Visgi galime teigti, jog kietieji medžiai – dažniausiai lapuočiai, o minkštieji – dažniausiai visžaliai spygliuočiai. Vis dėlto, toks apibendrinimas reikalauja tam tikro patikslinimo. Kietosios medienos porūšiui priskiriami ne visi lapuočiai medžiai – pavyzdžių, tokie medžiai kaip beržas ar alksnis, priskiriami minkštųjų lapuočių kategorijai, o štai maumedžio mediena yra vidutiniškai kieta, todėl priskiriama kietmedžiui.
Apibrėžimas. Kietoji mediena - tai dažniausiai lapuočiai medžiai, priklausantys gaubtasėklių grupei, turintys porėtą medienos struktūrą. Minkštoji mediena - priklauso plikasėklių grupei, dažniausiai tai yra spygliuočiai, žiūrint į struktūrą mikroskopu, porų nematyti.
Naudojimas. Kietoji mediena - iš jos gaminami aukštos kokybės baldai, grindys bei kitos detalės, kur yra svarbu patvarumas bei ilgaamžiškumas. Dažniausiai tai patalpų viduje naudojami paviršiai. Minkštoji mediena - iš jos gaminami langai, durys, medienos plokštės (MPP, MDF), lauko baldai, terasos, dailylentės, popierius ir kita.
Rūšys. Kietoji mediena - klevas, ąžuolas, uosis, vaismedžiai ir kitos rūšys. Minkštoji mediena kedras, pušis, eglė, kadagys, kukmedis ir kiti.
Tankis. Dauguma lapuočių turi didesnį tankį, negu spygliuočiai.
Kaina. Kietoji mediena paprastai yra brangesnė.
Augimas. Kietmedžio kategorijai priskiriami medžiai auga lėčiau nei spygliuočiai.
Atsparumas ugniai. Kietmedžio atsparumas ugniai yra didesnis nei minkštosios medienos.
Pažiūrėjus pro mikroskopą.
Kietosios ir minkštosios medienos atstovai skiriasi ne tik išorine išvaizda – lapais, spygliais ir panašiai. Pažiūrėjus mikroskopu į ąžuolo (kietoji mediena) bei pušies (minkštoji mediena) medienos struktūrą, pamatysite esminius skirtumus. Lapuočiai turi poras, kurios naudojamos vandens cirkuliacijai. Tai lemia ir įvairesnį medienos spalvinį raštą. Spygliuočiai porų neturi, vandenį jie saugo ir kaupia retiniuose induose, kurie yra gan prastai išvystyti, todėl plikasėkliai yra priversti taupyti vandenį.
Medienos naudojimas
Spygliuočių medieną yra paprasčiau ir lengviau apdirbti, todėl jos gaminiai sudaro didžiąją dalį visos pasaulyje naudojamos medienos. Tai yra gana įspūdinga, turint omenyje, jog lapuočiai yra daug plačiau paplitę. Kaip paminėta lentelėje, iš spygliuočių gaminamos durys, langai, lauko paviršiai, rąstiniai pastatai. Kur kas dažniau naudojama pušies mediena.
Lapuočių mediena yra brangesnė, dažniausiai ir sunkiau apdirbama, tad prireikia ir specialių įrankių. Daugumos jų mediena yra didesnio tankio (ne visų), tad ir jų atsparumas, ilgaamžiškumas yra ilgesnis. Todėl iš lapuočių medienos gaminami aukštos kokybės baldai, grindys ir kitos konstrukcijos.
Skiriasi ir medienos tankis. Jis, žinoma, priklauso nuo medienos išdžiuvimo – tarkime šviežiai nukirstos eglės kubinis metras svers daugiau nei gerai išdžiūvusio ąžuolo. Tačiau esant vienodai drėgmei (apie 12 %), minkštosios medienos rūšys tankiu nusileidžia kietmedžiui.
Keleto populiariausių rūšių tankis (kai mediena pilnai išdžiūvusi): eglė 450 kg/m3, pušis 520 kg/m3, juodalksnis 540 kg/m3, klevas 690 kg/m3, beržas 650 kg/m3, vyšnia 660 kg/m3, maumedis 590 kg /m3, ažuolas ir uosis ~ 750 kg/m3. Kuo didesnis medienos tankis, tuo gaminys bus stipresnis, atsparesnis, ilgaamžiškesnis.
Taip pat nuo medienos tankio priklauso ir jos kaitrumas. Gerai išdžiūvusios bet kurios rūšies medienos kaitrumas yra praktiškai vienodas ir siekia apie 4500 kcal/kg, tačiau masyvesnės medienos tūrio vienetas išskiria daugiau šilumos. Tai ypač aktualu sandėliuojant malkas.
