Kietoji bei minkštoji mediena: kuo šios rūšys skiriasi

 (3)
Įvairių medžių mediena pagal savo savybes yra priskiriama arba kietajai, arba minkštajai medienai. Nemanykite, kad “kietoji mediena” yra tiesiog kietesnė, negu minkštoji – viskas yra kiek sudėtingiau. Pavyzdžiui, vienos kietosios medienos šeimos medžių porūšis gali būti minkštesnis, negu kokia nors kita “minkštosios medienos” rūšis bei atvirkščiai. Gebėjimas suvokti, kokios rūšies medieną naudoti, pravers ne tik gaminant, tačiau ir naudojantis savo gaminiais iš medžio.
Kietoji bei minkštoji mediena: kuo šios rūšys skiriasi
© Shutterstock nuotr.

Visgi galime teigti, jog kietieji medžiai – dažniausiai lapuočiai, o minkštieji – dažniausiai visžaliai spygliuočiai. Vis dėlto, toks apibendrinimas reikalauja tam tikro patikslinimo. Kietosios medienos porūšiui priskiriami ne visi lapuočiai medžiai – pavyzdžių, tokie medžiai kaip beržas ar alksnis, priskiriami minkštųjų lapuočių kategorijai, o štai maumedžio mediena yra vidutiniškai kieta, todėl priskiriama kietmedžiui.

Apibrėžimas. Kietoji mediena - tai dažniausiai lapuočiai medžiai, priklausantys gaubtasėklių grupei, turintys porėtą medienos struktūrą. Minkštoji mediena - priklauso plikasėklių grupei, dažniausiai tai yra spygliuočiai, žiūrint į struktūrą mikroskopu, porų nematyti.

Naudojimas. Kietoji mediena - iš jos gaminami aukštos kokybės baldai, grindys bei kitos detalės, kur yra svarbu patvarumas bei ilgaamžiškumas. Dažniausiai tai patalpų viduje naudojami paviršiai. Minkštoji mediena - iš jos gaminami langai, durys, medienos plokštės (MPP, MDF), lauko baldai, terasos, dailylentės, popierius ir kita.

Rūšys. Kietoji mediena - klevas, ąžuolas, uosis, vaismedžiai ir kitos rūšys. Minkštoji mediena kedras, pušis, eglė, kadagys, kukmedis ir kiti.

Tankis. Dauguma lapuočių turi didesnį tankį, negu spygliuočiai.

Kaina. Kietoji mediena paprastai yra brangesnė.

Augimas. Kietmedžio kategorijai priskiriami medžiai auga lėčiau nei spygliuočiai.

Atsparumas ugniai. Kietmedžio atsparumas ugniai yra didesnis nei minkštosios medienos.

Pažiūrėjus pro mikroskopą.

Kietosios ir minkštosios medienos atstovai skiriasi ne tik išorine išvaizda – lapais, spygliais ir panašiai. Pažiūrėjus mikroskopu į ąžuolo (kietoji mediena) bei pušies (minkštoji mediena) medienos struktūrą, pamatysite esminius skirtumus. Lapuočiai turi poras, kurios naudojamos vandens cirkuliacijai. Tai lemia ir įvairesnį medienos spalvinį raštą. Spygliuočiai porų neturi, vandenį jie saugo ir kaupia retiniuose induose, kurie yra gan prastai išvystyti, todėl plikasėkliai yra priversti taupyti vandenį.

Kietoji bei minkštoji mediena: kuo šios rūšys skiriasi
© Shutterstock nuotr.

Medienos naudojimas

Spygliuočių medieną yra paprasčiau ir lengviau apdirbti, todėl jos gaminiai sudaro didžiąją dalį visos pasaulyje naudojamos medienos. Tai yra gana įspūdinga, turint omenyje, jog lapuočiai yra daug plačiau paplitę. Kaip paminėta lentelėje, iš spygliuočių gaminamos durys, langai, lauko paviršiai, rąstiniai pastatai. Kur kas dažniau naudojama pušies mediena.

Lapuočių mediena yra brangesnė, dažniausiai ir sunkiau apdirbama, tad prireikia ir specialių įrankių. Daugumos jų mediena yra didesnio tankio (ne visų), tad ir jų atsparumas, ilgaamžiškumas yra ilgesnis. Todėl iš lapuočių medienos gaminami aukštos kokybės baldai, grindys ir kitos konstrukcijos.

Skiriasi ir medienos tankis. Jis, žinoma, priklauso nuo medienos išdžiuvimo – tarkime šviežiai nukirstos eglės kubinis metras svers daugiau nei gerai išdžiūvusio ąžuolo. Tačiau esant vienodai drėgmei (apie 12 %), minkštosios medienos rūšys tankiu nusileidžia kietmedžiui.

Keleto populiariausių rūšių tankis (kai mediena pilnai išdžiūvusi): eglė 450 kg/m3, pušis 520 kg/m3, juodalksnis 540 kg/m3, klevas 690 kg/m3, beržas 650 kg/m3, vyšnia 660 kg/m3, maumedis 590 kg /m3, ažuolas ir uosis ~ 750 kg/m3. Kuo didesnis medienos tankis, tuo gaminys bus stipresnis, atsparesnis, ilgaamžiškesnis.

Taip pat nuo medienos tankio priklauso ir jos kaitrumas. Gerai išdžiūvusios bet kurios rūšies medienos kaitrumas yra praktiškai vienodas ir siekia apie 4500 kcal/kg, tačiau masyvesnės medienos tūrio vienetas išskiria daugiau šilumos. Tai ypač aktualu sandėliuojant malkas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: PVC vamzdžių panaudojimo idėjos

Įvairių Darau Pats projektų mėgėjai nuolatos ieško naujų idėjų būsimiems darbams. Šiandien norime jums pristatyti labai paprastai transformuojamą medžiagą – PVC vamzdžius ir jų panaudojimo būdus. Ši medžiaga yra ypač tinkama pradedantiems meistrauti.

Darau pats: saulės kolektoriaus panaudojimas hidroponiniame darže

Jau esame rašę apie Petro Dargio hidroponinį daržą. Šį kartą dalinamės jo patirtimi, kaip saulės kolektoriaus pagalba jam pavyko paankstinti pavasarį savo darže.

Darau pats: akmenų panaudojimo galimybės nuosavame kieme bei sode

Akmenys – itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, nes jie pasižymi natūralia išvaizda derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.

Darau pats: nuolatinės laužavietės įsirengimo idėjos

Sparčiai šylantys orai leidžia praleisti vis daugiau laiko gryname ore. Visgi vakarais mūsų krašte šaltoka net ir vasaromis, tad patogi ir estetiška laužavietė individualaus namo kieme ar sodyboje yra neblogas sumanymas. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš keleto tokių Darau Pats laužavietės projektų, kuriuos nesudėtingai galite įgyvendinti ir patys.

Darau Pats: 25 velykinių kiaušinių dekoravimo idėjos

Sveikiname Šv. Velykų proga ir siūlome pasisemti šventinio įkvėpimo šiame video įraše. Čia rasite ne tik kiaušinių dažymo idėjų, bet ir originalių kiaušinių lukštų panaudojimo būdų.

Darau pats: sumanūs būdai, kaip statybines atliekas paversti lauko baldais

Pavasaris yra puikus metas užsiimti įvairiais Darau Pats projektais. Kadangi šylant orams ypač aktualūs darosi lauko baldai, pateikiame keletą sumanių idėjų, kaip statybines atliekas paversti funkcionaliais lauko baldais.

Studentų pastatytas netradicinis stebėjimo bokštas Estijos pelkėje

Estijos Dailės akademijos Architektūros ir interjero katedros studentai sukūrė stebėjimo bokštą vienoje iš didžiausių Estijos pelkių. Ši pelkė kiekvienais metais, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, sulaukia nemažai paukščių stebėtojų bei gamtos mylėtojų, todėl tokiai vietai yra itin aktuali tinkama infrastruktūra, kuria kelis pastaruosius metus rūpinasi minėtas institutas.

Darau Pats: daugybė medinių pakavimo dėžių panaudojimo būdų (1)

Tikriausiai daugumai yra tekę matyti ir liesti medines pakavimo dėžės. Jas dažnai matome parduotuvių daržovių skyriuose, sendaikčių išpardavimo vietose, o kartais viena kita tokia dėžė mėtosi nuosavame garaže ar rūsyje. Medines pakavimo dėžes visai nesudėtingai galima panaudoti įvairiuose Darau Pats projektuose. Pristatome keletą pavyzdžių, kaip pritaikyti šias senas dėžes interjere.

Darau pats: grindys iš 2,5 tūkst. mažyčių medienos gabalėlių

Grindys – itin svarbus interjero elementas, kuris turi būti tvirtas, atsparus bei estetiškai patrauklus. Bendra grindų dangos įrengimo ir jam reikalingų medžiagų kaina paprastai yra tikrai aukšta, todėl naujomis grindimis gali džiaugtis ne kiekvienas. Pristatome neįprastą ir ne itin brangų grindų Darau Pats projektą.

Darau pats: 7 būdai, kaip senam langui suteikti naują gyvenimą

Senas, pagal paskirtį nebenaudojamas medinis langas – statybinė atlieka, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo niekam nebereikalinga. Bet iš tiesų senoviniai mediniai langai gan paprastai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Juos galima paversti baldais, veidrodžiais ir kitais interjero elementais, kurie namų dekorui suteiks senovinio žavesio. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš toliau pateikiamų pavyzdžių.