios šviesos ir šilumos.

2. Pavojingiausios vietos – sujungimai

Didžiausia šalčio tiltų susidarymo tikimybė ten, kur sujungiami skirtingi konstrukciniai elementai: pamatai ir sienos; sienos ir stogas; sienos ir langai; sienos ir durys ir kt. „Kiekvienas atskirų pastato dalių susikirtimas yra potencialus šalčio tiltas, tad jis gali padidinti energijos sąnaudas. Statytojams galima palengvinti užduotį supaprastinant projektą, suplanuojant kuo mažiau plokštumų, tačiau vis tiek jiems tenka atsakomybė už kruopštų montavimą ir plyšių nepalikimą. Galima testuoti pastatą su termovizoriumi, įvertinant, ar pavyko minimalizuoti šilumos „nutekėjimą“, – sako atstovas.

3. Kiek storinti apšiltinimo sluoksnį?

Kalbant apie energijos taupymą, vienas svarbiausių dalykų yra pastato šiluminis izoliacinis sluoksnis. Storinant jį, didėja šiluminė varža, automatiškai mažėja ir šilumos nuostoliai.
„Iki šiol statant iš populiariausių medžiagų, sienoms buvo naudojamas iki 20 cm storio polistireninis putplasčio sluoksnis, o pastato šiluminė varža siekdavo apie 6-7 m2K/W. A klasės energinio efektyvumo pastatų reikalavimuose nurodoma, kad sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m2K/W, o stogo – ne mažesnė nei 10 m2K/W, vadinasi, apšiltinimo sluoksnis turi storėti“, – teigia specialistas.

Renkantis apšiltinimo medžiagą ir jos sluoksnį, reikėtų įvertinti, iš ko statomos sienos ir kokia jų šiluminė varža, pagal tai ir parinkti apšiltinimo sluoksnį. Pavyzdžiui, statant pastatą iš 30 cm storio akyto betono blokelių, sienos šiluminė varža bus apie 2,5 m2K/W. Vadinasi, trūkstamą 5,83 m2K/W varžą pasieksime parenkant atitinkamo storio šilumos izoliacinę medžiagą. Tam reikėtų naudoti bent 25 cm storio baltojo polistireninio putplasčio plokštes.

Tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori storinti šiluminio sluoksnio, patartina rinktis medžiagas su geresnėmis izoliacinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, pilkojo putplasčio šiluminė varža yra apie 22 proc. didesnė nei baltojo, todėl atitinkamai ir apšiltinimo sluoksnis gali būti plonesnis.

4. Įvertinkite langų ir durų plotą

Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per pastato ertmes: langus, duris, stoglangius. „Šilumos nuostoliai per stiklą yra gerokai didesni – jie gali siekti ir trečdalį visos prarandamos šilumos. Ir nors gamintojai šiandien gamina langus su mažesniu šilumos perdavimu į aplinką, reikėtų įvertinti, kad apšiltintų sienų ir langų šiluminė varža skiriasi 3-4 kartus. Visgi, didžiausi šilumos nuostoliai susidaro per stiklo rėmus, todėl įvertinkite, ar jums reikia vitrininių langų, ar būtini stoglangiai, gal juos galima pakeisti kitais sprendimais“, – pataria T. Čerauskas.

5. Tinkamai įrengta ventiliacija sumažins šilumos nuostolius

Stengiantis padaryti pastatą kuo sandaresnį, daroma kita klaida – nenumatoma ventiliacija ar ji padaroma minimali. „Kad statytojai pasiektų A energinio pastato reikalavimus, neužtenka tik investuoti į konstrukcines pastato dalis – reikia pertvarkyti ir namo inžinerines sistemas. Viena iš jų – ventiliacija. Kad oras cirkuliuotų ir dėl drėgmės nesusidarytų pelėsis, pastatas turi kvėpuoti, taigi visiškas sandarumas yra kenksmingas. Patarčiau keisti natūralų arba mechaninį pastato vėdinimą rekuperaciniu. Tokia ventiliacinė sistema leis balansuoti tarp minimalių šilumos nuostolių ir optimalaus vidaus patalpų mikroklimato“, – sako T. Čerauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.