Darau pats: 50 eurų kainavęs šaldytuvas, sunaudojantis elektros už vos 0,5 euro per mėnesį

 (108)
Ką daryti, jei ištikimo šaldytuvo šaldymo sistema prakiūra? Nešti taisyti ar išmesti? Petras Dargis rado trečią išeitį - perdirbti ją taip, kad senas neekonomiškas šaldytuvas suvartotų netgi mažiau energijos. Be to, šį principą galima pritaikyti įsirengiant savadarbį kondicionierių.
Šaldytuvo taisymas
Šaldytuvo taisymas
© Shutterstock nuotr.

Iš pažiūros tai šaldytuvas kaip šaldytuvas. Jo viduje +6,8 laipsnio. Visiems buitiniams šaldytuvams įprasta temperatūra, gal vienu kitu laipsniu mažesnė. Įdomumas prasideda, kai pažiūri į energijos matuoklį - jis ima tik penkis vatus elektros. Įspūdinga ir kaina - šaldytuvas man nekainavo nė 60 eurų. Jeigu tiksliau, tai apie 50.

Maniškis zyzia truputį kitaip, negu įprasti šaldytuvai. Atidaręs dureles supranti, kodėl - viduje sukasi nedidelis kompiuterinis ventiliatorius. Iš tiesų tokie ventiliatoriai du - viršuje ir apačioje. Šaldytuvas aušinamas ne freonu, bet šaltu oru, kuris atvėsinamas žemėje šalia trobos. Išradimas paremtas tuo, kad žemėje, maždaug metro gylyje, laikosi pastovi temperatūra ir neviršija 10 laipsnių. Maždaug tokia temperatūra palaikoma buitiniuose šaldytuvuose. Orui varinėti reikia daug mažiau energijos, negu kompresoriumi slėgti ir vėl garinti freoną, norint perkelti šilumą iš šaldytuvo vidaus į išorę.

Šaldytuvas šiek tiek perdirbtas. Geriausiai tai matyti, pažvelgus iš nugaros. Jam nuluptos aušinimo grotelės, išimtas kompresorius. Tai senas prakiuręs daiktas. Kompresorius dar geras, bet, kaip paprastai atsitinka, šaldymo sistema prakiuro ir pradėjo leisti freoną. Taisyti nebuvo kaip - vamzdeliai paslėpti korpuse. O korpusas geras. Taigi iš senojo šaldytuvo liko tik korpusas. Aušinimo grotelių ir kompresoriaus išėmęs neišmečiau - jie man pravers kitur.

Kaip matote, šaldytuvo nugaroje išpjautos dvi skylės - viršuje ir apačioje. Jose įstatyti ventiliatoriai, kurie dirba vietoj kompresoriaus, tik varinėja orą. Apatinis ventiliatorius varo į vidų šaltą, viršutinis pašilusį išvaro lauk. Kad oras galėtų šaldytuve laisvai cirkuliuoti, tarp pirmo ir antro aukšto išgręžiojau ir išpjausčiau skylių:

Kad apatinėje šaldytuvo dalyje būtų šalčiau, negu viršutinėje, per viršutinę dalį orą paleidau gofruotu aliuminio folijos vamzdžiu. Taigi viršutinę dalį vėsina tik tas vamzdis, o apatinė gauna iš lauko ateinantį šaltą orą. Temperatūrų skirtumas atsirado iškart. Apatinė šaldytuvo dalis jau beveik šaldiklis, nors lauke šiandien 0, o žemė dar neįšalusi.

Skylės išpjautos ir namo sienoje, jose įstatyti ortakio vamzdžiai. Štai pro vieną matyti laukas:

Lauke viskas atrodo štai taip:

Virš žemės dėjau plastikinius vamzdžius, kurie šiek tiek tvirtesni, o po žeme paklojau gofruotą aliuminio folijos ortakį, apie 6 metrus. Šis yra laidus šilumai, lengvas, su juo labai paprasta dirbti. Nors maigymui yra netvirtas, bet tolygiai žemių slegiamas iš visų pusių, atlaiko labai didelį slėgį. Svarbu jį švelniai apipilti iš abiejų pusių biriu smėliuku ir nemindyti, kol nebus užpiltas didesnis žemės sluoksnis.

Ortakio apačioje pribadžiau skylių, kad į žemę subėgtų kondensatas. Oras, keliaudamas tuo vamzdžiu iš šaldytuvo, žemėje ne tik atvės, bet ir paliks nuo maisto kilusius vandens garus, taigi į šaldytuvą sugrįš ne tik šaltas, bet ir sausas. Dar nebandžiau, bet manau, kad tokį šaldytuvą galima būtų panaudoti ir kaip džiovyklą - santykinė drėgmė jame labai maža, taigi vandeniui garuoti yra kur.

Toks šaldytuvas puikiausiai veiks ir vasarą, nes žemė vieno metro gylyje neįšils daugiau 10 laipsnių. Panašią sistemą esame su Vincu išbadę savo šiltnamyje, kuris dieną vėsinamas iš žemės einančiu oru, o naktį jau šildomas per dieną žemėje sukaupta šiluma. Žemė yra didžiulis akmumuliatorius, jis gali sugerti labai daug šilumos. Šaldytuvas per daug mažas, kad ją įšildytų.

Toks šaldytuvas, nežiūrint pigumo ir juokingai mažų elektros sąnaudų, turi keletą trūkumų. Šeimininkė jo negalėtų stumdyti iš vietos į vietą - toks daiktas turi stovėti ten, kur yra prijungtas prie ortakių. Kitas trūkumas - tai tik šaldytuvas, bet ne šaldiklis. Kaip šaldiklis jis pradės veikti žiemą, kai žemė įšals, o veiks iki vėlyvo pavasario, kol iš žemės neišeis įšalas.

Norint pasidaryti gamtinį šaldiklį, šaldytuvo orą reikėtų leisti pro ledaunę, kokias turėdavo senovės dvarai. Po žeme užkastas ir gerai apšiltintas ledas išsilaiko neištirpęs per vasarą. O ar negalima būtų ledo kaip nors pasidaryti po žeme, ne būtinai kertant jį tvenkiniuose ir nešant užkasti?

Manau - galima tai padaryti, žiemą varant vamzdžiais į žemę labai šaltą orą ir dar įpilant pro juos vandens. Tam reikalui skyriau papildomai kelias dešimtis litų ir ėmiausi eksperimento.

Padariau taip: virš žemėje užkasto šaldytuvo ortakio paklojau dar vieną aliuminio folijos vamzdį. Šis beveik visas po žeme, tik jo labai maža dalis iškišta į paviršių. Ta maža dalis per žiemos speigus turėtų išspinduliuoti lauk žemėje susikaupusią šilumą. Šitam ortakiui nedėjau jokio ventiliatoriaus - manau, susidarys natūrali konvekcija, ir oras cirkuliuos savaime. Šiltas iš gilumos kils aukštyn, o paviršiuje atvėsęs pasunkės ir turės leistis į apačią. Toks vėsintuvas žemę tik aušins, bet vasarą jos nešildys - juk šiltesnis oras savo noru niekaip nesileis į apačią.

Žemės vėsintuvo vamzdį iš viršaus apdėjau tuščiais folijiniais kavos pakeliais, polistirolo gabalais, kurių paprastai būna elektronikos pakuotėse. Po to apkasiau žemėmis. Toks šiltinimas turėtų pavasarį ilgiau išlaikyti įšalą. Vamzdyje pribadžiau skylių, kad pro jas galėtų išbėgti ir į žemę susigerti iš viršaus pilamas vanduo. Neturiu vilčių, kad mano ledaunėje įšalas išsilaikys per vasarą, bet nei kiek neabejoju, kad šaldytuvo veikimą jis tikrai pastiprins.

Gali kilti natūralus klausimas: jeigu per žiemos speigus taip atvėsinsiu žemę, ar mano šaldytuve į ledą nesušals pienas? Tikrai ne! Juk šaldytuve tebeveikia šilumos reguliatorius, kurio niekur neišmečiau. Kai temperatūra nukris žemiau nustatytos ribos, jis paprasčiausiai išjungs ventiliatorius.

Dabar paskaičiuokime būsimas sąnaudas. Jeigu abu ventiliatoriai suksis kiaurą parą, imdami iš viso 5 vatus, tai per mėnesį jie sunaudos 3,6 kilovatvalandės elektros, už kurią turėsiu sumokėti 0,5 euro. Tikriausiai nė pats didžiausias skeptikas neabejoja, kad išleisti pinigai labai greitai atsipirks. Tiesą sakant, jie jau yra atsipirkę - juk sutaupiau, nepirkdamas naujo šaldytuvo, ir man dar liko geras kompresorius, kurį žiemą galėsiu panaudoti tvenkinyje kaip burbuliatorių žuvims nuo uždusimo gelbėti. Vasarą man gali prireikti šaldiklio, bet nedidelį galiu nusipirkti ir atskirai - toks kainuoja mažiau ir elektros ima nedaug.

Atšalus orams, kai lauke atsirado minusas, mano šaldytuvas pradėjo veikti visai be eletros. Matyt, susidarė natūrali konvekcija - šaldytuve oras šiek tiek pašyla, palengvėja, o lauke ortakio vamzdyje jis astvėsta, pasunkėja ir krenta žemyn. Taip ortakiuose susidaro uždaras ratas, nors vantiliatoriai išjungti. Taigi elektra bus reikalinga tik šiltuoju metų laiku.

Šią idėją galima būtų panaudoti ne tik šaldytuvui, bet ir kondicionieriui. Leidžiant pro tokią sistemą ventiliacijos orą, vasarą galima būtų labai pigiai vėsinti savo namus, o žiemą - dalinai šildyti. Tačiau po žeme reikėtų užkasti kur kas daugiau vamzdžių. Varydami dalinai pašildytą orą pro rekuperatorių, mes namo vėdinimui beveik neprarastume šilumos.

petrasdargis.lt

Nuotraukos autoriaus

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: grindys iš 2,5 tūkst. mažyčių medienos gabalėlių

Grindys – itin svarbus interjero elementas, kuris turi būti tvirtas, atsparus bei estetiškai patrauklus. Bendra grindų dangos įrengimo ir jam reikalingų medžiagų kaina paprastai yra tikrai aukšta, todėl naujomis grindimis gali džiaugtis ne kiekvienas. Pristatome neįprastą ir ne itin brangų grindų Darau Pats projektą.

Darau pats: 7 būdai, kaip senam langui suteikti naują gyvenimą

Senas, pagal paskirtį nebenaudojamas medinis langas – statybinė atlieka, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo niekam nebereikalinga. Bet iš tiesų senoviniai mediniai langai gan paprastai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Juos galima paversti baldais, veidrodžiais ir kitais interjero elementais, kurie namų dekorui suteiks senovinio žavesio. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš toliau pateikiamų pavyzdžių.

Darau pats: menininkas gamina inkilus susiliejančius su miesto aplinka

Paukščiai – vieni iš nedaugelio laukinių gyvūnų, kurie nepaliko miesto aplinkos. Gatvės menininkas Thomas Dambo ėme kurti su miesto aplinka susiliejančius inkilus, kurie paverčia paukščių buveines nematomomis ir taip juos apsaugo.

Darau Pats: naujagimio susilaukusių šeimininkų dovana augintiniui – kambarys po laiptais

Jauna šeima, kuri visai neseniai susilaukė pirmagimio, nusprendė savo augintiniui padovanoti naują būstą – nuosavą kambarį po laiptais. Kviečiame pasigrožėti šio Darau Pats projekto rezultatais.

Darau Pats: buvęs dailidė šiandien gamina mažus namelius ant ratų

Malina Bura pasidalino savo tėčio, kuris gamina mažus namelius ant ratų, istorija. Mergina mano, kad jo darbai turėtų sulaukti daug daugiau dėmesio, o jis pats – pripažinimo.

Darau pats: 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris

Senos, nebereikalingos durys – statybinė atlieka, kurią, įdėjus šiek tiek pastangų, visai nesudėtingai galima prikelti naujam gyvenimui. Iš senų durų galima pasigaminti stalviršį, lovos galvūgalį, knygų lentyną ir kitus panašius daiktus. Pristatome 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris įvairiuose Darau Pats projektuose.

Darau pats: kaip pagaminti palapinę savo augintiniui?

Tipi – kūgio formos palapinė. Autentiška tipi palapinė yra gaminama iš odos ir beržo tošies. Šiandien populiaru tokias unikalias palapines perkelti iš lauko į namų vidų ir paversti jas vaikų žaidimo nameliais arba augintinių guoliais.

5 būdai, kaip panaudoti perforuotą sienelę

Perforuota sienelė – plokštė su tvarkingai išsirikiavusiomis skylutėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio ji atrodo niekuo neypatinga, tačiau iš tiesų tokia sienelė yra pravarti tiek namų buityje, tiek darbams skirtoje erdvėje. Ši plokštė gali pasitarnauti kaip praktiška daiktų laikymo vieta, kurioje jie yra visada gerai matomi ir lengvai prieinami.

3D spausdintuvu per 24 valandas pagaminamas namas vos už 10 tūkst. eurų

Paprastai namo statyba užtrunka keletą mėnesiu, o kartais gali užsitęsti ir dar ilgiau. Kompanijai „Apis Cor“ iš San Francisko pavyko gyvenamą namą pastatyti vos per 24 valandas naudojant 3D spausdintuvą.

Darau pats: 4 lesyklėlių projektai, kuriuos galite išbandyti dar šią žiemą (1)

Žiema yra metas, kai kiemo bei sodo čiulbuonėliams prireikia pagalbos ieškant maisto, todėl ne vienas iš mūsų šiuo metų laiku lauke kabiname įvairiausias lesyklėles. Kviečiame susipažinti su keliais paukščių lesyklėlių Darau Pats projektais, kuriuos galite išmėginti dar šią žiemą.