14 priežasčių nepirkti nuosavo būsto

 (59)
Nauji namai! Malonios įsirengimo smulkmenos, gėrėjimasis nauju vaizdu pro langus ir, žinoma, būrys draugų įkurtuvių šventėje. Tačiau ar kada nors girdėjote viešai kalbant apie neigiamus naujo būsto įsigijimo padarinius? Greičiausiai – ne. Todėl tekstas portale www.businessinsider.com, pavadintas „Kodėl aš daugiau niekada nepirksiu namo“, patraukė mūsų dėmesį.
14 priežasčių nepirkti nuosavo būsto
© Shutterstock nuotr.

Negalime teigti, jog visais atžvilgiais sutinkame su autoriaus nuomone (panašu, kad būsto paskola jam buvo gerokai įgrisusi), tačiau kai kurie jo teiginiai priverčia susimąstyti – gyvename vis aktyviau judančiame, keliaujančiame, mobiliame pasaulyje... ir vis dar taip pat brangiai vertiname nekilnojamąjį turtą?

Investuotojas, finansinių bei sėkmės knygų autorius, verslininkas Jamesas Altucheris rašo: „Pastaruoju metu daug draugų man pareiškia: „Perku namą!“ arba „Ką pasakytum, jei atskleisčiau, kad ruošiuosi pirkti namą?“. Na, antrieji bent jau pasiruošę išklausyti mano patarimo. O tai, ką išdėsčiau šiame straipsnyje, įtraukiau ir į straipsnį apie tai, kokius finansinius patarimus reikia perduoti savo vaikams“.

Autorius išvardija 14 nuosavo būsto minusų.

Santaupos – dingę

Nes ką tik pasirašėte didelę riebią sutartį su keliais į gražią eilę išsirikiavusiais skaičiais. „Juk čia investicija!“ –paprieštarausite. Istoriniai faktai rodo, kad vis tik šį žingsnį sunkiai galima pavadinti investicija. Namų kainos, įvertinus laikotarpį nuo 1890-ųjų iki 2004-ųjų, krito po 0,4 proc. metinės grąžos. Kai pasirašote pirkimo-pardavimo sutartį, tiesiog nusiteikite, jog tų pinigų daugiau niekada nepamatysite.

Jamesas Altucheris rašo, jog, jei perkate namą už 400 tūkst $, su maždaug 100 tūkst. $ atsisveikinate. „Galite parašyti ir kieme įsmeigti lentelę: „Ilsėkitės ramybėje, mano sunkiai uždirbti 100 tūkst. dolerių“, – ironizuoja jis.

„Nematomos“ išlaidos

Notarai ir banko sutarties mokesčiai, paskolos įmokų draudimas (jei būstą perkate už paskolą) ir išlaidos vykstant apžiūrėti vietos, būsto draudimas... Lengviau bus tiesiog pridėti prie namo kainos 2-3 procentus ir žinosite realesnį išlaidų dydį.

14 priežasčių nepirkti nuosavo būsto
© Shutterstock nuotr.


Išlaikymas

Jei įsigijote pirmąjį savo būstą, greičiausiai neatsiginate įkurtuvininkų. Tačiau yra ir tamsioji pusė – jums teks taisyti būste esančius daiktus. Kokius tris kartus iki jie suluš ar suges nepataisomai.
Nuomojamame bute ar būste kam nors nulūžus kviečiame šeimininką ir daugiau nesukame dėl to galvos. Kitu atveju – perkame naują daiktą ir jo kainą išminusuojame iš savo būsto nuomos. Nuosavame būste teks viską taisyti patiems ir už savo lėšas.

Mokesčiai

JAV egzistuoja įsitikinimas, jog galima iš būsto mokesčių išskaičiuoti palūkanas, mokamas už paskolą. Jamesas Altucheris teigia, jog tai – mitas ir bet kokiu atveju mokesčiai sumažėja labai nežymiai. O juos vis tiek reikia mokėti.

Spąstai

Nekilnojamojo turto nuosavybė JAV yra svajonė ir siekis, beje, ir Lietuvoje vargiai sutiksite tautietį, kuris nenorėtų turėti nuosavo nekilnojamojo turto.

Pažvelkime į tai iš kitos pusės: stambios verslo korporacijos nenori, jog jų darbuotojai būtų pernelyg mobilūs, lengvai priimtų kitos valstijos, kitos šalies bendrovės darbo pasiūlymą. Todėl jos skatina darbuotojus įsigyti nuosavus būstus, namus.
Jūsų atlyginimas yra jūsų gebamo atlikti darbo paklausos ir pasiūlos rezultatas. Jei nesiruošiate niekur kraustytis, sumažinate potencialių sau tinkamų darbo pasiūlymų skaičių.
Beje, į darbo rinką vis veržiasi nauji jauni darbuotojai.

Bjaurastis

Jamesas Altucheris savo nuomonę nuspalvina epitetais. Jis rašo, jog investicija į namą yra „viena bjauriausių“. Kodėl?!

Pirmiausia, nelikvidumas – namo tikrai „neišsigryninsite“ per 5 minutes.

Namas arba butas yra stambus svertas viso jūsų turto „krepšyje“ – dažniausiai turite skolintis pinigų jam pasistatyti ar įsigyti.

Jokios diversifikacijos – kai visas lėšas turite skirti būsto paskolai dengti, jo išlaikymui, neinvestuojate arba mažai investuojate į kitas priemones, o pagal vieną garsiausių „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį“ investavimo taisyklių, turėtumėte išskaidyti savo investicijų riziką.

Spąstai Nr. 2

Žmonės sako, jog jiems patinka jaustis „įleidus šaknis“ tam tikroje vietoje. Tačiau Jamesas Altucheris kelia pavydą pasakodamas apie savo patirtį: nuo 2009-ųjų jis ilgą laiką gyveno bute, pro kurio langus buvo matyti Niujorko akcijų biržos pastatas.

Tuomet trumpam persikėlė į viešbutį, o vėliau su kolega nusprendė persikelti kiek šiauriau – dabar gali mėgautis Hadsono upės vaizdu ir rytiniais pasivaikščiojimais upės pakrantėmis. Išsikėlimas viso labo užtruko dvi savaites – sugalvojai kur ir kraustaisi. Be jokių nervų ar skubos.

Sienos

Žmonės, kurie nuomojasi būstus, negali daryti, ką įsigeidę, su gyvenamojo būsto sienomis. Retai galite išsitapetuoti jas jums mėgstamais tapetais, kartais net neleidžiama ant jų kabinti paveikslų, ką jau kalbėti apie sienos išgriovimą.

Vis tik jei ieškote būsto nuomai ir jums nepatinka tik viena būsto siena, pasiteiraukite šeimininko – o gal ją bus leista nugriauti iš savo lėšų finansuojant visus darbus? Kita vertus, straipsnio autorius lengvai ironizuoja, jog greičiausiai turime kokį nors protėvių instinktą naujoje vietoje būtinai pasižymėti nugriaunant sieną arba ją perdažant kita spalva.

Nuoma

Kai kurie žmonės teigia, jog nuoma kainuoja praktiškai tiek pat, kiek kainuotų paskolos mokėjimas kartu su palūkanomis. Tad ar apsimoka ją kas mėnesį mokėti ir vis tiek neturėti nieko?
Jamesas Altucheris šiuo atveju lakoniškas: „Kartais tokie skaičiavimai yra tiesa. Bet dažniausiai – ne.“

Psichologija

Pamėginkite įsigilinti į savo gyvenimo tikslus. Ar manote, jog jų nepasieksite, jei neturėsite namo? Ar nuosavas namas, būstas Jums yra santuokos, šeimos, „įsikūrimo“, „susitupėjimo“ dalis?
Galbūt – tikro pripažinimo suaugusiųjų pasaulyje ženklas. Nes taip jus mokė tėvai, ar ne?
„Patyrinėkite priežastis, kodėl vis tik norite turėti namą ar butą, ir įsitikinkite, ar tas noras ateina iš tinkamo taško jūsų širdyje“, – rašo businessinsider.com straipsnio autorius.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Ka reikia žinoti vienbučius verčiant daugiabučiais

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus faktiškai paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Kuomet, rekonstruojant pastatus, reikia kaimynų sutikimo?

„Mūsų kaimynai prie 54 kv.m ploto namo – prie vienos namo sienos – stato ūkinį priestatą. Jo išmatavimai – 2,50 m x 9,15 metro. O prie kitos namo sienos yra jau senai pastatytas ir įformintas garažas, kurio išmatavimai – 3,45 m x 6,85 metro“, – laiške redakcijai rašo p. Aušra. Ji klausia, ar reikalingas kaimynų raštiškas sutikimas rekonstrukcijai.

Būstas ir toliau brangsta

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

Kaip išmanūs sprendimai tobulina gyvenimą

Naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. Ir tai dar ne riba...

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos (2)

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Už kiek perkamas brangiausias būstas šalies didmiesčiuose? (4)

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m2 ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Nuosavo namo komfortas bute: 5 nepopuliarūs sprendimai (14)

Nors butai privačių namų savininkų kartais paniekinamai vadinami "dėžutėmis", sumanūs ir apsukrūs butų gyventojai sugeba įprastą gyvenimą juose pakelti į kitą lygį. Jie įsirengia sprendimus, kurie daugiau būdingi privatiems namams. Tačiau vien tik lėšų ir sumanumo čia nepakanka - būtina gerai sutarti su savo laiptinės ir namo kaimynais.

Kaip nepadaryti klaidos renkantis namo dydį? (20)

Nusprendus statytis gyvenamąjį ar poilsinį namą klausimų dažnam atsiranda daugiau nei atsakymų, ypač jei tai – pirmasis namas gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia nuspręsti – kokio dydžio namas yra reikalingas. Žinoma, visada norisi kuo didesnio ir erdvesnio, bet ar tai teisingas sprendimas net ir turint didelį žemės sklypą? Kaip apskaičiuoti ir nuspręsti, kokio ploto gyvenamąjį namą statytis, kad ateityje netektų gailėtis?

Ką reikia žinoti, statant individualų namą ūkio būdu? (9)

„Statome vienbutį gyvenamąjį namą – tai yra neypatinga statyba. Namą statome ūkio būdu. Ar mums reikia pildyti statybos darbų žurnalą?“ – redakciją teiraujasi portalo skaitytoja.

Už pažeidimus – didesnės sankcijos, atsakingiems statytojams – platesnės galimybės

Birželio pabaigoje Seime priimti Aplinkos ministerijos pateikti Statybos įstatymo pakeitimai. Naujomis nuostatomis griežtinama atsakomybė už pažeidimus, tačiau statytojams bus sudarytos palankesnės sąlygos ir naujos galimybės sutrumpinti projektavimo, statybos užbaigimo procedūras.

Statybos sodininkų bendrijose: kas privalu ir kas ne

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas sulaukia daug paklausimų apie statybas sodininkų bendrijose. Žmones domina, ar šiose bendrijose norint statyti ar rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą ir jų priklausinius, tverti tvoras, tiesti vamzdynus ar statyti kitus inžinerinius statinius privalu rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Būsto nuoma – jau tarsi darbo pokalbis

Rekomendacijos, kuriose aprašomos geros ir blogos žmogaus savybės darbo rinkoje jokia retenybė. Tačiau reikalavimas pateikti rekomendacijas iš asmenų, kurių namuose yra tekę anksčiau pagyventi, populiarėja ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Tiesa, ši iš užsienio į Lietuvą atkeliavusi praktika kai kuriems nuomininkams bei būsto savininkams vis dar kelia nepasitikėjimą, nors turėtų būti priešingai.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pasirenkant blokus (1)

Renkantis blokus daugiausiai dėmesio skiriama jų kainai. Tačiau taip pat vertėtų pasidomėti ir jų savybėmis. Išsamiau apie tai komentuoja dr. Robertas Zavalis (VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra).

Eksperto gudrybės, kurias būtina žinoti prieš statant namą (1)

Prieš statant namą iškyla klausimas, ką verčiau naudoti namo statybai. Skaičiai rodo, kad šiuo metu blokai yra populiariausi mūro gaminiai. Jie paperka savo kaina, darbo našumu bei savybėmis. Tačiau nevertėtų pamiršti ir plytų.

Ar reikalingas leidimas statyti nesudėtingą statinį? (16)

Į šį klausimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pernai daugiau kaip dviem šimtams šalies gyventojų atsakė teigiamai, surašiusi savavališkos statybos aktus. Nesudėtingų statinių skaičius savavališkų statybų statistikoje sudaro didžiausią dalį, palyginti su kitų kategorijų statiniais. Tokia situacija liudija, kad laiku nepasidomima, kokie reikalavimai taikomi kad ir nedidelio statinio konkrečioje teritorijoje statybos atveju.