5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.
© DELFI / Domantas Pipas

NT projektų vystymo įmonės CITUS pardavimų vadovės Andželikos Čiūtienės nuomone, šiandien būsto projektų plėtotojai neriasi iš kailio stengdamiesi pasiūlyti kuo modernesnius, patrauklesnius būstus, todėl rinktis yra iš ko ir tai leidžia ieškoti savo svajonių būsto.

„Kasdien tiesiogiai bendrauju su klientais ir matau, kur jie neišnaudoja savo galimybių, įsigydami būstą. Analizuodami savo susitikimų bei klientų apklausų duomenis, pastebime tam tikras tendencijas ir norime pasidalyti įžvalgomis. Viena pirmųjų klaidų, kurią pastebime, yra ta, kad dauguma žmonių planuoja skirti apie 30 min. susipažinimui su projektu, kurį atvyko apžiūrėti. Tuo tarpu, reikia skirti bent 1 val., o dar geriau – 1,5 val. Juk nekeliame klausimų, jei tiek reikia skirti vizitui pas odontologą“, – teigia ekspertė ir siūlo penkis pagrindinius ingredientus sėkmingo būsto paieškos ir pasirinkimo receptui.

1. Aiškiai įsivardyti poreikius

Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia išgryninti savo poreikius ir susirasti kuo daugiau informacijos apie vystomų projektų privalumus. Dažniausiai žmonės žino, kokio ploto, kelių kambarių būstas turėtų būti, kuriame aukšte norėtų gyventi, tačiau nepakankamai išanalizuoja technologinius ir socialinius sprendinius: energinio efektyvumo klasę, šildymo technologijas, gyvenimo ir laisvalaikio komforto sprendimus. Planuojant biudžetą, reikia žinoti mažiausią sumą, už kurią norėtumėte nusipirkti, ir didžiausią, kurios negalite viršyti.

2. Neieškoti nuolaidų ir dovanų

Būstų pardavėjai, siekdami atkreipti dėmesį, medžioja klientus tūkstantinėmis nuolaidomis ar dovanomis – kelionėmis, buitine technika ir pan., tačiau projektus labai svarbu rinktis ir savo laiką skirti jų aplankymui, pirmiausia, reikia pagal projekto privalumus, o ne nuolaidas, kaip turguje.
Rinkos analitikai teigia, kad beveik kas ketvirtas daugiabučių projektas Vilniuje, siekiant paskatinti pardavimus, rugsėjo mėn. siūlė įvairias akcijas, nuolaidas, dovanas. Maždaug trečdalis šių projektų stiprino akcijas, pasiūlydami didesnes nuolaidas ar papildomas dovanas.

Kaip rašoma spaudos pranešime, dovanos ar nuolaidos nereikalingos patraukliems, aiškius privalumus turintiems bei technologiškai pažangiems projektams, nes juos žmonės atranda net ir mažiau reklamuojamus, sužino iš rekomendacijų. Reikia suprasti, kad visos nuolaidos ir dovanos, dažniausiai, yra įskaičiuotos į kainą.

3. Rinktis tik patikimą vystytoją

Šiandien NT rinka yra labai patraukli, todėl pritraukia naujų žaidėjų arba ilgai rinkoje dirbti neplanuojančių vystytojų. Tokių vystytojų projektuose didėja nekokybiškų darbų rizika, jie neturi patirties diegiant novatoriškus sprendimus. Pasirinkus nepatikimą vystytoją, kyla rizika prarasti pradinį įnašą, tačiau didžiausia grėsmė, kad ateityje, bankrutavus vystytojui, pirkėjas neteks visų garantijų, nekokybiškų darbų taisymas taip pat „kris“ ant savininko galvos ir piniginės.

4. Kainą vertinti kompleksiškai

Vertinant skirtingus projektus, reikia vertinti ne tik jų kainą, tai yra banko paskolos dengimo sumą (jei perkama per banką), bet ir mėnesines būsto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl konkretaus būsto pasirinkimo.

Pavyzdžiui, tarkime, renkamės tarp dviejų būstų – X ir Y. X būstas turi aukštesnę energinio efektyvumo klasę, ir yra mieste, arčiau darbo vietos, arčiau vaikų darželių ar mokyklų, parduotuvių, gydymo įstaigų ir pan., tačiau jo paskolai kiekvieną mėnesį reikės 250 Eur. Būstas Y – pigesnis 50 Eur, bet dėl žemesnės energinio efektyvumo klasės jo šildymui kas mėnesį reikės skirti vidutiniškai 20 Eur daugiau, o toliau važinėjant kiekvieną dieną, papildomos išlaidos kurui ir automobilio amortizacijai sudarys dar, tarkime, apie 30 Eur. Taigi bendra mėnesio suma susilygins, o dar nevertiname daugiau važinėjant sugaištamo laiko, įvairių nepatogumų, efektyvesnių sprendimų sukuriamo komforto.

5. Įvertinti būsto likvidumą

Šiandien būsto keitimas nebėra vienkartinis gyvenimo įvykis, o pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, poreikiams ar atsiradus naujai svajonei, bus svarbu reikiamu metu esamą butą ar kotedžą sėkmingai parduoti. Būsto likvidumą lemia lokacija ir rajono potencialas 5–10 metų perspektyvoje, infrastruktūra, būste įgyvendinti technologiniai ir socialiniai sprendimai. Vietą ir jos potencialą įvertinti padėti gali atitinkamos srities specialistas, verta pasidomėti ir 5–10 metų miesto plėtros strategija.

Ilgalaikėje perspektyvoje vertingiausi bus tie būstai, kuriuose šiandien įdiegti moderniausi, alternatyvūs šildymo sprendimai, bei butai, kotedžai ar namai, kuriems suteikta aukščiausia energinė klasė. Pavyzdžiui, geoterminiu būdu šildomo maždaug 100 kv. m A / A+ energinio efektyvumo klasės būsto mėnesinės išlaidos tesudaro 15–20 Eur/mėn.

Pasak. A. Čiūtienės, 2018 m. visi nauji būstai privalės būti A+ energinio efektyvumo klasės, 2021 – jau A++ klasės, todėl po 5 metų B energinio efektyvumo klasės būstai bus mažiau likvidūs. Tuo tarpu, iš visų šiuo metu sostinėje vystomų projektų, beveik trys ketvirtadaliai (apie 73 proc.) vis dar siūlo B energinės klasės būstus, apie 22 proc. būstų yra A energinės klasės, o A+ klasės būstų galima įsigyti tik 2 proc. projektų. Daugiau – 3 proc. – projektų siūlo C ir žemesnės energinės klasės būstus.

Pastebime tendenciją, kad žmonėms vis svarbesnis tampa bendravimas su to paties socialinio sluoksnio, vienodų pomėgių ir interesų kaimynais, todėl vis patrauklesniais tampa projektai, kuriuose pritaikomi socialiniai, gyvenimo komforto sprendimai: kompleksinės poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonos skirtingoms amžiaus grupėms, kur buriamos bendruomenės, joms organizuojami renginiai, didinamas saugumas ir panašiai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.