Darau pats: pavėsinės įrengimas

Nors pavėsinės įrengimas gali pasirodyti vos kelių dienų reikalaujančiu darbu, kurio rezultatu, pasitelkus meistrų ar patyrusių draugų pagalba galima džiaugtis jau po savaitės-kitos, neretai, besiruošdami pasistatyti tokią, kuri atitiktų visus mūsų lūkesčius, suprantame, kad paplušėti pavėsinės statybų aikštelėje teks galbūt netgi ne vieną sezoną.

Ne vienerius metus Lietuvos internautus džiuginę blogo „Statau sodybą“ autoriai rado laiko nušviesti ne tik gyvenamojo namo, tačiau ir kito, įsibėgėjančiam vasaros sezonui netgi svarbesnio statinio atsiradimą. Palaiminę galutinį išties pavyzdinės pavėsinės projektą dar prieš trejus metus, šiandien jie dėlioja paskutinius štrichus, o sukaupę nemažai vertingos medžiagos, sutiko pasidalinti savo patarimais ir su DarauPats.lt skaitytojais.

Pradinis planas ir projektavimo niuansai

Kadangi gyvenamojo namo projektavimo metu židinys nebuvo numatytas, statant buvo nuspręsta apsieiti be šio  kartais itin geidžiamo, tačiau iš esmės perteklinio  buities atributo. Statant pavėsinę atsirado galimybė šį trūkumą kompensuoti. „Pasvėrus“ visus privalumus ir trūkumus, lauko židinio įrengimas vietoj židinio namuose, gali būti itin pravartus „variantas“. Itin aiškiai pagrindiniai tokio pasirinkimo privalumai „pasimato“ šiltuoju metu laiku  leidžiant laiką pavėsinėje daug lengviau išspręsti begalę su maisto ruošimu ir pateikimu susijusių logistinių klausimų, o ir gyvenamojo namo virtuvės apkrovimas ženkliai sumažėja, turint galimybę pasinaudoti jaukia ir efektyvia lauko židinio virtuve.

Pavėsinę buvo nuspręsta statyti tarp medžių, už 13,5 m. nuo gyvenamojo namo. Kadangi dėl lauko židinio opcijos jau buvo apsispręsta, iš karto numatyta vieta malkoms sukrauti ir šiai erdvei būdingas tarpas tarp pavėsinės sienelių. Šių sprendimų dėka bendri pavėsinės išmatavimai „nusistovėjo“ ties 4,5 X 6 m. Lauko židiniui iš karto numatyta paruošti atskirą projektą.

Dvi pavėsinėje esančias sienas buvo nuspręsta sumūryti ir padengti klinkėrinėmis plytelėmis, o likusiems elementams  grindims, sijoms, kolonoms, tvorelei pasirinkta mediena.

Apsisprendus dėl konkrečios vietos, kurioje turėtų iškilti pavėsinė, pradėta ruoštis pamatų klojimui. Pirmas žingsnis „teritorijos tvarkymo“ etape  būsimos pavėsinės vietoje esančių medelių pašalinimas. Šiuo atveju teužkliuvo jau gerokai paaugti spėjusi pušelė. Ją teko nukirsti.

Gavus architekto paruoštą pamatų schemą, naujakuriai sunkiai slėpė nuostabą dėl jų konstrukcijos „grandioziškumo“  faktas, kad išbetonuotas turi būti visas pavėsinės pagrindas šioje situacijoje negalėjo nestebinti. Vis dėlto, galiausiai nuspręsta juostinius pamatus įrengti tik židinio vietoje ir po mūrinėmis sienelėmis, o toje vietoje, kur nusimatė medinės konstrukcijos, apsiriboti 1,2 m. gylio „gręžiniais“. Visgi, vasarą daugumai mūsų maloniau leisti laiką basomis ant medinių grindų.

Kita užduotis  tikslių kampų nustatymas. Tam pasitelkiama vadinamoji „liniuotė“  neįgudusiems ties šia „misija“ neretai tenka šiek tiek pasikankinti, tačiau ilgainiui, kad ir kiek „užsiknisus“ pavyksta nubrėžti statų kampą tarp trumpesnių kraštinių. Sukalus kuoliukus ir įsitikinus įstrižainių lygumu yra nustatomi galutiniai pavėsinės kraštai.

Pavėsinės pamatų įrengimas

Keičiant architekto numatytą planą, pagal kurį buvo numatoma užbetonuoti viso pavėsinės ploto pamatus į labiau priimtiną statinio „įrengėjams“  su gręžtiniais pamatais ir medinėmis grindimis, buvo paruoštas naujas brėžinys. Juo ir buvo remtasi pavėsinės pamatų įrengimo etape.

Tikslių kampų nustatymui panaudoti skersiniai bei taip vadinamos „išnašos“. Tai daroma tam, kad vykdant pradinius darbus, nebūtų „kliūnama“ už kuoliukų, kurios anksčiau ar vėliau vis tiek tektų išmontuoti. Kadangi jie savo darbą jau atliko, jiems surandama tokiose situacijose įprasta pamaina.

Pritvirtintoms virvutėms susikirtus ir nustačius tikslias kasimo vietas, galima pradėti kasti žemę toje vietoje, kur numatoma įrengti pamatus.

Skiedinio paruošimas ir supylimas į būsimųjų pamatų vietą nėra sudėtingas procesas  iškasus pamatų kontūrus, angos yra tolygiai užpildomos pamatams paruoštu mišiniu.

Rėmai iš lentų yra sukalami, skiedinio aukščiui pasiekus žemės paviršiaus lygį ir mišinys toliau tolygiai pilamas tol, kol fundamentas pasiekia reikiamą aukštį.

Galiausiai, skiediniui pradėjus džiūti, būsimųjų pamatų „viršus“ yra išlyginamas  tam geriausiai tinka lenta lygiu kraštu.

Likusiai pamatų daliai įrengti buvo panaudotas specialus grąžtas, tinkamas išgręžti 1,15 m. gylio skylutes. Į tokį gręžinį piltuvo pagalba įpilamas tas pats skiedinys.

Galiausiai, paėmus nedidelę 14 cm. pločio vamzdžio dalį ir ją įstūmus į skiedinį ties žemės paviršiumi, suformuojama nedidelė kolona, kuri ateityje ir laikys pavėsinės grindis.

Mūrinės sienos įrengimas

Pamatams sutvirtėjus, buvo pradėti sienos mūrijimo darbai. Tarp viršutinės fundamento dalies (praktiškai  jos paviršiuje) ir tos vietos, kur pradedamos dėlioti plytos, įprastai dedamas ruberoido sluoksnis.

Šiuo atveju sienai parinktos silikatinės plytos. Kadangi pavėsinė  lauko statinys, konkrečių plytų pasirinkimas gali būti gana platus. Nors minėtame pavyzdyje 20 euro centų už vienetą kainavusios baltarusiškos plytos puikiai tiko, jų mūrijimas užtruko šiek tiek ilgiau  kadangi šios nusileido kokybe daugumai Lietuvoje gaminamų, dėl plytų paviršiaus nelygumų pats mūrijimo procesas nebuvo toks sklandus  kiekvieną sluoksnį reikėjo lyginti itin kruopščiai.

Itin protingas sprendimas  vadinamieji surišimo strypeliai. Sudėti kas penkias eiles jie didina sienos tvarumą ir užkerta kelią įvairioms smulkioms potencialioms problemoms.

Pamatų paruošimas grindų klojimui

Likusi pamatų dalis laukė darbų, susijusių su perimetro įrengimu  tam buvo paruošti gerai impregnuoti balkiai. Ant išbetonuoto stulpelio, prie kurio prieš tai pritvirtinamas metalinis strypas yra dedamas ruberoido gabaliukas, padėsiantis kovoti su drėgme. Tada dvigubos metalinės plokštelės pagalba balkiai yra tvirtinami prie strypo, taip užfiksuojant juos ant pamatų kolonos.

Priklausomai nuo medienos tipo, galima pasirinkti ir kitus tvirtinimo būdus, tačiau būtent tokia metalinė plokštelė bene geriausiai tinka tvirtinimui prie metalinio strypo. Tvirtinant kitą balkį iš viršaus tokiu pat principu ir šį veiksmą kartojant, apjuosiamas visas perimetras.

Parinkus atitinkamo ilgio balkius, kiekvienai kraštinei jo užtenka po vieną.

Toliau, statmenai tvirtinant balkius žiedo kampuose, yra suformuojamos kolonos.

O tada įrengiamas ir sutvirtinamas viršutinis žiedas.

Stogo įrengimas

Sumontavus gegnes apačioje, pirmas trikampis užkeliamas tam, kad būtų įsitikinta, ar viskas gerai sueina.

Laikina perdanga sukurpiama stogo įrengimo laikotarpiui  jai esant, šie darbai einasi daug greičiau ir patogiau.

Sudėjus visus (šiuo atveju aštuonis) trikampius, jau galima galvoti apie stogo dangą. Šįsyk buvo nuspręsta ją įrengti, pasitelkiant bitumines čerpes.

Pavėsinės grindų įrengimas

Pavėsinės grindims buvo pasirinktas maumedis  kadangi lauko statinis itin paveikus aplinkai bei orų kaprizams, alyvavimo ir lakavimo ypatingai nereikalaujantis maumedis puikiausiai tiko. Žinoma, suvokiant faktą, kad ilgainiui lentos vis tiek papilkės  tačiau pakankamai estetiškai.

Prieš pradedant kloti grindis, pasirūpinama ne tik lentomis ir tvirtinimo elementais, tačiau ir kitomis ne mažiau svarbiomis medžiagomis  žvyru ir juoda plėvele.

Kitas žingsnis  grunto išlyginimas. Šiuo atveju teko pasirūpinti tinkamai nukeliaujančiu elektros kabeliu ir išravėti jau spėjusią išdygti žolę.

Plėvelė yra dedama tam, kad ilgainiui tarpuose tarp grindų lentų nepradėtų vešėti žolė, jauni krūmai ar laukų gėlės.

Užpilus žvyrą ant plėvelės, jo paviršius yra išlyginamas.

Pačios grindų lentos tvirtinamos prie impregnuotų balkių. Prie šios pavėsinės plušėję „Statau sodybą“ autoriai primena, kad sukant medvaržtį tiesiai į lentą, maumedis taip pat šiek tiek įskyla, tad pirma patartina tiesiog išgręžti skylutę, o tik tada montuoti medvaržtį.

Jeigu dėl estetinių sumetimų norisi didesnių tarpelių tarp grindų lentų, galima pabandyti juos išskirti lyginant lentų šonus.

Jeigu grindys montuojamos kiek vėliau nei balkis ir tikėtina, kad šis jau spėjo šiek tiek išsilenkti arba išsilenkęs buvo nuo pat pradžių, pagal kraštinio balkio poziciją pirmos lentos geriau nelygiuoti  tam tikslui išsitempti siūlą tikrai neužims pernelyg daug laiko.

Sudėjus grindis, iš šono jas galima apkalti lentomis  daug pastangų tai tikrai nereikalaus, o bendrą estetinį vaizdą tikrai pagerins.

Šaltinis: Blogas „Statau sodybą“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis