Donato patarimai, kaip pasidaryti tokią valtį žingsnis po žingsnio:
„Viskas prasidėjo nuo naudingos informacijos rinkimo internete, nes tiek aš, tiek mano kolega valčių anksčiau nebuvome darę. Susisteminę visą informaciją ėmėmės darbų. Valtis buvo daroma iš parankinių medžiagų. Šiuo atveju – iš pušinių 2,5 cm lentų, kurios buvo kreivai supjautos ir nevienodo storio.
Kiek žinojome, lentos reikalingos be šakų, bet neturėjome tokios prabangos. Dvigubo pjovimo lentas nuobliavome ir atrinkome, kur kokios bus naudojamos. Atrinkę lentas dugnui, suklojome jas vieną šalia kitos ir tam, kad mažiau judėtų, prisukome skersinius iš apačios.
Būsimai valčiai reikėjo priduoti simetrišką formą. Tai pavyko padaryti panaudojus lentų juosteles, išlenkus jas ir užtvirtinus varžtais. Susiformavusį kontūrą pažymėjom pieštuku. Kontūrą pjovėme siaurapjūkliu. Prieš pjaunat pakeitėme siaurapjūklio pjovimo kampą – vietoj 90 padarėme apie 75 laipsnius. Tokiu būdu dugno ir borto sąlyčio vietoje gavome maksimalų kontaktą.
Prasidėjo šonų lipdymas. Prieš dedant lentą ant lentos, sąlyčio vietas tepdavome vandeniu skiedžiama elastinga mastika, kurią, kai ji sustingsta, galima nuvalyti tik su skiedikliu. Taip lentutė po lentutės sulipdėme visą laivą, kurio ilgis apie 5 metrus.
Kai valtis įgavo formas, prasidėjo siūlių sandarinimas. Siūlių sandarinimui naudojome pakulas, džiuto virvę ir minėtą mastiką. Atlikus sandarinimą iš vidaus, apvertėme valtį ir tą patį padarėme iš išorės. Prieš tai dar reikėjo nušlifuoti dugną, nes kaip minėjau, lentos išpjautos buvo siaubingai, o idealiai praobliuoti galimybės nebuvo. Nušlifavus ir užlopius siūles, ant viršaus prisukome juosteles ant išilginių dugno siūlių.
Taip pat valtį iš abiejų pusių apdengėme skardos lopais. Skardinę apsaugą uždėjome ir valties priekyje. Tam, kad valties priekis būtų tvirtesnis, priekines dalies viršų suveržėme sriegiu. O tam, kad būtų prie ko rakinti laivą, panaudojome karvių rišimo smaigą. Ji tvirtinome pragręžę skylę iš priekio ir pritvirtinę prie sriegio. Nudažius ir įstačius suolus, reikėjo pasirūpinti irklais.
Irklų gamybai buvo naudojamos 5 cm storio vieno pjovimo lentos (pavyko surasti be šakų).
Pažymėję lentą, supjovėme ją išilgai. Tuomet formavome irklų pagrindus. Tam, kad negaištumėme laiko drožinėjant irklų galus, juos nupirkome plastikinius, kaina – už 2 vnt. apie 20 eurų. Kai pagrindas buvo paruoštas, ėmėmės tvirtinimo mechanizmų.
Dalis, kuri tvirtinasi prie valties, padaryta prie skardinės plokštelės privirinus vamzdžio gabalėlį. Dalis, kuri tvirtinasi prie irklo, buvo daroma iš metalo juostelės – 4-5 mm storio ir 50 mm pločio perlenkus ją pusiau. Gavus reikiamą formą per sulinkimo centrą išgręžėme skylę, į kurią standžiai įstatėme metalinio strypo (apie 100 mm ilgio) gabalą ir jį privirinom. Išgręžus skersinę skylę ir prarinkus varžtą, irklo dalies mechanizmas buvo baigtas ir beliko surinkti. Surinkus ir irklus įstačius į valtį pasirodė, kad jie šiek tiek per ilgi, tad patrumpinom juos.
Ir pabaigai:
Turint tinkamas lentas, valtį pagaminti užtenka šių įrankių: siaurapjūklis, elektrinis suktukas, rankinis oblius, juostinis šlifuoklis. Gamybos procese dalyvavo 2 žmonės;
Turint paruoštas medžiagas, tokią valtį galima surinkti per 3 dienas;
Finansinės sąnaudos (neskaičiuojant darbo ir lentų): varžtai, pakulos, dažai, mastika/smala (iki 100 eurų, 15 eurų atsiėjo medžiagos irklams).“
