7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.
© Shutterstock

Mechaninis atsparumas ir pastovumas. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir jį naudojant, nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų.

Gaisrinė sauga. Kilus gaisrui statiniuose esantys asmenys turi turėti galimybę išeiti iš jų ar būti išgelbėti kitomis priemonėmis, turi būti atsižvelgta į gelbėtojų saugą, statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką turėtų išlaikyti apkrovas, taip pat turi būti ribojamas ugnies ir dūmų plitimas statiniuose bei gaisro plitimas į gretimus statinius.

Higiena, sveikata ir aplinka. Statant, naudojant ar griaunant statinius neturėtų kilti pavojus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai, o statiniai neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui.

Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos eksploatuojant nekiltų nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus, pvz.: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų. Turi būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes patekti į statinį ir juo naudotis.

Apsauga nuo triukšmo. Statiniuose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neturėtų viršyti sveikatai pavojingo lygio, turėtų būti tinkamos sąlygos ilsėtis ir dirbti.

Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Naudojant statinius ir jų šildymo, vėsinimo, apšvietimo bei vėdinimo įrenginius energijos sąnaudos turi būti mažos (atsižvelgiant į statinių naudotojus ir vietovės klimato sąlygas), o statant ir griaunant jos būtų sunaudojama kuo mažiau energijos.

Tvarus gamtos išteklių naudojimas. Statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač užtikrinamas statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba perdirbamumas po nugriovimo, statinių ilgaamžiškumas, aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.