7 reikalavimai tinkamai pastatytam namui

Projektuojant ir statant pastatus privalu laikytis tam tikrų taisyklių, kurias apibrėžia LR įstatymai, įvairūs normatyviniai dokumentai, savivaldybės ir kitų institucijų išduotos techninės sąlygos. Visgi, svarbiausia, projektuojamas statinys turi atitikti esminius statiniui keliamus reikalavimus. Kas tai yra ir kam jie reikalingi?
7 reikalavimai tinkamai pastatytam namui
© Shutterstock nuotr.

Esminiai statinio reikalavimai – tai reikalavimai, kurie apibrėžia ir užtikrina projektuojamų, statomų ir jau pastatytų statinių kokybę. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011 išskiria 7 esminius statinio reikalavimus. Anot šio dokumento, statiniai ir atskiros jų dalys, atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu, turi atitikti šių statinių naudojimo paskirtį ir atitinkamai tenkinti mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir apsaugos, saugos ir galimybės patekti į statinius naudojimo metu (įskaitant ir žmonių su negalia poreikius), apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, tvaraus išteklių naudojimo reikalavimus. Statybos įstatymo 4 straipsnis teigia, kad šiuos reikalavimus pagal savo naudojimo paskirtį suprojektuotas ir pastatytas statinys turi tenkinti visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. To paties įstatymo 5 straipsnis papildomai nustato esminius statinio architektūros reikalavimus, kurie teigia, kad statinio architektūra turėtų atitikti statinio paskirtį, neprieštarauti jau išvardintiems esminiams statinio reikalavimams, statinio inžinerinių sistemų reikalavimams, statinys turi derėti prie kraštovaizdžio bei atitikti nustatytus savivaldybės, saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus.

Trumpai panagrinėkime, kam reikalingas ir ką reiškia kiekvienas iš esminių statinio reikalavimų.
• Mechaninis atsparumas ir pastovumas yra vienas iš svarbiausių reikalavimų, ne veltui atsidūręs sąrašo viršuje. Jis sako, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, veikiančios statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų statinio ar jo dalies griūties. Vadinasi, statybos proceso ir eksploatacijos metu turi būti užtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Veikiančios apkrovos negali sukelti ir pernelyg didelių deformacijų, kurios viršytų leistinas ribas. Kita vertus, deformacijos, kad ir leistinos, negali daryti žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai, o žala, atsiradusi per įvykį, negali būti neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai. Tai lengviau paaiškinti realiu pavyzdžiu, kad, tarkim, sugriuvus vienai kolonai negali nugriūti visas pastatas.

• Kitas nemažiau svarbus esminis statinio reikalavimas – tai gaisrinė sauga. Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas. Statiniuose turi būti ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas, o gaisras negali išplisti į gretimus statinius. Statiniuose turi būti numatyti evakuaciniai išėjimai ir sudarytos galimybės, kad kilus gaisrui juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būtų išgelbėti naudojant kitas priemones. Negalima pamiršti ir gelbėtojų komandų saugumo.

• Higienos, sveikatos ir aplinkos esminis statinio reikalavimas nustato, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad per visą jų gyvavimo laikotarpį, juos statant, naudojant ir griaunant nekiltų pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai. Per visą statinių būvio ciklą pastarieji negali turėti pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ir klimatui. Projektuojant, statant, eksploatuojant bei griaunant statinius turi būti atsižvelgta į toksiškų dujų išsiskyrimą, pavojingų medžiagų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba pavojingų dalelių išsiskyrimo į orą tiek statinių viduje, tiek lauke. Draudžiama išleisti pavojingas medžiagas į gruntinį vandenį, jūrų vandenis, paviršinius vandenis bei dirvožemį, jokiu būdu šios nepageidaujamos medžiagos negali patekti į geriamąjį vandenį. Turi būti tinkamai reguliuojamas nuotekų išleidimas bei dūmtraukio dujų išmetimas, kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimas. Drėgmės atsiradimas statinių dalyse ar statinių vidaus paviršiuose taip pat yra nepageidaujamas veiksnys, galintis turėti neigiamų pasekmių.

Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu tiesiogiai susijusi su neįgalių asmenų judėjimu, nes pirmiausia statiniai turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į šių žmonių galimybes patekti į statinį ir juo naudotis. Neįgaliųjų asmenų judėjimo laisvė neturi būti ribojama, t. y. statiniuose turi būti įrengti keltuvai, pakankamo pločio koridoriai, praėjimai, specialiai pritaikyti sanitariniai mazgai. Be abejo, statiniai turi būti projektuojami ir statomi siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus visiems asmenims, pvz., paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų.

• Statiniai turi būti projektuojami ir statomi, kad juose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neviršytų sveikatai pavojingo lygio ir leistų jiems miegoti, ilsėtis ir dirbti patenkinamomis sąlygomis. Visa tai apibrėžia apsaugos nuo triukšmo esminis statinio reikalavimas.

• Šiais laikais itin aktualus energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Atsižvelgiant į statinių naudotojų ir vietovės klimato sąlygas statiniai ir jų šildymo, vėsinimo, apšvietimo bei vėdinimo įrenginiai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad juos naudojant energijos sąnaudos būtų mažos. Kita vertus, svarbios ne tik mažos energijos sąnaudos pastato eksploatacijos laikotarpiu – siektina, kad statant ir griaunant statinius taip pat būtų sunaudojama kuo mažiau energijos.

• Vėliausiai į esminių statinių reikalavimų sąrašą buvo įtrauktas punktas apie tvarų gamtos išteklių naudojimą. Jis skelbia, kad statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai. Didelis dėmesys turi būti skiriamas užtikrinant statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinį naudojimą arba perdirbamumą po nugriovimo. Nemažiau svarbus yra statinių ilgaamžiškumas bei statiniams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.

Daugeliui turbūt iškyla klausimas, kodėl paprastam žmogui vertėtų nusimanyti apie visus šiuos reikalavimus. Žinotina, kad esminiai statinio ir architektūros reikalavimai keliami visiems statiniams be išimties, nepriklausomai nuo jų kategorijos. Su šių esminių statinio reikalavimų nuostatomis susiduriame kasdien, tik galbūt ne visada tai suvokiame, todėl tai svarbu, ne tik su statyba susijusiems asmenims, bet ir patiems statinių naudotojams. Kai kurie neteisingi projektiniai ar statybiniai sprendimai, prieštaraujantys esminiams statinio reikalavimams, gali ne tik pabloginti gyvenimo sąlygas, bet turėti ir ilgalaikių neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, dėl nepakankamo statinio apšiltinimo patirsite didesnius šilumos nuostolius, reikės daugiau energijos patalpoms šildyti, be to, peršalusi ir kartu sudrėkusi konstrukcija praranda savo stiprumą lemiančias savybes, o tai gali sumažinti jos laikomąją galią. Kita vertus, atrodytų tokia smulkmena, kaip per žemi turėklai ar panaudota pigesnė, bet slidesnė grindų danga nei leistina, gali padidinti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir t. t. Be to, atsižvelgdami į gamtinę aplinką ir draugiškai su ja sugyvendami, būsime tikrai šiuolaikiški piliečiai. Akivaizdu, kad tik turėdami tam tikrą žinių bagažą galėsime būti tikri dėl kokybiškų ir saugių gyvenimo ar darbo sąlygų, o būdami žingeidūs ir apsiskaitę, galėsime pritaikyti šias žinias teisingai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.