Namo drenažo sistemos įrengimas

 (2)
Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją. Taip galima apsaugoti rūsį ir pamatus nuo nereikalingo vandens. O svarbiausia nėra sudėtinga ją įsirengti.
Namo drenažo sistemos įrengimas
© Shutterstock nuotr.

Kodėl reikia drenažo sistemos

Dėl drėgmės pertekliaus dažniausiai susiduriama su problemomis, kurios kyla su požemine namo dalimi: rūsiu, požeminiu garažu, pamatais. Bet jei kieme esančioje duobėje susikaupęs vanduo nedingsta, nebūtinai galima manyti, kad gruntinis vanduo yra aukštai. Tai gali lemti ir kiti dalykai, kaip nepralaidi grunto sandara.

Dauguma medžių ir vaismedžių gali neprigyti dėl to labai drėgnos žemės. Drėgmės nemėgsta obelys, slyvos, vyšnios. Jei šiems medžiams ir krūmams lupasi žievė, sausėja šakos, atsiranda pelėsis ant kamieno – gali būti per didelės drėgmės dirvoje pasekmė.

Namo drenažo sistemos įrengimas
© Shutterstock nuotr.

Apsilankius pas ekspertus galite sulaukti pasiūlymo ne tik įsirengti drenažo sistemą, bet ir įsirengti pamatų izoliaciją, atnaujinti lietaus nuotekų sistemą, paviršinio vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą. Visa tai sujungus į vientisą sistemą galima apsisaugoti nuo vandens pavojų ilgam laikui.

Visgi kartais tokia gausa pakeitimų nėra būtina ir gali užtekti tik įsirengti drenažo sistemą. Kai kuriais atvejais neišvengiami bus ir kiti papildomi apsauginiai būdai.

Pirmieji žingsniai link: ką padaryti

Pirmiausia turėtumėte ištirti drėgmės kiekį ir jos pertekliaus priežastis. Drėgmės perteklius gali sudaryti įvairios priežastys:

• Dideli kritulių kiekiai;
• Aukštai esantis gruntinis vanduo;
• Paviršinio vandens sutekėjimas;
• Vandens iš netvarkingų rezervuarų, vamzdynų sutekėjimas;
• Sumažėjęs vandens garavimas;

Nors drenažą galima įsirengti pačiam, bet būtina konsultuotis su ekspertais, kad būtų tinkamai ištirta teritorija, nustatyta kokio tipo apsaugos nuo nereikalingo vandens reikės. Drenažą galima įsirengti ir prieš namo statymą, ir jau pastačius, bet geriau montuoti prieš statant. Jau pastačius namą reikės atkasti pamatų dalį. Tinkamiausias laikas yra ankstyvas pavasaris, vasaros pabaiga, ruduo.

Prieš įsirenginėjant reikia atlikti:

• Nustatyti drėgmės pertekliaus priežastį;
• Sužinoti koks yra gruntas teritorijoje: koks jo pralaidumas, kokie sluoksniai;
• Išsiaiškinti, kokie artimiausi kanalai, tvenkiniai, vamzdynai;
• Išnagrinėti topografinę sklypo nuotrauką dėl nuolydžių, pakilimų;
• Nustatyti plotus iš kurių vanduo patenka į sklypo teritoriją;
• Nustatyti plotus, kurių nereikia sausinti;
• Suplanuoti ir nusibraižyti sklypo plane kuriose vietose bus užklota drenažo sistema;
• Apskaičiuoti drenažo sistemos atstumus, reikiamų medžiagų kiekius (vamzdžių ilgis svyruoja nuo 40 m iki 80-100 m);
• Sužymėti sklype kur bus nutiesta sistema.

Drenažo sistemos sudėtinės dalys

Drenažo sistemos struktūra nesikeičia daugybę metų, įvyksta tik kai kurių dalių patobulinimai, kurie pagerina jos savybės, palengvina eksploatavimą:

• Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius;
• Drenažo perforuoti vamzdžiai arba kitaip drena (iš PVC medžiagos), kuria vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens. Tik su kiaurymėmis – naudojami ten kur nepatenka smėlis ar dumblas, o su papildoma geotekstile, kur gali patekti smėlis. Būna 25 ar 50 metrų rulonuose;
• Specialios PVC vamzdžių jungtys: gali būti viršutinės, viršutinės- šoninės ir šoninės. Paprastai drenos su surinkimo vamzdžiais jungiamos iš viršaus. Jei vamzdžio skersmuo yra mažesnis nei 125 mm, reikia jungti viršutine arba viršutine-šonine jungtimi. Jei surinkimo vamzdžio skersmuo yra didesnis nei 125 mm, tada rekomenduojama jungti per ten pastačius drenavimo šulinį;
• Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos. Siūloma rinktis PVC šulinius dėl jų lengvumo, sandarumo, ilgaamžiškumo;
• Filtrai – skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą. Neesant filtrui gali atsirasti problemų dėl žemės: galimas susislėgti, atsirasti nelygumai, vėliau deformuojasi pamatai. Filtrai gali būti: smėlis, žvyras, skalda, pjuvenos ir specialūs geoaudiniai, kokoso plaušas;
• Drenažo siurbliai, kurie padeda pašalinti vandenį iš šulinių.

Vanduo gali būti nukreiptas į lietaus kanalizaciją, vandens telkinius, kitus rezervuarus. Tokiu atveju nereikės rūpintis susikaupusio vandens pašalinimu iš šulinių.

Drenažo sistemos įrengimo gylis

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Jis keičiasi nuo klimato, tad pavasarį ar rudenį vandens lygis gali pakilti arčiau viršutinio žemės sluoksnio, nei vasarą ar žiemą.

O esant intensyviems krituliams ar kitiems vandens atsirado šaltiniais gali pakilti ir iki pat paviršiaus. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Priklausomai nuo žemės paskirties gylis gali būti nuo 0,6 m. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų. Gylis priklauso ir nuo dirvožemio struktūros bei pralaidumo: kuo pralaidesnis ir lengvesnis dirvožemis, tuo mažesnis atstumas ligi paviršiaus.

Tranšėjų iškasimas

Šiuo metu naudojami du drenažo įrengimo būdai: tranšėjinis ir be tranšėjinis. PVC gofruotų vamzdžių sistema gali būti įrenginėjama taikant abu būdus. O jo pasirinkimas priklauso nuo reikiamos apsaugos nuo dumblėjimo, dirvos rūšies ir galimybės turėti specializuotą įrangą ir nuo sklypo, objekto dydžio. Taip pat labai skiriasi kaina. Jei sistemoje būtina naudoti filtruojamąją apsaugą, vamzdynai klojami įprastiniu tranšėjiniu būdu. Šis būdas naudojamas gyvenamųjų namų drenažų tiesimui.

Pirmiausia iškasamos reikalingo gylio tranšėjos (1-2 m pločio). Gylis priklausys nuo pamatų ir jau anksčiau išvardintų kitų kriterijų. Reikia pradėti kasti nuo vietos kur vanduo turės sutekėti. Esant reikalui gali būti nedidelis trasos nukrypimas nuo numatyto plano, bet tai turėtų būti didesnis nei 1 m.

Vamzdyno įrengimas

Drenažo sistemai reikia naudoti tik sveikus, nesugadintus vamzdžius. Kitos detalės turi būti nesulankstytos, be plyšių. Jei yra plyšių vamzdžiuose, tas atkarpas reiktų su pjūklu išpjauti ir su jungtimi sutvirtinti dalis. Vamzdžio galus nušlifuoti švitriniu popieriumi, pašalinti atplaišas.

Klojant vamzdžius, tranšėjos dugnas turi būti išvalytas nuo akmenų, grunto gabalų. Drena turi būti paklota iki 0.5 procentų nuolydžiu. Jei prieš tai buvo įrengta keraminė drena, ją sujungti galima nupjovus senosios sistemos dreną ir sujungti su naująja sistema. Sujungimui naudokite žvyro užpilą.

Jei yra numatyti šalutiniai kanalai (eglutės forma) juos sujunkite tvirtai su pagrindiniu jungtimis, kad vanduo su juo tekėtų link šulinių. Priklausomai nuo grunto - padengiami filtrai. Kai tiesiamas sunkiai išplaunamuose gruntuose išleidimo vamzdį kloti galima tiesiai ant grunto. Lengvai išplaunamuose – reikia dugną dar sutankinti.

Šulinių įrengimas

Žemiausiose sklypo vietoje bus įrengiami surinkimo šuliniai. Juose reikia padaryti subėgimo angas. Išpjauti įėjimo ir išėjimo angas per atstumą išmatuotą nuo pagrindinio vamzdžio apatinės briaunos. Šulinio išėjimas turi būti mažiausiai 5 cm žemiau už žemiausio šulinio įėjimą aukštį.

Išėjimo apatinė briauna turi būti daugiau nei 5 cm aukštyje virš pagrindinio vamzdžio apatinės briaunos. Šulinį reiktų apdėti akmenimis. Esant nedideliam plotui galima naudoti ir drenos filtro medžiagas. Šulinius reikia statyti drenažo įrengimo metu, kad būtų išvengtas šulinio pagrindo išplovimas. Statyti ant paruošto grunto užpildo ir gerai prispausti, kad neliktų tuštumos po juo.

Drenažo sistemos ir tranšėjų užpylimas

Patiesus visą sistemą reikia atsargiai, nepakeičiant drenų padėties, užpildyti tranšėjas. Gali būti, kad pabaigus tiesti bus susikaupę vandens. Tada reikia surasti priežastį dėl ko visas perteklinis vanduo nesuteka į šulinius. Radus problemą galima užpilti tranšėją. Grunte neturėtų būti didelių akmenų (15 cm skersmuo). Išleidimo vamzdžio ribose reikia gruntą sutankinti.

Jei drenažas buvo įrengtas molingame grunte – reiktų neužkasti jo iškart. Būtina palikti kol tranšėjos šoninės sienos išdžius. Tokiuose sistemų grioviuose galima naudoti gerai filtruojančias medžiagas, kaip žvyras, rupus mėlis, saugotis molio patekimo ant drenų. Jei drenažo sistemos tiesimas vyko jau po namo statybos – reikės laiko, kol pavyks sutvarkyti sklypą tose vietose, kur vyko kasimo darbai.

Papildomi patarimai:

• Reikia nepamiršti, kad medžių ir krūmų šaknys gali kelti pavojų drenažo sistemai. Siekiant išvengti reiktų naudoti skaldos, akmens anglies šlako sluoksnį, kuris turi būti 5 cm po vamzdžiu ir 10 cm virš jo;
• Eksploatuojant sudėtingomis sąlygomis sistemą reikia išvalyti kas 5-10 metų;
• Transportuojant drenažo vamzdžius neigiamoje temperatūroje reikia būti labai atsargiems, nes jie tampa labai trapūs.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: sumanios batų lentynos idėjos

Netvarkinga batų krūva interjero tikrai nepuošia. Tie, kurie nenori pirkti standartinės batų lentynos, bet nori batus laikyti tvarkingai, gali nesudėtingai ją pasigaminti patys. Pateikiame keletą originalių Darau Pats batų lentynos projektų.

Darau pats: terasa, kurios sprendimas atsiėjo vos 95 eurus (3)

Terasa yra ne tik jauki vieta, kurioje malonu leisti laiką šiltuoju metų laiku, bet kartu ji gali daliai papildyti namo eksterjerą. Dalinamės skaitytojo Dariaus Darau Pats terasos projektu.

Darau pats: sūpynės vaikams ir lauko stalas iš medienos (3)

Vasaros metu dažnai atsiranda daugiau laiko užsiimti įvairiais darbais, kuriems anksčiau nebuvo laiko. Mūsų skaitytojas Algirdas pasidalino savo pirmaisiais vasariškais Darau Pats projektais iš medienos – vaikams skirtomis sūpynėmis bei lauko stalu.

Darau pats: būdai, kaip panaudoti seną medinį langą

Jeigu neseniai keitėte medinius langus į naujus, neskubėkite senųjų išmesti. Seni mediniai langai turi vintažinio žavesio, kurį galima išnaudoti interjero dekoravimui. Pristatome keletą idėjų, kaip tokias statybines atliekas transformuoti į žavius namų akcentus.

Darau pats: PVC vamzdžių panaudojimo idėjos

Įvairių Darau Pats projektų mėgėjai nuolatos ieško naujų idėjų būsimiems darbams. Šiandien norime jums pristatyti labai paprastai transformuojamą medžiagą – PVC vamzdžius ir jų panaudojimo būdus. Ši medžiaga yra ypač tinkama pradedantiems meistrauti.

Darau pats: saulės kolektoriaus panaudojimas hidroponiniame darže

Jau esame rašę apie Petro Dargio hidroponinį daržą. Šį kartą dalinamės jo patirtimi, kaip saulės kolektoriaus pagalba jam pavyko paankstinti pavasarį savo darže.

Darau pats: akmenų panaudojimo galimybės nuosavame kieme bei sode

Akmenys – itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, nes jie pasižymi natūralia išvaizda derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.

Darau pats: nuolatinės laužavietės įsirengimo idėjos

Sparčiai šylantys orai leidžia praleisti vis daugiau laiko gryname ore. Visgi vakarais mūsų krašte šaltoka net ir vasaromis, tad patogi ir estetiška laužavietė individualaus namo kieme ar sodyboje yra neblogas sumanymas. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš keleto tokių Darau Pats laužavietės projektų, kuriuos nesudėtingai galite įgyvendinti ir patys.

Darau Pats: 25 velykinių kiaušinių dekoravimo idėjos

Sveikiname Šv. Velykų proga ir siūlome pasisemti šventinio įkvėpimo šiame video įraše. Čia rasite ne tik kiaušinių dažymo idėjų, bet ir originalių kiaušinių lukštų panaudojimo būdų.

Darau pats: sumanūs būdai, kaip statybines atliekas paversti lauko baldais

Pavasaris yra puikus metas užsiimti įvairiais Darau Pats projektais. Kadangi šylant orams ypač aktualūs darosi lauko baldai, pateikiame keletą sumanių idėjų, kaip statybines atliekas paversti funkcionaliais lauko baldais.