A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

 (8)
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.
© Shutterstock

„Gyventojus ir statybos įmones naujieji pastatų sandarumo reikalavimai kiek išgąsdino – tą rodo ir iki įsigaliojant reikalavimams išaugęs leidimų statyboms skaičius. Visgi prie naujųjų reikalavimų teks prisiderinti, nes jie ateityje tik griežtės, tad išmokti statyti pagal naujas taisykles reikia kuo greičiau. Nevertėtų pamiršti ir ekonominės naudos – tokiems pastatams reikia 2,5 karto mažiau energijos, nei žemesnės klasės pastatams, kas ypač aktualu mūsų klimato zonai“, – sako T. Čerauskas ir nurodo, į ką atkreipti dėmesį statant energetiškai taupius namus.

1. Rinktis kuo paprastesnę pastato konstrukciją
Planuojant ir projektuojant namą, ne vienas duoda valią fantazijai. T. Čerauskas pataria nedaryti klaidos ir rinktis kuo paprastesnės konstrukcijos projektą – tuomet nekils problemų įgyvendinant energetinius reikalavimus.

„Užmirštama, kad kiekviena papildoma namo detalė reikalaus integracijos į pastatą, ją taip pat reikės apšiltinti. Projektuojant namą reikėtų orientuotis į praktinius sprendimus, pasikonsultuoti ne tik su architektu, tačiau ir su statytoju dėl vieno ar kito sprendimo įgyvendinimo – kiek jis techniškai įmanomas ir kiek dėl jo nukentės namo šilumos izoliacinis vientisumas“, – pataria T. Čerauskas.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik projektui, tačiau ir statinio išdėstymui sklype. Jei yra galimybė, gyvenamųjų patalpų langai turėtų būti orientuoti į pietinę ir rytinę puses – taip patalpos gaus daugiau natūralios šviesos ir šilumos.

2. Pavojingiausios vietos – sujungimai

Didžiausia šalčio tiltų susidarymo tikimybė ten, kur sujungiami skirtingi konstrukciniai elementai: pamatai ir sienos; sienos ir stogas; sienos ir langai; sienos ir durys ir kt. „Kiekvienas atskirų pastato dalių susikirtimas yra potencialus šalčio tiltas, tad jis gali padidinti energijos sąnaudas. Statytojams galima palengvinti užduotį supaprastinant projektą, suplanuojant kuo mažiau plokštumų, tačiau vis tiek jiems tenka atsakomybė už kruopštų montavimą ir plyšių nepalikimą. Galima testuoti pastatą su termovizoriumi, įvertinant, ar pavyko minimalizuoti šilumos „nutekėjimą“, – sako atstovas.

3. Kiek storinti apšiltinimo sluoksnį?

Kalbant apie energijos taupymą, vienas svarbiausių dalykų yra pastato šiluminis izoliacinis sluoksnis. Storinant jį, didėja šiluminė varža, automatiškai mažėja ir šilumos nuostoliai.
„Iki šiol statant iš populiariausių medžiagų, sienoms buvo naudojamas iki 20 cm storio polistireninis putplasčio sluoksnis, o pastato šiluminė varža siekdavo apie 6-7 m2K/W. A klasės energinio efektyvumo pastatų reikalavimuose nurodoma, kad sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m2K/W, o stogo – ne mažesnė nei 10 m2K/W, vadinasi, apšiltinimo sluoksnis turi storėti“, – teigia specialistas.

Renkantis apšiltinimo medžiagą ir jos sluoksnį, reikėtų įvertinti, iš ko statomos sienos ir kokia jų šiluminė varža, pagal tai ir parinkti apšiltinimo sluoksnį. Pavyzdžiui, statant pastatą iš 30 cm storio akyto betono blokelių, sienos šiluminė varža bus apie 2,5 m2K/W. Vadinasi, trūkstamą 5,83 m2K/W varžą pasieksime parenkant atitinkamo storio šilumos izoliacinę medžiagą. Tam reikėtų naudoti bent 25 cm storio baltojo polistireninio putplasčio plokštes.

Tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori storinti šiluminio sluoksnio, patartina rinktis medžiagas su geresnėmis izoliacinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, pilkojo putplasčio šiluminė varža yra apie 22 proc. didesnė nei baltojo, todėl atitinkamai ir apšiltinimo sluoksnis gali būti plonesnis.

4. Įvertinkite langų ir durų plotą

Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per pastato ertmes: langus, duris, stoglangius. „Šilumos nuostoliai per stiklą yra gerokai didesni – jie gali siekti ir trečdalį visos prarandamos šilumos. Ir nors gamintojai šiandien gamina langus su mažesniu šilumos perdavimu į aplinką, reikėtų įvertinti, kad apšiltintų sienų ir langų šiluminė varža skiriasi 3-4 kartus. Visgi, didžiausi šilumos nuostoliai susidaro per stiklo rėmus, todėl įvertinkite, ar jums reikia vitrininių langų, ar būtini stoglangiai, gal juos galima pakeisti kitais sprendimais“, – pataria T. Čerauskas.

5. Tinkamai įrengta ventiliacija sumažins šilumos nuostolius

Stengiantis padaryti pastatą kuo sandaresnį, daroma kita klaida – nenumatoma ventiliacija ar ji padaroma minimali. „Kad statytojai pasiektų A energinio pastato reikalavimus, neužtenka tik investuoti į konstrukcines pastato dalis – reikia pertvarkyti ir namo inžinerines sistemas. Viena iš jų – ventiliacija. Kad oras cirkuliuotų ir dėl drėgmės nesusidarytų pelėsis, pastatas turi kvėpuoti, taigi visiškas sandarumas yra kenksmingas. Patarčiau keisti natūralų arba mechaninį pastato vėdinimą rekuperaciniu. Tokia ventiliacinė sistema leis balansuoti tarp minimalių šilumos nuostolių ir optimalaus vidaus patalpų mikroklimato“, – sako T. Čerauskas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kuo modernesni namai – tuo didesnės žalos. Kaip jų išvengti?

Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.

A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (8)

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.

Statybų sezonas – atidarytas! Ką būtina žinoti ketinantiems statyti? (6)

Svarstančių apie namo statybas ar jau pradedančiųjų darbus šiemet laukia naujiena – visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi būti energiškai taupūs. Toks uždavinys – iššūkis projektuotojams ir kokybinis reikalavimas medžiagų gamintojams, garantuojantis efektyvų rezultatą užsakovui. Kas tie energiškai efektyvūs pastatai ir ką būtina žinoti, planuojant statytis savo būstą?

Kasmet tos pačios klaidos: kokius nuostolius randa pavasarį į užmiesčio sodybas grįžę gyventojai?

Įsivyravus pavasariškiems orams, savaitgalio sulaukę gyventojai traukia į užmiesčio sodybas, tačiau po žiemos jose randamas vaizdas pradžiugina toli gražu ne visus. Nors rūpestis vasarnamių apsauga nuosekliai auga, tūkstančius eurų siekiančius nuostolius ir neišvengiamus remonto darbus nulemia pasikartojančios klaidos.

Apgalvotas sprendimas: kriterijai, kurie padės išsirinkti būstą (1)

Renkantis naują gyvenamą vietą, reikėtų vengti per didelio emocionalumo – mąstykite racionaliai, pataria specialistai. Jie išskyrė dešimt kriterijų, kurie padės kritiškai įvertinti būsto tinkamumą ir priimti sprendimą.

Parodoje „Resta“ – ateities gyvenimo vizijos (4)

Didžiausioje Baltijos šalių statybų tematikos parodoje „Resta“ šiemet itin didelis dėmesys skiriamas ateities miestų ir pastatų vizijoms. Ateities miestai lyginami su interneto gyvavimo pradžia – nors dabar jie daugeliui sunkiai įsivaizduojami, po kelerių metų nebežinosime, kaip gyvenome be jų. Be to, laikui bėgant skaitmeninės technologijos padės prižiūrėti pastatus ir būstus vienu mygtuko paspaudimu.

Ar galima gyventi name, neturint statybos užbaigimo dokumento? (11)

Skaitytojas klausia, ar galima apsigyventi name, kuriame jau yra tvarkinga elektra, šildymas ir kanalizacija, bet dar nėra deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Ar pagal ūkininko sodybos projektą statomam vasarnamiui reikalingas statybos leidimas? (22)

Skaitytojas teiraujasi apie leidimus, kurie yra reikalingi statant poilsio paskirties namą, vasarnamį ir pirtį pagal ūkininko sodybos projektą Molėtų rajone. Statinys, kurį norėtų statyti paklausėjas, bus iki 80 kv. m ploto.

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (3)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.