2016-ieji: griežtės reikalavimai naujai statomiems namams

 (10)
Ar įsivaizduotumėte Lietuvoje pastatus, kuriems šildyti beveik nereikia energijos? Nors Lietuvoje ir visame Baltijos regione efektyviu energijos naudojimu pasižyminčių pastatų šiuo metu yra vos keletas, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2016 metų nauji statiniai privalės atitikti A energinę klasę. Ir jau dabar kalbama ne tik apie pastatus, kurie nuo 2018 metų turės atitikti A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę.
2016-ieji: griežtės reikalavimai naujai statomiems namams
© Shutterstock nuotr.

Nors kol kas dar su šypsena, bet Aplinkos ministerijoje ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“, kurioje diskutuojama apie mūsų šalies pasirengimą įgyvendinti ES direktyvą, prabilta ir apie tokius pastatus.

Žmonija turi apsispręsti

Prabilo apie tai ne bet kas, o aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Pabrėžęs, kad nors kol kas kalbama apie A energinio efektyvumo klasę atitinkančius naujus statinius, jis pridūrė manantis, kad „tikslas yra dar ekonomiškesni namai“.

Paradoksu pavadinęs tai, kad „patys aktyviausi“ (t. y. Pasyvaus namo asociacija – red. past.) kuria „kažką pasyvaus“, jis pridūrė: „Aš tikiuosi, kad ateis laikas, kai pasyvūs namai taps aktyviais ir kaimynams tieks energiją.“

Ministro teigimu, aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatai – tai ne tik ekonominė nauda, bet ir gamtos tausojimas, nes „nesaikingai naudoti energijos išteklius yra neprotinga, dėl to žūsta augmenija, o dėl taršos nuo žemės paviršiaus dingsta daug gyvūnų rūšių“, nes tai tiesiogiai susiję su klimato kaitos problema.

„Žmonija turi apsispręsti, nes tai yra ir ateities kartų likimo dedamoji“, – sakė K. Trečiokas.

Pinigus investuokime ne į sąskaitas už šildymą

Nacionalinė pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio teigimu, nors rinkoje girdėti nemažai nepatenkintų naujais reikalavimais balsų, teigiančių, kad tai „nepasiekiamos aukštumos“ ir besitikinčių, kad reikalavimų vykdymas bus atidėtas, sertifikuotų A energinės klasės pastatų skaičius Lietuvoje jau artėja prie 100.

Vis dėlto jis pripažino, kad klausimas, kodėl tai verta daryti, kils dar ne kartą, ir pateikė vieną galimų atsakymų: „Lietuvai norminis šildymo sezonas kainuoja apie 2 mlrd. eurų. Įgyvendinus A klasės reikalavimus, ši suma ženkliai sumažės, o pinigai liks valstybės biudžete (…). Mes juos galėsime investuoti geriau, negu sąskaitas už šildymą apmokėti.“

A. Vaičiulis taip pat priminė, kad valstybės institucijoms keliami dar griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai, o atsakydamas ministrui K. Trečiokui pridūrė: „Manau, kad ne tik kaimynams namas gali paduoti energiją – manau, kad Lietuva gali kaimyninėms šalims pardavinėti žalią energiją ir iš to užsidirbti.“

Ar mokėsime architektams daugiau?

Replikuodama NPNA vadovui aplinkos viceministrė Daiva Matonienė priminė, kad reikalavimas, jog valstybiniai pastatai nuo 2018 metų gruodžio 31 d. būtų nulinio energinio efektyvumo, galioja tik naujiems statiniams. O štai renovuojami pastatai, kuriems keliami reikalavimai pasiekti ne mažesnę negu C energinio efektyvumo klasę, „daugelis namų pasiekia aukštesnę, B klasę“, todėl reikalavimai nėra nei nepasiekiami, nei „utopiniai“.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas konferencijoje, kurią surengė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, teigė, kad jei 70-80 proc. gyvenamųjų būstų būtų A klasės, „mūsų Parlamente tikrai nebūtų diskutuojama, kaip kompensuoti šildymo sąnaudas nepasiturintiems gyventojams“.

O architektas Algirdas Kaušpėdas konferencijos dalyvių klausė, ar pirkėjai yra pasirengę pirkti brangesnius aukštesnės energinės klasės pastatus ir ar užsakovai yra pasirengę už juos daugiau mokėti architektams ir projektuotojams.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.