Darau pats: kaip išsikepti šašlykų naudojant tik saulės energiją

Nagingi meistrai nesnaudžia ir išmėgina įvairiausius projektus. Vienas iš jų kėsinasi į pačią kepimo lauke esmę. Šašlykai nenaudojant ugnies? Ar tai įmanoma? Prieš penkerius metus Petras Dargis susimontavo parabolinę saulės energijos viryklę, su kuria virdavo sriubą, o dar po kelių metų ja naudodamas išsikepė netgi šašlykų.

Saulėtą dieną sriubos galima išsivirti be elektros, be dujų, be malkų - užtenka saulės šviesos.

Paprasčiausias būdas tai padaryti - susirasti kelis didesnius veidrodžius ir saulės spindulius nukreipti į vieną tašką. Jeigu visus saulės zuikučius nutaikysite į kieme padėtą puodą, jis labai greitai užkais. Tačiau virti maistą tokiu būdu būtų labai nepatogu - saulė nuolatos keičia vietą dangaus skliaute, todėl vis turėtumėte perstatinėti veidrodžius.

Autoriaus nuotr.

Kur kas patogiau pasidaryti vieną įrenginį. Vietoje veidrodžių galima naudoti cinkuotos skardos lakštą. Jeigu skardą sulenksite į parabolę, kaip parodyta šiame piešinyje, tai ji saulės spindulius kreips į vieną tašką. Tame taške bet koks tamsus daiktas labai greitai įkais. Taip sulenktą skardą galima įstatyti į kokią nors dėžę - štai jums ir parabolinis saulės kolektorius.

Autoriaus nuotr.

Tačiau skarda, nors ir cinkuota, nėra labai geras veidrodis. Mes su Vincu ją ir vidinius dėžes šonus apklijavome aliuminio folija. Parduotuvėse galima nusipirkti folijos, kuri limpa tarsi lipdukas. paprastai ji naudojama metalinių dūmtraukių šilumos izoliacijai.

Autoriaus nuotr.

Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.

Parabole sulenktą ir folija apklijuotą skardą įstatėme į trikampę medinę dėžę, kurią sukalėme iš medžio drožlių plokštės, o iš viršaus uždengėme senu lango stiklu. Šonuose ir priekyje pritaisėme du atlenkiamus reflektorius, kad jie atspindėtų daugiau spindulių. Stiklinis dėžės dangtis nesunkiai atverčiamas. Atverti jį - padedi puodą. Kad įrenginį būtų patogiau stumdyti po kiemą, pritaisėme du nedidelius seno vaikiško vežimėlio ratukus.

Autoriaus nuotr.

Šiemet balandžio 4 dieną mūsų parabolinis saulės kolektorius pagaliau pasiekė 100 laipsnių temperatūrą. Sriubos jame pasikaitindavau ir kovo pabaigoje, bet dar nebuvo pritaisyta papildomų reflektorių, ir virimo temperatūros vis nepavykdavo pasiekti. Be to, balandžio mėnesį ir saulė aukščiau, ir saulėtų dienų daugiau.

Dabar, jei giedra, ir sriubos, ir mėsos išsiverdu saulėje. Tai labai patogu - padedi puodą ir dirbi savo darbus. Nukreipti įrenginį saulės kryptimi reikia maždaug kas valandą - pusantros. Mūsiškis kolektorius nėra didelis, todėl ir ne toks galingas - temperatūra jame balandžio mėnesį pakyla tik iki 115 laipsnių, gegužę ir birželį ji tikriausiai pakils dar, bet jau abejoju, ar joje galėsime ką nors kepti, nes kepimui reikėtų apie 200 laipsnių. Todėl savo įrenginį vadiname saulės virykle. Saulės kepykla turėtų būti didesnė arba padaryta iš spindulius geriau atspindinčių veidrodžių.

Paraboliniai saulės kolektoriai, skirtingai nuo plokščiųjų, gali veikti tik saulėtą dieną. Plokštieji kolektoriai neblogai surenka ir išsklaidytus spindulius, o parabolė į vieną tašką gali nukreipti tik tiesioginius. Tai - pagrindinis parabolės minusas. Tačiau ji turi ir didelį pliusą - pasiekia labai aukštą temperatūrą, kokios niekada nepasieksi plokščiuoju saulės kolektoriumi.

Darydami šį įrenginį, mes su Vincu šiek tiek abejojome, ar jis veiks Lietuvos sąlygomis. Pasirodo - veikia, jam visai nebūtina Sacharos dykumų saulė! Pradėję juo naudotis ankstyvą pavasarį, mes tikimės juo maistą virti ne tik visą vasarą, bet ir saulėtomis rudens dienomis. Šis žaisliukas mums kainavo 18 eurų (11 eurų 3 kv.m. skardos lakštas ir 7 eurų folijos ritinėlis). Seno lango, išmesto vežimėlio ratukų ir medžio drožlių plokštės likučių kainos neskaičiuojame.

Autoriaus nuotr.

Saulėj kepti šašlykai gali būti labai minkšti, gali būti paskrudę. Žiūrint, kaip kepsit.

Autoriaus nuotr.

Kepti juos labai paprasta. Prieini prie parabolinio saulės kolektoriaus, atidarai langą, tenai randi skardoje kažką po skarda pavožtą. Pakeli skardą - šašlykai!

Patys iškepė, kepti nė nereikėjo. Užteko tenai padėti. Labai minkšti. Tokioje saulės orkaitėje mėsa kepa tolygiai, ji iš visų pusių vienodai kaitinama šiluminių spindulių. Nedega. Kuo ilgiau kepi, tuo mėsa skanesnė. Aš paprastai ją palieku bent kelioms valandoms ar pusdieniui. Galima taip kepinti ir visą dieną - juk nekainuoja. Norint galima ir paskrudinti. Taip atidengtus šašlykus palik dar kuriam laikui saulėje - paskrus. Šį sykį buvau alkanas - surijau tokius.

Kaip matote, kepti labai paprasta. Tiesa, reikia turėti parabolinį saulės kolektorių. Mes su Vincu jį pasidarėme labai seniai, berods, prieš pasaulinį tvaną. Ir vis dar veikia! Ir veiks tol, kol neužges saulė.

Petrasdargis.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis