Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Visa sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir taip, kad į ją galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Sodo namas – tai I grupės nesudėtingasis poilsiui skirtas statinys, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m, o didžiausias aukštis – 8,5 m. Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomas tik išskirtiniais atvejais statant statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurorte, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje bei magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje, esančioje 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Kitais atvejais SLD neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

Shutterstock

Sodo sklype statomo vienbučio gyvenamojo namo aukštis taip pat negali būti didesnis kaip 8,5 m, o maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus šiems pastatams. Norint statyti gyvenamąjį namą būtina parengti statinio projektą ir gauti SLD.

Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, o neypatingojo statinio – atestuoti specialistai.

Sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Tverti tvorą ant sklypo ribos, kai jos konstrukcijos peržengia sklypo ribą, galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Gretimo sklypo savininkas gali duoti sutikimą statytojui ir kitus statinius statyti neišlaikant nurodytų minimalių atstumų. Jei kaimynas sklypą parduotų ar kitaip perleistų kitam asmeniui, galiotų jo, kaip buvusio savininko, duotas sutikimas.

Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tokių statinių reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint tverti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras taip pat būtina gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos atskirti galima aklina tvora.

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o šiaurinėje sodo sklypo dalyje ne arčiau kaip 5 m atstumu. Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis