Puspasyvis namas: 147 eurai už šildymą žiemos metu

Pasyvūs namai yra gana tiksliai reglamentuoti – tai tokie namai, kuriuose naudojami vien pasyvūs energijos šaltiniai (dirvožemio ar saulės šiluma ir panašiai), jam taikomi tam tikri minimalūs stogo ir sienų varžos reikalavimai, jis pasižymi dideliu sandarumu. O informacijos, kas yra Puspasyvis namas taip lengvai nerasite, tiesa, jums tai galėtų pasakyti tokį namą statantis ir šį pavadinimą jam pritaikęs architektas Laurynas Ivinskas. Paprašėme jo pasidalinti kai kuriais pastebėjimais, kilusiais įrengiant tokį namą. Jis ne tik pasidalino patarimais, bet ir atskleidė, kiek šią žiemą mokėjo už šildymą.

Tačiau iš pradžių grįžkime prie neįprasto pavadinimo. Kodėl puspasyvis? Pašnekovo teigimu Puspasyviu namas pavadintas todėl, kad suvartoja dvigubai daugiau energijos šildymui negu namas, atitinkantis pasyvaus namo standartus. „Todėl galima sakyti kad jis 50 procentų pasyvus. Tai reiškia, kad už šildymą būčiau sumokėjęs ne 147 eurus, o 74 eurų už sezoną. Kadangi šiltą namą projektavau pirmą kartą, sandarumo testas buvo tarsi visų suprojektuotų mazgų egzaminas. Viskas pasiteisino. Pakartotinai atlikę testą su akredituota laboratorija tikimės gauti A+ energetinio naudingumo sertifikatą“, - lūkesčius įvardija jis.

www.livinprojects.lt nuotr.

www.livinprojects.lt nuotr.

Statydamas namą, L. Ivinskas įvairius jo etapus kruopščiai fiksavo ir aprašė tinklaraštyje livinprojects.lt. Jame be kita ko išdėstė ir standartinių namo statybos dalių, tokių kaip sienos, stogas, pamatai įrengimą, tad mes daugiau dėmesio kreipėme į šildymo sprendimus.

www.livinprojects.lt nuotr.

Vienas iš svarbiausių energetiškai aktyvaus namo šildymo būdų yra saulės energija. Kad ją būtų galima geriau išnaudoti, namas turėtų būti orientuotas į pietus bei parinkti langai su specialiais stiklo paketais. „Langai yra silpniausia statinio konstrukcija šilumos išsaugojimo atžvilgiu, todėl ją būtina išnaudoti saulės energijai surinkti. Energijos nuostolių skaičiavimuose vertinamas balansas tarp išleistos laukan ir per langą surinktos šilumos. Jei statinys suprojektuotas taip, kad pavyksta išgauti teigiamą balansą, langai tampa ne šilumą prarandančia, o šilumą gaminančia dalimi. Kad ir kokios storos sienos bebūtų, jos šilumą tik išleidžia, o langai, pasirodo, gali gaminti. Tai teorija. Tačiau realybėje viskas priklauso nuo gaminių kokybės, skirtingų stiklo paketų pasirinkimo, šešėlių sklype ir saulėtų dienų skaičiaus“, - pasakoja pašnekovas.

Kaip žinia, šiuolaikiniuose languose įrengiami labai šilti stiklo paketai – taip geriausiai šilumą leidžiančia dalimi tampa jo rėmas. Energetiškai efektyviuose namuose lemia net ir mažiausios smulkmenos, todėl kartais ryžtamasi varčias paslėpti fasade. Šiame name varstomų langų, kurie turi paslėptą varčia yra keturi, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad tai daugiau architekto užmojai negu šilumos taupymo būdas. Paslėptos varčios gaminiai turi didesnį skaidrios dalies plotą, bet to, juos galima estetiškai “paskandinti” šiltalo sluoksnyje. Fasade toks sprendimas atrodo moderniai.

www.livinprojects.lt nuotr.

Šiuo metu namas naudoja tiesioginę saulės šilumą per langus, sušilusį orą iš lauko patalpų šildymui naudoja šilumos siurblys. Ateityje planuojama ir efektyvesnių saulės energija paremtų sprendimų – įsirengti saulės baterijas bei saulės kolektorių. „Šilumos siurblys yra visiškai paruoštas saulės kolektorių pajungimui, šilumos nešėjo linija nuvesta ant stogo. Belieka tik sumontuoti pačius kolektorius. Tai daugiau finansinis klausimas, nes prioritetai susidėliojo kita eilės tvarka. Dabar karšto vandens ruošimui nuo gruodžio 1 dienos išleista tik 42 eurai, o šylant orui ruošimas dar labiau atpigs. Investicija į saulės kolektorius leis visiškai atsisakyti išlaidų už karštą vandenį pradedant kovo mėnesiu, baigiant spalio. Saulės elektrinė padėtų Puspasyvį paversti nulinės energijos namu. Šiuo metu, pagal galiojančią valstybės programą Puspasyvis gali turėti 10 kWh saulės elektrinę. Šios galios užtektų, kad Puspasyvis pagamintų energijos daugiau negu pats suvartoja. Stabdis yra pakankamai didelė įrengimo kaina“, - teigia pašnekovas.

www.livinprojects.lt nuotr.


Pagrindinis šildymas. Pagrindinis šildymo šaltinis yra oras-vanduo šilumos siurblys, jo pagalba ruošiamas ir karštas vanduo. Name yra įrengti plokštuminiai pamatai, įvestas grindinis šildymas. Visas šildomų grindų plotas yra 140 kvadratinių metrų. Šilumos siurblys turi integruotą 220 litrų karšto vandens ruošimo šildytuvą, saulės kolektorių šilumokaitį, du cirkuliacinius siurblius (šildymui bei karšto vandens šildytuvo įkrovai), integruotą elektrinį teną šaltesniems orams bei vėsinimo funkciją vasarai.

Apie šilumos siurblius galite paskaityti čia

www.livinprojects.lt nuotr.

Įrengta ir pasyviems namams būtina rekuperacinė sistema - mechaninė ventiliacijos sistema su šilumogrąža. Tai labai svarbu šilumos nuostolių sumažinimui bei taupymui– kadangi namas šiaip ar taip turi vėdintis, rekuperatorius ne tik keičia orą, tačiau ir grąžina didžiąją dalį šilumos atgal į patalpas.

www.livinprojects.lt nuotr.

Nors namo šildymui užtenka ir šilumos siurblio pajėgumų, šilumą namui teikia ir krosnelė. Kaip teigia pats architektas – taip tiesiog jaukiau. „Kodėl ne židinys, bet krosnelė? Židiniai kainuoja daug, jų apdaila dažnai sutrūkinėja, aprūksta. Sandariam namui būtinai reikia kapsulės, kuri vidaus oro nenaudoja degimui. Dažniausiai rinkoje sutinkami variantai (be lauko oro kanalo) turi papildomą oro padavimą durelėse, kuris naudoja patalpos orą. Tinkamą krosnelę rasti lengviau. Yra specialių, skirtų pasyviems namams, bet ir jų kaina didelė“,- rašo jis.

www.livinprojects.lt nuotr.

Žemės šilumokaitis yra tarsi dar vienas iš būtinų įrenginių pasyviame name. Tai sistema, neretai ir savadarbė, leidžianti paimti grunto šilumą ir ją panaudoti pasyvaus namo šildymui. Statydamas Puspasyvį L. Ivinskas tokio įrenginio atsisakė. „Šilumokaičio atsisakiau, nes savadarbis po žeme gulintis įrenginys sunkiai aptarnaujamas, o originalios gamintojo medžiagas ganėtinai brangios. Vietoj to įsigijau mažiau naudingą, bet užšalimo nebijantį rotacinį vėdinimo įrenginį. Tikiu, kad saulės kolektorių įrengimas kompensuos energijos praradimus, dėl žemės kolektoriaus neįrengimo. Čia kiekvieno pasirinkimas, iš kur paimti energiją, ar iš žemės, ar tiesiogiai iš saulės. Svarbu galutinis balansas“, - paaiškina pašnekovas.

Šilumos rodikliai. Svarbiausias klausimas, kurį norėtų užduoti visi apie energetiškai aktyvius namus galvojantys žmonės – kokie gi rezultatai? Kiek sumokama už šildymą tokiame name? L. Ivinsko namas buvo šildomas nuo šio rudens, tikslią informaciją apie suvartotą energiją architektas pradėjo rinkti nuo gruodžio pradžios. Jis sutiko pasidalinti duomenimis.

Suvartotos energijos duomenys nuo 49 iki 11 metų savaitės

www.livinprojects.lt nuotr.

REGO reiškia vėdinimo įrenginį.

Piniginė viso to išraiška minėtu laikotarpiu:

„Noriu išskirti tai, kad su šilumos siurbliu buvo eksperimentuojama, išbandomos jo galimybės, todėl energijos sąnaudos turėtų būti dar mažesnės. Projektinės energijos sąnaudos atitinka realias Jokių kitų sprendimų išskyrus saulės kolektorių ir elektrinę neplanuoju, nes Puspasyvis pateisino lūkesčius. Esu patenkintas rodikliais ir priimtais sprendimais. O ilgalaikėje perspektyvoje galiu objektyviai pasakyti, kad technika genda, statybinės medžiagos keičia savybes ir tik laikas parodys trūkumus “, - komentuoja pašnekovas.

Patarimas statantiems. L. Ivinskas turi patarimų ir žmonėms, susigundžiusiems statyti pasyvų namą ar bent jau įgyvendinti kai kuriuos pasyvios energijos sprendimus. „Statant energetiškai efektyvų namą labai svarbu užtikrinti proceso kokybės kontrolę pradedant projektavimu, baigiant ranga. Be šito, tokio namo statybos labai apkarsta. Tai ganėtinai nauja, todėl specialistų rinkoje yra nedaug. Net ir turint nepatyrusį efektyvių namų rangovą galima “išlaužti” neblogų rezultatų pasirinkus tinkamą projektuoją, investuojant į detalesnį projektą“, -teigia jis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis