Turint labai ribotą plotą dirbtuvėse, tenka vis kilnoti įrankius ar medžiagas iš vienos vietos į kitą, o tai atima labai daug laiko, kurį galima būtų panaudoti efektyviai. Turimas laikinas stalas atlieka visas reikiamas funkcijas, bet ir jis nėra be trūkumų, pirma – jis laikinas, nors, kaip sakoma, nėra didesnio pastovumo už laikinumą, o antra – jis labai sunkus, aš nesakau, kad tai blogai, priešingai tai labai gerai, bet darbui reikia ir kažkokio tarpinio mobilaus varianto. Internete pilna konstrukcijų, galima išsirinkti sau tinkamą variantą, savaime suprantama, kiekvienas iš jų su savais pliusais ir minusais. Aš savo poreikiams išsirinkau perforuoto stalviršio variantą, kurį gaminsiu iš paprastos faneros.
Buvo pasirinktos 15mm ir 12mm storio plokštės, paprasčiausiai kitokių neradau kur įsigyti, o specialiai važiuoti į kitą miestą ar naudotis transporto kompanijos paslaugomis nesinorėjo. Aš, kaip ir visi, noriu sutaupyti visur kur tik galima, aišku proto ribose. Kadangi šis stalas iš pat pradžių buvo planuojamas kaip universalus, vadinasi jis turi būti ir mobilus. Tad jo matmenys buvo pasirinkti tokie: 1600 mm ilgio ir 600 mm pločio. Kodėl būtent tokie matmenys? Elementaru, ilgesnis paprasčiausia netelpa į automobilio bagažinę, o plotis pasirinktas toks, taupant plokštę.
Visų pirma, visas stalas buvo sužymėtas, naudotas 96 mm žingsnis, būtent jis leidžia visada bet kurioje stalo vietoje gauti 90 ir 45 laipsnių kampą, aišku tam reikia naudoti tam tikrus priedus apie kuriuos papasakosiu vėliau. Iš karto turiu pabrėžti, tikslumas apie: 0,5 – 1 mm, didesnio tiesiog su turimais įrankiais pasiekti negaliu, CNC staklių, deja, neturiu. Šis stalas tik pirmasis variantas, tad galima sakyti atleistina, reikia kažkaip įgyti patirties ir padaryti visas įmanomas klaidas, kad vėliau jų galima būtų išvengti.
Centruojančios skylės buvo sužymėtos tokiais paprastais įrankiais: plaktuko ir antgalio iš KAMAZ kuro purkštuko antgalio pagalba (rimtesnio žymėjimo įrankio po ranka nebuvo).
Skylės gręžiamos su 20mm diametro forsnerio grąžtu, vertikalumas išlaikomas papildomo woltcraft priedo pagalba, iš karto turiu pasakyti, tai ne pats geriausias variantas. Idealiausiu atveju reikėtų naudoti CNC stakles, tik jų pagalba galima pasiekti reikiamą tikslumą, ar bent jau elektrinį frezerį, bet CNC staklių neturiu, o ir frezeris netinkamas, tad teko išbandyti tokį variantą.
Jis darbinis, bet reikiamo ar norimo tikslumo su juo nepasieksite – susitaikykite. Bet kokiu atveju turėsite paklaidą (ar žymėjimas ne visai tikslus, ar forsnerio grąžtas nuslydo, ar galų gale ranka sudrebėjo).
Gręžiant skyles su forsnerio grąžtu, neišvengiamai išdraskysite išėjimo vietą, tai galima minimalizuoti po apačia padėjus faneros juostelę ir būtinai gerai ją prispaudus, priešingu atveju tai nesuveiks. 100% idealų variantų pasiekti labai sunku. Bet tai galima paslėpti, suapvalinant išėjimo skyles frezos pagalba. Pliusas neabejotinas – gaunamas gražesnis vaizdas, mažiau atplaišų bei lengviau naudotis.
Sekantis etapas – vidinių pertvarų gamyba. 50mm diametro forsnerio grąžtu padaromos skylės detalių kampuose, taip gauname gražų vidinį kampą.
Palaipsniui padaromos visos skylės reikiamose vietose, dabar belieka išpjauti vidines detales siaurapjūklio pagalba. Būtent ši elementari operacija buvo sudėtingiausia, turimi siaurapjūkliai visiškai atsisakė ką nors pjauti tiesiai. Turimas veteranas makita pjauna palyginus tiesiai, bet verčia pjūkliuką apie kelis laipsnius, apie statų pjūvį negali būti ir kalbos. Aš ant jos nepykstu, jos viduriai jau išdaužyti ir tai puikiai suprantama, bet kai turimas naujas worx kinietiškas siaurapjūklis nesugeba ne tik pjauti stačiai bet ir tiesiai, norisi iš visos jėgos paleisti į asfaltą, o tai būtinai atsitiks matyt ir greitai. Galima stengtis kiek nori, jis nesugeba pjauti tiesiai net su atrama.
Kad ir kaip stengiausi, "kliurkų" nepavyko išvengti, siaurapjūkliui gyventi lieka vis mažiau laiko. Teko taisyti padėtį, kiek tai įmanoma, šlifavimo mašinėlės pagalba. Rezultatas pasiektas, nors ir su tam tikromis išlygomis.
Vidinių pertvarų tvirtinimui nutariau panaudoti specifinį jungimą, dar vieno pagalbinio įrankio pagalba buvo gręžiamos šoninės skylės. Tai Kreg Jig rinkinukas, kurio, deja, Lietuvoje įsigyti nepavyko, teko pasinaudoti elektroninių parduotuvių paslaugomis užsienyje. Labai pagelbėjo darbe, rekomenduoju.
Truputis kantrybės ir baigta, visos detalės paruoštos tvirtinimui, tokį pagalbinį rinkinuką galima pasidaryti ir patiems nebūtina pirkti, bet specializuotą grąžtą deja teks įsigyti.
Kiekviena detalė tvirtinama klijų ir medvaržčių pagalba, prieš tai įtvirtinus spaustuvų pagalba. Ir vėl be "kliurkų" neapsieita, jei vidinėms pertvaroms toks tvirtinimas puikiai tinka, šoninių detalių tokiu būsu prisukti nepavyko, nes per mažas faneros storis, truputi išlenda tvirtinimo medvaržtis, o trumpesnio naudoti negaliu, nes nieko nelaiko. Kaip išsisukti iš šios padėties jau sugalvojau, panaudosiu baldinius kampelius, kitą kartą žinosiu.
Stalas ant kažko turi stovėti, o kadangi tai mobilus darbastalio variantas – reikalingi ožiukai (darbui objekte). Stacionariam darbui ruošiuosi padaryti papildomas spinteles su stalčiukais ant ratukų, stabilią atramą ir papildomą vietą susidėti įrankius.
Kojos darytos iš medinių tašelių, 40 x 80 mm jei neklystu, tiesiog tokius gavau dovanų. Jais buvo tvirtintas krovinys konteineriuose, mediena sausa, gan tvirta, net su "USA" ženklais. Vidinėse pusėse pritvirtinau vienas lankstų dalis, iš karto prisukti surinktų lankstų nepavyks, jei bandysit tai patys padaryti, greitai suprasite kodėl. Spaustuvo pagalba prispaudžiama metalinė lanksto dalis ir savicentruojančiu grąžtu išgręžiamos nedidelės skylutės medvaržčiams.
Skersiniai padaryti iš 12 mm storio faneros. Į įgilinimus įstatomi skersiniai ir priklijuojami. Viską paliekame džiūti, visą konstrukciją gerai suveržus transportavimo diržais, geriau būtų spaustuvais, bet tokio didelio ilgio neturėjau.
Kitos dienos vakare visos medinės detalės gerai nušlifuojamos ir pradedamas sekantis etapas.
Vienoje pusėje priklijuojamas ožiukų skersinis, jis daromas iš tokios pat medienos. Papildomai viršuje į kiekvieną koją įsukta po du medvaržčius, tai sustiprina visą konstrukciją. Su ožiukais kaip ir viskas, lieka prisukti antras dalis ir galima naudotis.
Reikia nepamiršti pritvirtinti juostą, kuri ribotų kojų judėjimo atstumą, bet ir be jos ožiukai stabilūs ir labai tvirti. Be jokių papildomų apsaugų vienas ožiukas puikiai atlaiko beveik 100 kg ir net negalvoja traškėti. Pabaigus visus darbus, vienas toks ožiukasdrąsiai gali atlaikyti net 150 kg apkrovą.
Galima sakyti galutinis vaizdelis. Kol kas visa konstrukcija džiūsta, vėliau ji bus pastatyta į vietą ir bus galima dirbti.
P.S. Galiu pasidalinti atsiliepimais po savaitės naudojimosi. Stalas labai patogus, bet yra savų pliusų ir minusų, kaip ir visada. Visa konstrukcija yra tvirta. Iki idealaus stalo jam trūksta stalviršio storio, jaučiasi nedideli nelygumai ir geriau būtų buvę naudoti fanerą su fenolio plėvele, nes ji slidesnė ir atsparesnė mechaniniams pažeidimams. Kitą kartą žinosiu, tai tik pirmas variantas, o tobulumas pasiekiamas tik klystant.
Pliusai. Galima bet kurioje stalo vietoje pritvirtinti apdirbamą detalę, spaustuvų pagalba, jie puikiai matosi nuotraukoje. Visur turime stabilų 90 ar 45 laipsnių kampą (paklaida yra, bet dirbant statybose tokia tikrai atleidžiama). Darant stacionarų variantą, reikia žymiai didesnės klasės įrankių, norint pasiekti gamyklinio lygio tikslumą.
Minusai. Trūksta vietų prie kurių galima būtų pritvirtinti apdirbamą detalę arti krašto, sienelių storis per mažas norint patikimai prispausti detalę, bet tai ištaisoma – reikia įfrezuoti aliuminio T track profilius. Darbui stacionariai – trūksta spintelių, bet tai yra ištaisoma.
Fotografijų ir informacijos šaltinis: saltinio13.lt
