6 naudingi patarimai, ieškantiems geriausio sklypo

 (1)
Asmeniniai poreikiai, finansinės galimybės, sklypo vertė, likvidumas bei techniniai aspektai - visa tai reikia įvertinti renkantis svajonių sklypą namo statybai. Labai svarbu šiame pasirinkimo etape išspausti didžiausią naudą, kadangi sklypas lems ne tik namo statymo galimybes, bet ir šeimos gyvenimo kokybę.
6 naudingi patarimai, ieškantiems geriausio sklypo
© Fotolia nuotr.

Apgalvokite savo poreikius

Svarbiausia yra neskubėti ir pagalvoti, kokio tipo namo norėsite. Jei turite šeimą ir svajojate apie didelį namą, o šalia jo – sodą, kuriame auginsite daržoves ir vaisius, jums būtinas didesnis sklypas. „Svarbu apmąstyti ir savo dienos poreikius, kur jūsų darbas, vaikų darželis, mokykla, kiek laiko sugaišite važiuodami iš darbo į namus. Atsižvelkite į patogų susisiekimą: ar gerai išvystyta viešojo transporto sistema, ar patogus susisiekimas važiuojant nuosavu transportu“, – pataria projektavimo ir statybos įmonių grupės „Norhouse“ vadovas Rokas Radvilavičius.

Jei ieškote sklypo toliau nuo miesto centro, jo kaina bus mažesnė, tačiau ilgiau reikės važiuoti iki centro, pavyzdžiui, jei sklypas yra Kairėnuose, o darbas – Šeškinėje, žinoma, reikės važiuoti per visą Vilnių, o tai užims daug laiko, tad galite užtrukti automobilių spūstyse.

Atsižvelkite į sklypo vertę

Ieškantiems sklypo, patariama atsižvelgti į sklypo viziją po penkerių ar dešimties metų. Ar sklypo vertė išaugs? Kaip rajonas, kuriame norite statyti namą, plėsis po kelių metų? Tikriausiai nebūtumėte patenkinti, jei po kelerių metų šalia jūsų namo pradėtų kilti gamykla ar didžiulis prekybos centras. Prieš įsigyjant sklypą, būtina įvertinti komunikaciją, infrastruktūrą, kaimynystę.

Pasak R. Radvilavičiaus, žmonės dažnai daro klaidą pirkdami pigų sklypą už miesto ir jame statydami brangų namą. Tokiu atveju, ateityje gali būti sunku parduoti namą. Kuo sklypas arčiau miesto, tuo turėtų būti mažesnis – 5 ar 10 arų. Būtų geriausia, jei sklypo kaina sudarytų 20-30 proc. namo vertės. Pavyzdžiui, jei planuojama statyti namą už 500 tūkst. Lt, sklypas turėtų kainuoti iki 200 tūkst. Lt. Jei skirtumas didesnis, namas bus per mažos vertės. Niekada nepasiduokite pirmajam įspūdžiui, nepirkite impulsyviai. Jei trūksta patarimų, ar abejojate pasirinkimu, galite kreiptis į specialistus, kurie įvertins sklypo vertę.

Įvertinkite turto išlaikymo kaštus

Ekonomikos klestėjimo metu pirkėjų sprendimams būdingas bruožas – nepagrįstai išaugę poreikiai. „Pirkėjas stengiasi aprėpti daugiau nei gali, sprendimuose – daug emocijų: įsigyjamas didelio ploto sklypas, kurį reikia prižiūrėti, projektuojamas didelio ploto namas, patiriami dideli išlaikymo kaštai“, – dalinasi savo pastebėjimais Mindaugas Vaitkūnas, nekilnojamojo turto agentūros „ReBank“ vadovas. Taip pat reikėtų nepamiršti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuomet mokestinės naštos dydis tiesiogiai priklauso nuo turto vertės. Latvija visuotinį NTM įsivedė 2013 sausio mėn., gyvenamiesiems namams taikomas 0.2 – 0.6% priklausomai nuo turto vertės.

Nesukurkite to, ko vėliau negalėsite parduoti

1995 – 2008 m. laikotarpiu NT namų rinkoje buvo kuriami šiai dienai nelikvidūs 250 – 320 kv.m namai. Dėl nepagrįstai išaugusių poreikių pirkėjai pirkdavo didelius 20 – 30 arų sklypus, projektuodavo 2-4 asmenų šeimai 5-7 kambarių namus. Šiuo metu tokio turto paklausa (išskyrus prabangos segmentą) neegzistuoja ne tik dėl perdėtai didelio ploto, tačiau taip pat dėl neekonomiško namo koncepcijos.

M. Vaitkūnas pataria – rinkdamiesi būsimo namo statybos vietą, atsižvelkite į konkurencinę aplinką. Jeigu analizuojamame mikrorajone panašių parametrų namų vertė svyruoja nuo 450 – 600 tūkst. Lt, yra rizikinga kurti 900 tūkst. Lt vertės „mikrorajono pažibą“, kuriai vėliau bus sunku surasti pirkėją.

Nepirkite „katės maiše“

„Išsirinkę sklypą, parodykite jį projektuotojams, kurie galėtų įvertinti plika akimi nematomus niuansus“, – pataria Karolis Sankauskas, įmonės „Projektavimo Sprendimai“ vadovas. Jeigu sklypas yra teritorijoje, kurioje buvo rengiamas detalusis planas, būtina pardavėjo paprašyti platesnės informacijos apie infrastruktūrą: gali paaiškėti, jog norint gauti statybos leidimą, būtina visiems kvartalo kaimynams įrengti vandentiekį, nuotekas, nutiesti kelią. Projektuotojas gali įvertinti sklypą inžineriniu aspektu: kur prisijungti prie elektros tinklo? (Galbūt, norint turėti elektrą, reikia pastatyti transformatorių), sklype numatomas vietinis ar centralizuotas vandentiekis su nuotekų tinklais? (Brangiau kainuoja įsirengti gręžinį ir valymo įrengimus, nei tiesiog prisijungti prie esamų tinklų). Kokia situacija su dujotiekiu? Kaip spręsti lietaus nutekėjimą? Galbūt netoliese yra šviesolaidžio tinklai? Neretai būna atvejų, jog žmonės, nusipirkę pigesnį sklypą, nusiperka „katę maiše“ – tuomet telieka investuoti ne į namo statybą, o į daug kainuojančius inžinerinius tinklus, kurie neretai viršija sklypo kainą. Reikia paminėti, jog būtina gauti naujausią nuosavybės išrašą tos dienos metu, kada nagrinėjate sklypą – neretai pardavėjai, turėdami skolų, pateikia seną nuosavybės pažymėjimą, kuriame nematyti negatyvių aspektų, pavyzdžiui, turto arešto.

K. Sankausko pasiūlymas elementarus – nepagailėkite laiko ir pasitarkite su projektuotojais prieš įsigydami savo svajonių sklypą – sutaupysite tikrai nemažai lėšų ir būsite tikri, kad ateityje nekils problemų. Tokia konsultacija dažnai būna nemokama, o jeigu mokama, tai – simboliškai.

Įvertinkite visumą

„Vilniaus miesto plėtra vystoma į šiaurę, daugiausiai plečiamas Ukmergės plento rajonas, tad jis populiarėja“, – pastebi R. Radvilavičius. Namo statyboms taip pat žmonės dažnai renkasi Bajorų, Riešės, Bendorėlių pusę, tačiau susisiekimo prasme, anot specialistų, tai gali būti ne pačios geriausios vietos, jeigu reikia nuolat važinėti į kitą miesto pusę ar, pavyzdžiui, dažnai vykti į oro uostą, centrą ar senamiestį – tokiu atveju, geriau rinktis Pavilnio ar Kalnėnų rajoną. Vilniuje namų kvartalai vystomi įvairiose vietose, todėl visuomet patariama atsižvelgti į savo prioritetus, gyvenimo būdą ir galimybes.

Nepamirškite, kad rinkoje parduodama nemažai sklypų, kurie nėra tinkami gyvenamojo namo statybai, tad naudinga bent pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertintų jūsų pasirinkimą ir padėtų pasirinkti tinkamą sklypą svajonių namo statybai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.