Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Kodėl verta pradėti kompostuoti?

Visi puikiai žino, kad kompostas yra itin geromis savybėmis pasižyminti trąša, kurią galima panaudoti savo sode, darže ar netgi ant palangės stovinčiame vazone. Tokia trąša yra geriausias sprendimas nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti. Kalbant apie dirvožemį, taip pat reikia pabrėžti, kad kompostas atpalaiduoja molinį dirvožemį, o smėlingui – padeda išlaikyti drėgmę.

Šis paprastas ir ekologiškas žaliųjų atliekų tvarkymas yra naudingas ne tik dirvožemiui, bet ir savininko kišenei, nes jis beveik nieko nekainuoja, tereikia įsigyti kompostavimui skirtą dėžę arba kibirą. Be viso to, kompostavimas ryškiai sumažina į sąvartyną išvežamų buitinių šiukšlių kiekį, tad toks atliekų tvarkymo būdas yra naudingas mūsų planetai.

Kur kompostuoti?

Prieš renkant kompostavimui skirtą vietą, verta žinoti svarbiausias sąlygas reikalingas kompostui. Būtinos sąlygos efektyviam biologiškų atliekų tvarkymui užtikrinti – pakilusi temperatūra bei deguonies ir drėgmės balansas. Efektyviausiai procesas vyksta, kai temperatūra krūvoje yra +40 ir +70 °C, o drėgmės lygis turėtų būti aukštesni nei minimalus (minimalus lygis yra 12-15%), rekomenduojamas – 60-70%. Kalbant apie deguonį, svarbu žinoti, kad esant mažam deguonies kiekiui kompostavimo procesas labai sulėtėja. Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, patariama kompostą palaistyti ir papurenti.

Ieškant vietos komposto dėžei ar krūvai, patariamą ją rinktis kiek toliau nuo namo, tam puikiai tinka daržas arba sodo kampas. Kompostavimui yra reikalinga šiluma, bet reikėtų vengti tiesioginės saulės, tad geriausia vieta – po medžiu, kuris vasarą kompostui suteiktų pavėsį.

Kompostuoti galima ir gyvenant bute. Šiandien galima rinktis iš estetiškai atrodančių, įvairiausio dizaino kompostavimui skirtų dėžių, kuriose yra įmontuoti medžio anglies filtrai, kurie apsaugo nuo nemalonių kvapų.

Ką kompostuoti, o ko ne?

Kompostuoti galima bet kokios organinės medžiagos. Tai reiškia, kad kompostavimui puikiai tinka augalinės atliekos: vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai, riešutų bei kiaušinių lukštai. Taip pat tinka įvairiausios sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, šienas. Beje, kompostavimui tinka ir tokios lengvai sunykstančios atliekos, kaip: popieriaus, kartono gabalėliai, pjuvenos (tačiau jos neturėtų būti dažytos, pavyzdžiui, netinka spalvota spauda).

Kompostuoti negalima sintetinių, biologiškai neskaidžių medžiagų. Į kompostą jokiu būdu negalima mesti: stiklo, audinių, vaistų, plastiko, metalo, žurnalinio popieriaus. Nepatariama kompostuoti tokių maisto medžiagų, kaip: mėsa, pieno produktai. Taip pat nedera į komposto dėžę ar krūvą mesti piktžolių, nebent jos yra specialiai paruoštos. Beje, kompostavimui netinka naminių gyvūnų išmatos, nes kačių ir šunų išmatos dažnai kaupia ligas bei įvairius parazitus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis