2016-ieji: griežtės reikalavimai naujai statomiems namams

 (10)
Ar įsivaizduotumėte Lietuvoje pastatus, kuriems šildyti beveik nereikia energijos? Nors Lietuvoje ir visame Baltijos regione efektyviu energijos naudojimu pasižyminčių pastatų šiuo metu yra vos keletas, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2016 metų nauji statiniai privalės atitikti A energinę klasę. Ir jau dabar kalbama ne tik apie pastatus, kurie nuo 2018 metų turės atitikti A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę.
2016-ieji: griežtės reikalavimai naujai statomiems namams
© Shutterstock nuotr.

Nors kol kas dar su šypsena, bet Aplinkos ministerijoje ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“, kurioje diskutuojama apie mūsų šalies pasirengimą įgyvendinti ES direktyvą, prabilta ir apie tokius pastatus.

Žmonija turi apsispręsti

Prabilo apie tai ne bet kas, o aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Pabrėžęs, kad nors kol kas kalbama apie A energinio efektyvumo klasę atitinkančius naujus statinius, jis pridūrė manantis, kad „tikslas yra dar ekonomiškesni namai“.

Paradoksu pavadinęs tai, kad „patys aktyviausi“ (t. y. Pasyvaus namo asociacija – red. past.) kuria „kažką pasyvaus“, jis pridūrė: „Aš tikiuosi, kad ateis laikas, kai pasyvūs namai taps aktyviais ir kaimynams tieks energiją.“

Ministro teigimu, aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatai – tai ne tik ekonominė nauda, bet ir gamtos tausojimas, nes „nesaikingai naudoti energijos išteklius yra neprotinga, dėl to žūsta augmenija, o dėl taršos nuo žemės paviršiaus dingsta daug gyvūnų rūšių“, nes tai tiesiogiai susiję su klimato kaitos problema.

„Žmonija turi apsispręsti, nes tai yra ir ateities kartų likimo dedamoji“, – sakė K. Trečiokas.

Pinigus investuokime ne į sąskaitas už šildymą

Nacionalinė pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio teigimu, nors rinkoje girdėti nemažai nepatenkintų naujais reikalavimais balsų, teigiančių, kad tai „nepasiekiamos aukštumos“ ir besitikinčių, kad reikalavimų vykdymas bus atidėtas, sertifikuotų A energinės klasės pastatų skaičius Lietuvoje jau artėja prie 100.

Vis dėlto jis pripažino, kad klausimas, kodėl tai verta daryti, kils dar ne kartą, ir pateikė vieną galimų atsakymų: „Lietuvai norminis šildymo sezonas kainuoja apie 2 mlrd. eurų. Įgyvendinus A klasės reikalavimus, ši suma ženkliai sumažės, o pinigai liks valstybės biudžete (…). Mes juos galėsime investuoti geriau, negu sąskaitas už šildymą apmokėti.“

A. Vaičiulis taip pat priminė, kad valstybės institucijoms keliami dar griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai, o atsakydamas ministrui K. Trečiokui pridūrė: „Manau, kad ne tik kaimynams namas gali paduoti energiją – manau, kad Lietuva gali kaimyninėms šalims pardavinėti žalią energiją ir iš to užsidirbti.“

Ar mokėsime architektams daugiau?

Replikuodama NPNA vadovui aplinkos viceministrė Daiva Matonienė priminė, kad reikalavimas, jog valstybiniai pastatai nuo 2018 metų gruodžio 31 d. būtų nulinio energinio efektyvumo, galioja tik naujiems statiniams. O štai renovuojami pastatai, kuriems keliami reikalavimai pasiekti ne mažesnę negu C energinio efektyvumo klasę, „daugelis namų pasiekia aukštesnę, B klasę“, todėl reikalavimai nėra nei nepasiekiami, nei „utopiniai“.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas konferencijoje, kurią surengė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, teigė, kad jei 70-80 proc. gyvenamųjų būstų būtų A klasės, „mūsų Parlamente tikrai nebūtų diskutuojama, kaip kompensuoti šildymo sąnaudas nepasiturintiems gyventojams“.

O architektas Algirdas Kaušpėdas konferencijos dalyvių klausė, ar pirkėjai yra pasirengę pirkti brangesnius aukštesnės energinės klasės pastatus ir ar užsakovai yra pasirengę už juos daugiau mokėti architektams ir projektuotojams.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.