Impulsą davė medžiai
Kaip jau rašiau pirmojoje straipsnių ciklo dalyje, namo projekto pasirinkimui nemažą įtaką daro sklypo reljefas. Šiuo konkrečiu atveju maždaug trečdalis sklypo yra ant kalvos, o kita pusė eina žemyn, todėl namą reikėjo „įdėti“ į tą trečdalį. Kitu atveju būtumėme įsirausę į duobę tiek kelio, tiek kaimynų atžvilgiu.
Kita vertus, augmenija sklype ir aplink jį esančiose teritorijose kelia skandinaviškos gamtos vaizdinį. Iškirtus statybai trukdžiusias pušis, apgenėjus likusias ir sutvarkius sklypą iš karto supratome, kad statinio dizaininio sprendimo reikėtų ieškoti suomiškoje individualių namų architektūroje.
Jau pradėjus dėliotis mintis visai atsitiktinai teko darbo reikalais išvykti į trečią pagal dydį Suomijos miestą Tamperę. Individualių namų kvartalų vaizdai – tarp pušų stūksantys maži, medinėmis dailylentėmis apkalti namukai – iš karto užtvirtino ankstesnius svarstymus, kokį namą derėtų šioje vietoje statyti.
Pilys nesužavėjo
Visgi suomiškas minimalizmas į galvą atėjo ne tik dėl medžių. Sumanę statyti namą iš karto galvojome apie mažą būstą. Žinoma, jį ir pastatyti pigiau (tai aktualu, nes nenorime nei kelis dešimtmečius atidirbinėti bankui, nei statytis visą gyvenimą „iš savų“), ir išlaikymo išlaidos mažesnės. Bet sprendimą nemažiau lėmė ir socialiniai veiksniai, būsimų gyventojų būdo bruožai.
Abu naujakuriai užaugo sąlyginai mažuose 2 ir 3 kambarių „chruščiovkės“ tipo butuose ir gyvenamojo ploto stygiumi nesiskundė (tarp kitko, dabar tuo skundžiasi vieni butuose likę tėvai). Net ir 80 kvadratinių metrų namas jau atrodo visai nemaža erdvė. Tiesa, pažįstamas architektas stebėjosi šia keista situacija, nes paprastai mažuose butuose užaugę žmonės kaip tik nori kuo didesnių namų, o individualiuose namuose gyvenę statytojai projektą renkasi racionaliau.
Dydžius suvokti, matyt, padėjo senelių sodyba. Nors namo plotas kiek didesnis nei 60 kvadratinių metrų, jame yra keturi kambariai, kuriuose švenčių metu puikiai tilpdavo gausi šeima su visais vaikais ir anūkais.
Namai skirti poilsiui
Renkantis namo projektą nesinorėjo namo paversti pramogų centru su biliardo kambariais, sandėliu su rūsiu uogienėms ir pan., nes tiesiog nesinori švaistyti laiko bėgiojimui po namus ir tvarkymuisi. Vien mintis apie žolės pjovimą pastaruoju metu neišgaruoja iš galvos, o dar jaudintis, kaip išvalyti dulkes 600 kvadratinių metrų pilyje būtų nepakeliama našta. Gamta aplink per daug graži, kad vasarą triūstum namuose, o žiemą – netoliese sporto kompleksas, kavinės.
Kiek didesnių norėjosi tik svetainės ir valgomojo, nes ten praleidžiama daugiau laiko. Rimti darbai virtuvėje užverda tik per Kūčias, kokio dydžio miegamajame miegoti nelabai svarbu, o vonia ir tualetas turėtų tarnauti „atlikau reikalą ir dingau“ principu, tad pompastika su auksais ir perlais atrodo juokingai.
Išgirdęs šiuos reikalavimus architektas pasiūlė išeitį, kuri pasirodė priimtina ir ekonominiu požiūriu: pagal statybos reglamentą kaimo vietovėje statant 80 kvadratinių metrų individualų namą nereikalingas statybos leidimas, taigi pasidarai projektą ir kasi pamatus. Taip esą sutaupoma ir laiko, nes dokumentų nereikia derinti su savivaldybe, ir pinigų, nes nereikia statybų priežiūros specialistų ir pan.
Mintį iš pradžių vertinome skeptiškai, tačiau nežinojome vieno dalyko – plotų, kuriuose aukštis tarp grindų ir aukščiau esančio objekto yra mažesnis nei 1,6 metrų, plotas neįskaičiuojamas į bendrąjį plotą. Tai ne tik laiptai, bet ir vietos tarp grindų ir lubų mansardoje. Taigi namas su mansarda, kurio oficialus plotas 80 kv. m., realiai gali būti didesnis. Mūsų atveju realus namo plotas – 102 kvadratinių metrų. Žemose vietose planuojame statyti spinteles, lentynas ir lovų galvugalius.
Pigiau būti neunikaliais
Galvodami apie namo projektą nemažai pavyzdžių radome internete. Rusiškuose, ukrainietiškuose architektūros portaluose standartiškai siūlomi pilių projektai. Kaip priimta slavams, „kad būtų, ką parodyti ir į ką pažiūrėti“. Kadangi mums tai nebuvo atrankos kriterijus, perėjome į skandinaviškus puslapius, kuriuose būta neblogų pavyzdžių.
Galų gale tinkamą variantą (daugmaž tokį, kokį patys projektavome ant popieriaus lapo) atradome lietuvio architekto internetiniame puslapyje (namuprojektai.lt). Architekto prašėme pakoreguoti vidaus išplanavimą, nes mums nevisai patiko toks, koks buvo kartotiniame projekte. Architektas už tą pačią kainą jas mielai pakoregavo pagal mūsų prašymus.
Už architektūrinį ir konstrukcinį projektus, projekto „užtempimą“ ant sklypo plano ir pradinį kiemo projektavimą sumokėjome 350 eurų. Unikalus namo projektas kainuoja gerokai daugiau. Taigi panaršyti ir paieškoti kartotinio projekto verta – jei pavyks rasti svajonių namo projektą, ne tik sutaupysite pinigų, bet ir sugaišite mažiau laiko aiškindami architektui, ko norite. Jei tokio rasti nepavyks, ką gi – geriau pasidaryti priimtiną unikalų projektą nei gyventi prie tavo poreikių nepritaikytame name.
