6 patarimai pirmojo būsto pirkėjams: ką žinoti, kad vėliau netektų verkti?

 (1)
Pirmojo būsto pirkimas – viena svarbiausių gyvenimo investicijų. Prieš įsigijant svarbu ne tik tinkamai įvertinti savo finansines galimybes, bet ir apie perkamą būstą gauti kuo daugiau informacijos.
6 patarimai pirmojo būsto pirkėjams: ką žinoti, kad vėliau netektų verkti?
© Fotolia nuotr.

Nekilnojamojo turto specialistai pataria atkreipti dėmesį į būsto vietą pastate, vėdinimo galimybes, natūralų apšvietimą, orientaciją pagal pasaulio šalis, patalpų paskirtį ir atkreipti dėmesį į būsto ekslploatavimo kaštus bei garantijas.

Vieta pastate. Pasak Martyno Žibūdos, „Eika“ plėtros direktoriaus, rinkdamiesi butą, žmonės daug dėmesio skiria rajonui, tačiau kartais pamiršta pasidomėti buto vieta pačiame pastate. Nuo to, kuriame aukšte arba kurioje pastato vietoje yra butas, gali priklausyti jo šildymo kaštai.

„Visi to paties daugiabučio gyventojai už šildymą moka skirtingas sumas, nors ir gyvena tame pačiame name. Naujuose daugiabučiuose dažniausiai kaštų skirtumą lemia individualus šildymo reguliavimas, kur kas mažesnę įtaką daro buto vieta name. Tačiau neretai net ir ten, kur šildymas nereguliuojamas, sąskaitos skiriasi. O jeigu jos vienodos, tuomet skiriasi šilumos kiekis namuose. Norintys šilčiau gyventi ar mažiau negu kaimynai mokėti už šildymą, senos statybos namuose turėtų rinktis vidinius butus. Dvi išorines sienas turintys kampiniai butai dalį šilumos „atiduoda“ į išorę. Su panašia problema susiduria ir apatiniame arba viršutiniame pastato aukšte esančių butų savininkai“, – pasakoja specialistas.

Vėdinimas. Šiuo metu dauguma daugiabučių Lietuvoje turi natūralią vėdinimo sistemą. Deja, ji ne visada užtikrina gryno oro cirkuliaciją bute. Ekspertai pataria nuolat vėdinti patalpas, t.y. reguliariai, bent keletą kartų per dieną atidaryti langus. Taip vėdinti patalpas patartina net ir žiemos metu, tačiau tuomet iškyla pavojus susirgti ar prarasti dalį šilumos.

„Atsižvelgiant į energijos suvartojimą ir siekiant sutaupyti šildymo kaštus, naudingiau rinktis būstą su rekuperacine sistema, t.y. vėdinimu, naudojant šilumokaitį. Tiesa, senuose būstuose tokios sistemos nėra, nedaug ir naujų projektų, kuriuose įdiegta rekuperacija. Veikiant šiai vėdinimo sistemai ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neišleidžiama šiluma į išorę, neleidžiama susidaryti pelėsiui, nerasoja langai. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų“, – privalumus vardija ekspertas. Jau nuo 2016 metų visi naujos statybos namai privalės būti projektuojami ir statomi A energinės klasės, kuri numato privalomą rekuperacijos įrengimą.

Natūralus apšvietimas (insoliacija). Perkant butą svarbu apžiūrėti, ar kambariai turės pakankamai saulės šviesos. Būtina kiekvieno gyvenamosios paskirties buto insoliacija yra dvi valandos nepertraukiamos, pro langus patenkančios šviesos. Kartais naujakuriai susiduria su nenumatyta problema – priešais išdygsta naujas daugiabutis, dėl kurio į namus patenka mažiau šviesos.

„Nutarę įsigyti butą, būtinai pasidomėkite, ar kaimynystėje neplanuojamos statybos. Tą galima padaryti detaliai išnagrinėjus bendruosius statybų planus, kurie yra rengiami penkeriems ar dešimčiai metų į priekį. Taip bus išvengta nemalonios staigmenos, kuomet prieš jūsų buto langus netikėtai pradės kilti daugiaaukštis“, – sako specialistas.

Dažniausiai insoliacijos reikalavimų neatitinka senamiestyje esantys butai, nes jų statymo metais reikalavimo natūraliam apšvietimui nebuvo. Tad mėgstantys apšviestus kambarius itin atidžiai turėtų rinktis būstą centrinėje miesto dalyje. Taip pat, jeigu būsto paskirtis yra negyvenamoji, toks butas neprivalo atitikti dviejų valandų saulės šviesos reikalavimo.

Buto vieta pagal pasaulio kryptis. Šviesos ir šilumos kiekis bute priklauso ir nuo to, į kurią pasaulio pusę nukreipti buto langai. Šiandien statomi itin sandarūs daugiabučiai vasaros metu gali sukelti papildomų nepatogumų gyventojams, kurių buto langai nukreipti į pietinę pusę. Tokiame bute vasarą gali tekti kęsti karštį, kurį vargu, ar išsklaidys net ir kondicionierius. Tačiau žiemą saulė prišildys kambarius, tad bus reikalingas tik minimalus šildymas.

Itin šilti būna ir į vakarus orientuoti butai, kadangi Lietuvoje labai ilgai šviečia vakarinė saulė. Jeigu mėgstate žiūrėti televizorių, siūloma įvertinti, kad vakarinės saulės apšviestame kambaryje reikės naktinių užuolaidų ar roletų, nes saulės šviesos gali būti per daug. Taip pat jeigu pietinėje ar vakarinėje pusėje yra miegamasis, jo langus taip pat reikės uždengti, nes šis kambaryje bus įšildytas nuo saulės spindulių. Neutraliausia rytinė pusė, kadangi ryte saulė nėra kaitri, be to šviečia trumpiau negu vakarinė.

Patalpų paskirtis. Šis faktorius ypatingai svarbus perkantiems vis labiau populiarėjančius lofto tipo butus. M. Žibūdos teigimu, išsirinkusiems loftą patartina pasidomėti, kokios paskirties patalpos jame buvo anksčiau.

Jeigu pastate anksčiau buvo gamykla ar kitos gamyklinės patalpos, naudinga būtų atlikti matavimus, kurie parodytų, ar patalpoje nėra likusių cheminių medžiagų, kurios ilgainiui gali kenkti sveikatai. Taip pat verta atidžiai patikrinti ir dokumentus, jeigu įsigyjate negyvenamosios, o kitos paskirties patalpas. Joms netaikomi tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, minėta insoliacija, nėra privaloma vaikų žaidimo aikštelė, skiriasi nuo gyvenamosios paskirties pastatų atstumai iki automobilių stovėjimo aikštelės ar kito pastato ir t.t. Pravartu ne tik sužinoti pastato paskirtį, bet kokius reikalavimus ši paskirtis nurodo. Taip pat įsigijus kitos paskirties patalpas gyvenimui galima susidurti su papildomais mokesčiais arba ribojimais, pvz. vaikų registracija į vaikų darželius.

Buto pasas. Tai dar vienas dalykas, kuriam naujakuriai neskiria pakankamai dėmesio. Specialistas buto pasą vadina buto enciklopedija, kurią atsivertęs šeimininkas gali sužinoti visą informaciją apie butą ir, esant reikalui, ją pasinaudoti. Šis dokumentas su garantijomis turėtų būti įteikiamas kiekvienam naujo buto šeimininkui. Buto pase šeimininkas gali rasti visus kontaktus rangovų, kurie atliko statybos, apdailos ir kitus darbus. Jame taip pat pateikiama garantinio aptarnavimo ir apdailos atlikimo tvarka, surašomos visos eksploatacinės instrukcijos – pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo sistemų. Tačiau tik nedidelė dalis didžiųjų vystytojų pirkėjams įteikia tokį buto rinkinį.

„Būsto pirkėjai turi būti aktyvūs bei smalsūs ir reikalauti iš pardavėjo buto paso, kuriame būtų aiškiai nurodytos jo garantijos, eksploatavimo taisyklės, rangovai ir kontaktai, kur kreiptis esant garantiniam atvejui. Žmonės nepirktų salyginai kelis šimtus kartų pigesnio technikos prietaiso, pvz. skalbimo mašinos nors ir kokybiškos, jeigu jie negautų garantinės knygelės, tačiau perka būstą, kurio kaina didesnė net už prabangų naują automobilį”, – teigia ekspertas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.