9 patarimai besikraustantiems

 (1)
Pekraustyti daiktus iš taško A į tašką B – ar tai gali būti sunku? Iš tiesų, kraustymasis yra palyginti lengvas užsiėmimas, negana to, dar ir suteikiantis naujų emocijų – jūs keičiate aplinką ir tarsi atverčiate naują gyvenimo lapą. Vis dėlto, nors sukrauti ir iškrauti daiktus nėra sunku, tačiau svarbu kaip tai darysite. Žemiau pateikiame patarimus, kurie leis išvengti streso bei blogų emocijų, taip pat leis paversti šį procesą kur kas sklandesniu.
9 patarimai besikraustantiems
© Shutterstock nuotr.

Atsikratykite nereikalingų daiktų. Kai tik nuspręsite kraustytis, geriausias patarimas būtų peržiūrėti visą turimą turtą. Peržiūrėkite senus, mažai naudojamus daiktus – jei būste gyvenate pakankamai ilgai, greičiausiai netgi nustebsite netikėtai aptikę kai kuriuos iš jų. Išmeskite, išdalinkite, atiduokite labdarai ar kitaip sunaudokite daiktus, kurių jums, manote, neprireiks. Juk persikraustymas visų pirma yra gera galimybė atsinaujinti.

Pasirūpinkite talpomis. Jums tikrai reikės daug dėžių ar kitų pakavimo talpų (maišų, lagaminų ar kitų talpų, kurias tik sugalvojate panaudoti), tad jei turėsite jų užtektinai, nereikės nervintis ateityje. Pradėjus jomis rūpintis gerokai iš anksto, kraustymosi dieną turėtumėte jų turėti pakankamai. Jei naudojatės persikraustymo kompanijų paslaugomis, jos taip pat pasiūlys jums kraustymosi dėžių – nors jos kainuoja, tačiau būsite tikri, kad turite reikiamą skaičių reikiamo dydžio dėžių. Jei kraustotės savo jėgomis, tiesiog atsidėkite keliomis dėžėmis daugiau nei planavote, arba tiesiog prieš pakuodami apgalvokite, kur greitai galėtumėte jų gauti, nei netikėtai pritrūktų.

Susidarykite sąrašą. Prieš daiktus dėdami į talpą, juos susirašykite. Nereikia persistengti, tačiau geriausia, jei daiktus viduje galima lengvai identifikuoti – „6 virtuvės peilių rinkinys“ yra geriau nei „virtuvės įrankiai“. Ant kiekvienos dėžės užrašykite skaičių, kurį parašysite ir sąrašo viršuje. Visus sąrašus geriausia laikyti vienoje vietoje, taip pat galite turėti net atskirą „pakavimo“ dėžę, į kurią bus sudėti jūsų lapeliai, markeriai, lipni juosta, žirklės ir kiti reikmenys.

Skirstykite dėžes. Kraustykite po vieną kambarį – jei pradėjote traukti daiktus iš miegamojo, atsispirkite pagundai pereiti į virtuvę. Geriausia, jei daiktai vienoje dėžėje yra iš vienos patalpos. Taktika „kemšu, kiek tik telpa“ gal ir padės jums sutaupyti tūrio, tačiau tikrai sunaudosite daugiau laiko ir nervų išpakuodami daiktus naujame name ar bute.

Kad būtų patogiau, kiekvienai patalpai priskirkite spalvas, kurias galite arba nupiešti ant dėžės su markeriu, arba, jeigu nėra galimybės, priklijuoti lipnų lapelį. Kitas variantas yra tiesiog užrašyti patalpos pavadinimą žodžiu.

Visa tai padės greičiau rasti norimus daiktus. Jeigu jums netikėtai prireikė konservų atidarytuvo, jis bus, tarkime, žalia spalva pažymėtose (virtuvės) dėžėse, tuomet teliks tik greitai permesti akimis sąrašus ir – jūs galite atidaryti savo skardinę.

Kaip krauti daiktus. Daug geriau daiktus talpinti mažesnėse dėžėse, kurias pakelti gali visi, nei keliose didelėse, kurios reikalauja daug jėgų nešiojant. Atsižvelkite į talpos tūrį – jeigu dėžė yra labai sunki, pasidairykite, galbūt kitoje dėžėje matote panašių išmatavimų, tačiau lengvesnius daiktus – sudėjus juos į dėžę, svoris sumažės, o išimtus sunkesnius daiktus galėsite kombinuoti su lengvesniais kitoje talpoje.

Jei talpoje yra dūžtančių daiktų, būtinai tai pažymėkite specialiu ženklu ar spalva – net jeigu kraustotės savarankiškai. Tai neužims daug laiko, tačiau būsite kur kas labiau užtikrinti, kad dėžes jūsų padėjėjai neš su deramu atsargumu.

Susidėliokite iš anksto. Kuo anksčiau pradėsite dėlioti daiktus į talpas, tuo mažiau problemų jums iškils vėliau. Pradėkite nuo tuo metu neaktualių daiktų – vasariškų daiktų žiemą greičiausiai neprireiks, žiemiškų vasarą – taip pat. Jei turite didelę biblioteką, ją neabejotinai galima sudėti į dėžes vieną pirmųjų – kol persikraustysite, jums greičiausiai užteks vienos-dviejų knygų. Artėjant kraustymosi dienai, neparuoštus palikite tik pačios reikalingiausius daiktus – higienos reikmenis, patalynę, elementarius maisto ruošimo reikmenis ir kita.

Pasiruoškite pirminės svarbos daiktus. Kraustantis pačių svarbiusių dokumentų geriausia nerūšiuoti, o tiesiog tvarkingai sudėti į vieną talpą, tarkime, lagaminą, kartus su kitais itin svarbiais daiktais. Taip būsite tikri, kad jie nepasimes.

Pirmajai nakčiai ar pirmosioms dienoms naujame name, jums prireiks tik kai kurių daiktų. Galite kiekvienam iš šeimos narių išskirti atskirus lagaminus ar dežės su svarbiausias daiktais. Tai galėtų būti paklodės ir anktlodės, rankšluotis, higienos reikmenys, drabužiai persirengti, vaistai, tualetinis popierius, užrašai, netgi lengvas užkandis ar viskas, ko galėtų prireikti. Prižiūrėkite vaikus – kartais jie dedasi viską, ką tik gali sugalvoti, motyvuodami, jog viskas yra svarbu. Šiaip ar taip, be visų atsivežtų daiktų reikės gyventi daugiausiai kelias dienas, idealiu atveju, netruksite nei dienos.

Atsikrausčius. Atvykus į numatytą vietą, greičiausiai vis tiek nepavyks visko sudėlioti į vietas per dieną – nepaisant to, kiek senų daiktų atsikratėte. Todėl atsispirkite pagundai pirmiausia ant palangių išdėlioti gėles ar ant sienos pritvirtinti medžioklės trofėjus. Idealiausia būtų pirma paruošti savo ir vaikų miegamuosius, taip pat virtuvę, kad galėtumėte užkąsti ir tinkamai pailsėti.

Susisiekite su žmonėmis, kuriems aktualu. Susiejote gyvenimą su nauja vieta – tad būkite tikri, kad ir kiti jus su ja sietų. Praneškite visiems, kuriems galėtų būti aktualus jūsų naujasis adresas – ne tik su artimiausiais giminaičiais ar draugais, tačiau ir su tais, su kuriais bendraujate kiek rečiau, tačiau vis tiek kviečiatės pasisvečiuoti. Pasirūpinkite, kad visos sąskaitos ar oficialūs laiškai jums būtų siunčiami nauju adresu. Tai ne tik patogumas, tačiau ir gero tono ženklas – nėra reti atvejai, kai naujai įsikraustęs į butą žmogus, vis dar gauna senojo savininko sąskaitas ir laiškus. Apgalvokite visus kontaktus, net ir tokius, kaip jūsų šuns registracija naujoje seniūnijoje – pasirūpinkite, kad numeris ant jo antkaklio būtų susietas su naujuoju adresu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.