5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.
© DELFI / Domantas Pipas

NT projektų vystymo įmonės CITUS pardavimų vadovės Andželikos Čiūtienės nuomone, šiandien būsto projektų plėtotojai neriasi iš kailio stengdamiesi pasiūlyti kuo modernesnius, patrauklesnius būstus, todėl rinktis yra iš ko ir tai leidžia ieškoti savo svajonių būsto.

„Kasdien tiesiogiai bendrauju su klientais ir matau, kur jie neišnaudoja savo galimybių, įsigydami būstą. Analizuodami savo susitikimų bei klientų apklausų duomenis, pastebime tam tikras tendencijas ir norime pasidalyti įžvalgomis. Viena pirmųjų klaidų, kurią pastebime, yra ta, kad dauguma žmonių planuoja skirti apie 30 min. susipažinimui su projektu, kurį atvyko apžiūrėti. Tuo tarpu, reikia skirti bent 1 val., o dar geriau – 1,5 val. Juk nekeliame klausimų, jei tiek reikia skirti vizitui pas odontologą“, – teigia ekspertė ir siūlo penkis pagrindinius ingredientus sėkmingo būsto paieškos ir pasirinkimo receptui.

1. Aiškiai įsivardyti poreikius

Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia išgryninti savo poreikius ir susirasti kuo daugiau informacijos apie vystomų projektų privalumus. Dažniausiai žmonės žino, kokio ploto, kelių kambarių būstas turėtų būti, kuriame aukšte norėtų gyventi, tačiau nepakankamai išanalizuoja technologinius ir socialinius sprendinius: energinio efektyvumo klasę, šildymo technologijas, gyvenimo ir laisvalaikio komforto sprendimus. Planuojant biudžetą, reikia žinoti mažiausią sumą, už kurią norėtumėte nusipirkti, ir didžiausią, kurios negalite viršyti.

2. Neieškoti nuolaidų ir dovanų

Būstų pardavėjai, siekdami atkreipti dėmesį, medžioja klientus tūkstantinėmis nuolaidomis ar dovanomis – kelionėmis, buitine technika ir pan., tačiau projektus labai svarbu rinktis ir savo laiką skirti jų aplankymui, pirmiausia, reikia pagal projekto privalumus, o ne nuolaidas, kaip turguje.
Rinkos analitikai teigia, kad beveik kas ketvirtas daugiabučių projektas Vilniuje, siekiant paskatinti pardavimus, rugsėjo mėn. siūlė įvairias akcijas, nuolaidas, dovanas. Maždaug trečdalis šių projektų stiprino akcijas, pasiūlydami didesnes nuolaidas ar papildomas dovanas.

Kaip rašoma spaudos pranešime, dovanos ar nuolaidos nereikalingos patraukliems, aiškius privalumus turintiems bei technologiškai pažangiems projektams, nes juos žmonės atranda net ir mažiau reklamuojamus, sužino iš rekomendacijų. Reikia suprasti, kad visos nuolaidos ir dovanos, dažniausiai, yra įskaičiuotos į kainą.

3. Rinktis tik patikimą vystytoją

Šiandien NT rinka yra labai patraukli, todėl pritraukia naujų žaidėjų arba ilgai rinkoje dirbti neplanuojančių vystytojų. Tokių vystytojų projektuose didėja nekokybiškų darbų rizika, jie neturi patirties diegiant novatoriškus sprendimus. Pasirinkus nepatikimą vystytoją, kyla rizika prarasti pradinį įnašą, tačiau didžiausia grėsmė, kad ateityje, bankrutavus vystytojui, pirkėjas neteks visų garantijų, nekokybiškų darbų taisymas taip pat „kris“ ant savininko galvos ir piniginės.

4. Kainą vertinti kompleksiškai

Vertinant skirtingus projektus, reikia vertinti ne tik jų kainą, tai yra banko paskolos dengimo sumą (jei perkama per banką), bet ir mėnesines būsto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl konkretaus būsto pasirinkimo.

Pavyzdžiui, tarkime, renkamės tarp dviejų būstų – X ir Y. X būstas turi aukštesnę energinio efektyvumo klasę, ir yra mieste, arčiau darbo vietos, arčiau vaikų darželių ar mokyklų, parduotuvių, gydymo įstaigų ir pan., tačiau jo paskolai kiekvieną mėnesį reikės 250 Eur. Būstas Y – pigesnis 50 Eur, bet dėl žemesnės energinio efektyvumo klasės jo šildymui kas mėnesį reikės skirti vidutiniškai 20 Eur daugiau, o toliau važinėjant kiekvieną dieną, papildomos išlaidos kurui ir automobilio amortizacijai sudarys dar, tarkime, apie 30 Eur. Taigi bendra mėnesio suma susilygins, o dar nevertiname daugiau važinėjant sugaištamo laiko, įvairių nepatogumų, efektyvesnių sprendimų sukuriamo komforto.

5. Įvertinti būsto likvidumą

Šiandien būsto keitimas nebėra vienkartinis gyvenimo įvykis, o pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, poreikiams ar atsiradus naujai svajonei, bus svarbu reikiamu metu esamą butą ar kotedžą sėkmingai parduoti. Būsto likvidumą lemia lokacija ir rajono potencialas 5–10 metų perspektyvoje, infrastruktūra, būste įgyvendinti technologiniai ir socialiniai sprendimai. Vietą ir jos potencialą įvertinti padėti gali atitinkamos srities specialistas, verta pasidomėti ir 5–10 metų miesto plėtros strategija.

Ilgalaikėje perspektyvoje vertingiausi bus tie būstai, kuriuose šiandien įdiegti moderniausi, alternatyvūs šildymo sprendimai, bei butai, kotedžai ar namai, kuriems suteikta aukščiausia energinė klasė. Pavyzdžiui, geoterminiu būdu šildomo maždaug 100 kv. m A / A+ energinio efektyvumo klasės būsto mėnesinės išlaidos tesudaro 15–20 Eur/mėn.

Pasak. A. Čiūtienės, 2018 m. visi nauji būstai privalės būti A+ energinio efektyvumo klasės, 2021 – jau A++ klasės, todėl po 5 metų B energinio efektyvumo klasės būstai bus mažiau likvidūs. Tuo tarpu, iš visų šiuo metu sostinėje vystomų projektų, beveik trys ketvirtadaliai (apie 73 proc.) vis dar siūlo B energinės klasės būstus, apie 22 proc. būstų yra A energinės klasės, o A+ klasės būstų galima įsigyti tik 2 proc. projektų. Daugiau – 3 proc. – projektų siūlo C ir žemesnės energinės klasės būstus.

Pastebime tendenciją, kad žmonėms vis svarbesnis tampa bendravimas su to paties socialinio sluoksnio, vienodų pomėgių ir interesų kaimynais, todėl vis patrauklesniais tampa projektai, kuriuose pritaikomi socialiniai, gyvenimo komforto sprendimai: kompleksinės poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonos skirtingoms amžiaus grupėms, kur buriamos bendruomenės, joms organizuojami renginiai, didinamas saugumas ir panašiai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.

Ką daryti, jei kaimynas netvarko išdarkytos sklypo ribos

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį griūva žemyn, per trumpą laiką skardis pasistūmėjo į mūsų pusę jau apie pusę metro. Nuolydis netrukdė, o betoninės tvoros nereikia. Tad kaip priversti kaimyną sutvarkyti išdarkytą sklypų ribą?“ – klausia skaitytojas.

7 svarbiausi statinių projektavimo ir statybos reikalavimai

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį.

Ką dažniausiai pamirštame rengdami statinio projektą

Teikiantiems prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) statybos inspekcija primena, kad statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.

Sostinės prabangaus būsto renesansas – dabar ir prieš 10 metų

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Nelaimė nuomojamame bute: kas atlygins nuostolius?

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.

Gyvenamojo NT rinkos nuotaikos: domisi, analizuoja ir drąsiau keičia

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių „MG Valdos“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.

Statant ūkio būdu – privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas (5)

2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – išlieka.