Kaip prišildyti pirtį

Mūsų pirtelė nedidelė, bet šildyti vis tiek reikia. Šildo ją štai šis šamoto plytų pečius, kuris ne tik kaitina akmenis, bet karštais kamino dūmais - dar ir 50 litrų balioną su vandeniu. Šalia pečiaus matote centrinės šildymo sistemos gyvatuką, o jų yra daugiau.

Taigi mūsų pečius yra skirtas ne tik akmenims kaitinti - tai ir centrinės šildymo sistemos katilas, ir karšto vandens boileris. Kai prieš septynerius metus jį su Vincu kūrėme, dar nežinojome, kad tas išradimas vadinasi kamino dūmų ekonomaizeriu.

pirties gyvatukas
pirties gyvatukas
Autoriaus nuotr.

Mes jo ėmėmės, ieškodami pigiausio pirties varianto. Prekybos centrai tada siūlė, tuščių, neįrengtų pirčių namelių po 10 tūkstančių litų. Ten pat buvo galima nusipirkti metalinių krosnelių akmenims kaitinti. Malkomis kaitinti akmenis, o po to elektra - vandenį, mums atrodė gyva beprotybė. Radome metalinių pirties krosnelių, kurios kaitintų dar ir vandenį, bet jos kainavo kelis tūkstančius. Tai kiek mums kainuos visa pirtis?

Gerai pasukome galvas ir savo pirtį su visa įranga pasidarėme už 5 tūkstančius litų. Mūsų pirtis karkasinė, sukalta iš medžio drožlių plokščių su 5 cm storio akmens vatos sluoksniu. Iš lauko ją apkalėme apvaliomis frezuotomis lentelėmis, tačiau labai menkas šiltinimo medžiagos sluoksnis mums kėlė užduotį susikurti pigų ir efektyvų šilumos šaltinį, kuris ir per žiemos šalčius pirtyje bent kelias valandas išlaikytų aukštą temperatūrą. Tam reikalui nusprendėme panaudoti kamino dūmų šilumą.

pirties gyvatukas
pirties gyvatukas
Autoriaus nuotr.

pirties gyvatukas
pirties gyvatukas
Autoriaus nuotr.

Iš esmės tai paprasčiausias šamoto pečius, kurio kamine įmūrytas 50 litrų tarpos buitinis dujų balionas. Į jį per apačią įbėga šaltas vandentiekio vanduo, o per viršų išbėga beveik verdantis. Kad neužvirtų, jį aušina keletas priepirčio ir pirties gyvatukų. Dėl viso pikto šildymo sistemai įdėjome išsiplėtimo indą, slėgio matuoklį, termometrą ir apsauginį vožtuvą, kuris turėtų iš sistemos išleisti vandenį, jeigu joje per daug sukiltų slėgis. Vėliau pamatėme, kad mūsų atveju tokios apsaugos priemonės nė nereikalingos - vandentiekis varomas buitinio hidroforo, kuris turi savo išsiplėtimo indą, o šildymo sistemoje kaip tik cirkuliuoja vandentiekio vanduo - tas pats, kuriuo ir maudomės. Plečiantis karštam vandeniui, jis gali stumti atgal į hidroforą šaltąjį.

Schemoje matyti karšto oro srauto kelias. Iš pakuros liepsna eina per akmenis, kurie viršuje uždengti skardine sklende. Perėjusi akmenis, liepsna traukiama į kaminą, kur stovi 50 litrų balionas su vandeniu. Baigę kūrenti, skardinę sklendę nuimame, uždarome dūmtraukį ir pilame ant akmenų vandenį. Kai maudomės, pečio jau nekūrename, bet karščio užtenka trims valandoms.

Kurdami šitą sistemą, mes šiek tiek abejojome, ar užteks šilumos priepirčiui. Jos ne tik užteko, bet ir liko.

Vanduo buvo toks karštas, kad turėjome dėti dar vieną dvigubą gyvatuką pačioje pirtyje. Tada išnyko pavojus, kad sistema gali užvirti.

Karšto vandens 50 litrų indas yra mažokas, bet jis stovi šamotinių plytų labai karštame pečiuje ir ugniai užgesus yra dar ilgai šildomas. Išsimaudo penki žmonės, o karšto vandens dar lieka.

Nepasitvirtino mūsų nuogąstavimas, kad priepirtis pakankamai neprišils. Jis prišyla net per daug - net ir žiemą turime atidaryti ventiliacijos grotas. Ateina pavasaris - sėdim atsidarę duris. Ir oras gaivus, ir vaizdas neblogas.

PetrasDargis.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis