Darau pats: 50 eurų kainavęs šaldytuvas, sunaudojantis elektros už vos 0,5 euro per mėnesį

 (108)
Ką daryti, jei ištikimo šaldytuvo šaldymo sistema prakiūra? Nešti taisyti ar išmesti? Petras Dargis rado trečią išeitį - perdirbti ją taip, kad senas neekonomiškas šaldytuvas suvartotų netgi mažiau energijos. Be to, šį principą galima pritaikyti įsirengiant savadarbį kondicionierių.
Šaldytuvo taisymas
Šaldytuvo taisymas
© Shutterstock nuotr.

Iš pažiūros tai šaldytuvas kaip šaldytuvas. Jo viduje +6,8 laipsnio. Visiems buitiniams šaldytuvams įprasta temperatūra, gal vienu kitu laipsniu mažesnė. Įdomumas prasideda, kai pažiūri į energijos matuoklį - jis ima tik penkis vatus elektros. Įspūdinga ir kaina - šaldytuvas man nekainavo nė 60 eurų. Jeigu tiksliau, tai apie 50.

Maniškis zyzia truputį kitaip, negu įprasti šaldytuvai. Atidaręs dureles supranti, kodėl - viduje sukasi nedidelis kompiuterinis ventiliatorius. Iš tiesų tokie ventiliatoriai du - viršuje ir apačioje. Šaldytuvas aušinamas ne freonu, bet šaltu oru, kuris atvėsinamas žemėje šalia trobos. Išradimas paremtas tuo, kad žemėje, maždaug metro gylyje, laikosi pastovi temperatūra ir neviršija 10 laipsnių. Maždaug tokia temperatūra palaikoma buitiniuose šaldytuvuose. Orui varinėti reikia daug mažiau energijos, negu kompresoriumi slėgti ir vėl garinti freoną, norint perkelti šilumą iš šaldytuvo vidaus į išorę.

Šaldytuvas šiek tiek perdirbtas. Geriausiai tai matyti, pažvelgus iš nugaros. Jam nuluptos aušinimo grotelės, išimtas kompresorius. Tai senas prakiuręs daiktas. Kompresorius dar geras, bet, kaip paprastai atsitinka, šaldymo sistema prakiuro ir pradėjo leisti freoną. Taisyti nebuvo kaip - vamzdeliai paslėpti korpuse. O korpusas geras. Taigi iš senojo šaldytuvo liko tik korpusas. Aušinimo grotelių ir kompresoriaus išėmęs neišmečiau - jie man pravers kitur.

Kaip matote, šaldytuvo nugaroje išpjautos dvi skylės - viršuje ir apačioje. Jose įstatyti ventiliatoriai, kurie dirba vietoj kompresoriaus, tik varinėja orą. Apatinis ventiliatorius varo į vidų šaltą, viršutinis pašilusį išvaro lauk. Kad oras galėtų šaldytuve laisvai cirkuliuoti, tarp pirmo ir antro aukšto išgręžiojau ir išpjausčiau skylių:

Kad apatinėje šaldytuvo dalyje būtų šalčiau, negu viršutinėje, per viršutinę dalį orą paleidau gofruotu aliuminio folijos vamzdžiu. Taigi viršutinę dalį vėsina tik tas vamzdis, o apatinė gauna iš lauko ateinantį šaltą orą. Temperatūrų skirtumas atsirado iškart. Apatinė šaldytuvo dalis jau beveik šaldiklis, nors lauke šiandien 0, o žemė dar neįšalusi.

Skylės išpjautos ir namo sienoje, jose įstatyti ortakio vamzdžiai. Štai pro vieną matyti laukas:

Lauke viskas atrodo štai taip:

Virš žemės dėjau plastikinius vamzdžius, kurie šiek tiek tvirtesni, o po žeme paklojau gofruotą aliuminio folijos ortakį, apie 6 metrus. Šis yra laidus šilumai, lengvas, su juo labai paprasta dirbti. Nors maigymui yra netvirtas, bet tolygiai žemių slegiamas iš visų pusių, atlaiko labai didelį slėgį. Svarbu jį švelniai apipilti iš abiejų pusių biriu smėliuku ir nemindyti, kol nebus užpiltas didesnis žemės sluoksnis.

Ortakio apačioje pribadžiau skylių, kad į žemę subėgtų kondensatas. Oras, keliaudamas tuo vamzdžiu iš šaldytuvo, žemėje ne tik atvės, bet ir paliks nuo maisto kilusius vandens garus, taigi į šaldytuvą sugrįš ne tik šaltas, bet ir sausas. Dar nebandžiau, bet manau, kad tokį šaldytuvą galima būtų panaudoti ir kaip džiovyklą - santykinė drėgmė jame labai maža, taigi vandeniui garuoti yra kur.

Toks šaldytuvas puikiausiai veiks ir vasarą, nes žemė vieno metro gylyje neįšils daugiau 10 laipsnių. Panašią sistemą esame su Vincu išbadę savo šiltnamyje, kuris dieną vėsinamas iš žemės einančiu oru, o naktį jau šildomas per dieną žemėje sukaupta šiluma. Žemė yra didžiulis akmumuliatorius, jis gali sugerti labai daug šilumos. Šaldytuvas per daug mažas, kad ją įšildytų.

Toks šaldytuvas, nežiūrint pigumo ir juokingai mažų elektros sąnaudų, turi keletą trūkumų. Šeimininkė jo negalėtų stumdyti iš vietos į vietą - toks daiktas turi stovėti ten, kur yra prijungtas prie ortakių. Kitas trūkumas - tai tik šaldytuvas, bet ne šaldiklis. Kaip šaldiklis jis pradės veikti žiemą, kai žemė įšals, o veiks iki vėlyvo pavasario, kol iš žemės neišeis įšalas.

Norint pasidaryti gamtinį šaldiklį, šaldytuvo orą reikėtų leisti pro ledaunę, kokias turėdavo senovės dvarai. Po žeme užkastas ir gerai apšiltintas ledas išsilaiko neištirpęs per vasarą. O ar negalima būtų ledo kaip nors pasidaryti po žeme, ne būtinai kertant jį tvenkiniuose ir nešant užkasti?

Manau - galima tai padaryti, žiemą varant vamzdžiais į žemę labai šaltą orą ir dar įpilant pro juos vandens. Tam reikalui skyriau papildomai kelias dešimtis litų ir ėmiausi eksperimento.

Padariau taip: virš žemėje užkasto šaldytuvo ortakio paklojau dar vieną aliuminio folijos vamzdį. Šis beveik visas po žeme, tik jo labai maža dalis iškišta į paviršių. Ta maža dalis per žiemos speigus turėtų išspinduliuoti lauk žemėje susikaupusią šilumą. Šitam ortakiui nedėjau jokio ventiliatoriaus - manau, susidarys natūrali konvekcija, ir oras cirkuliuos savaime. Šiltas iš gilumos kils aukštyn, o paviršiuje atvėsęs pasunkės ir turės leistis į apačią. Toks vėsintuvas žemę tik aušins, bet vasarą jos nešildys - juk šiltesnis oras savo noru niekaip nesileis į apačią.

Žemės vėsintuvo vamzdį iš viršaus apdėjau tuščiais folijiniais kavos pakeliais, polistirolo gabalais, kurių paprastai būna elektronikos pakuotėse. Po to apkasiau žemėmis. Toks šiltinimas turėtų pavasarį ilgiau išlaikyti įšalą. Vamzdyje pribadžiau skylių, kad pro jas galėtų išbėgti ir į žemę susigerti iš viršaus pilamas vanduo. Neturiu vilčių, kad mano ledaunėje įšalas išsilaikys per vasarą, bet nei kiek neabejoju, kad šaldytuvo veikimą jis tikrai pastiprins.

Gali kilti natūralus klausimas: jeigu per žiemos speigus taip atvėsinsiu žemę, ar mano šaldytuve į ledą nesušals pienas? Tikrai ne! Juk šaldytuve tebeveikia šilumos reguliatorius, kurio niekur neišmečiau. Kai temperatūra nukris žemiau nustatytos ribos, jis paprasčiausiai išjungs ventiliatorius.

Dabar paskaičiuokime būsimas sąnaudas. Jeigu abu ventiliatoriai suksis kiaurą parą, imdami iš viso 5 vatus, tai per mėnesį jie sunaudos 3,6 kilovatvalandės elektros, už kurią turėsiu sumokėti 0,5 euro. Tikriausiai nė pats didžiausias skeptikas neabejoja, kad išleisti pinigai labai greitai atsipirks. Tiesą sakant, jie jau yra atsipirkę - juk sutaupiau, nepirkdamas naujo šaldytuvo, ir man dar liko geras kompresorius, kurį žiemą galėsiu panaudoti tvenkinyje kaip burbuliatorių žuvims nuo uždusimo gelbėti. Vasarą man gali prireikti šaldiklio, bet nedidelį galiu nusipirkti ir atskirai - toks kainuoja mažiau ir elektros ima nedaug.

Atšalus orams, kai lauke atsirado minusas, mano šaldytuvas pradėjo veikti visai be eletros. Matyt, susidarė natūrali konvekcija - šaldytuve oras šiek tiek pašyla, palengvėja, o lauke ortakio vamzdyje jis astvėsta, pasunkėja ir krenta žemyn. Taip ortakiuose susidaro uždaras ratas, nors vantiliatoriai išjungti. Taigi elektra bus reikalinga tik šiltuoju metų laiku.

Šią idėją galima būtų panaudoti ne tik šaldytuvui, bet ir kondicionieriui. Leidžiant pro tokią sistemą ventiliacijos orą, vasarą galima būtų labai pigiai vėsinti savo namus, o žiemą - dalinai šildyti. Tačiau po žeme reikėtų užkasti kur kas daugiau vamzdžių. Varydami dalinai pašildytą orą pro rekuperatorių, mes namo vėdinimui beveik neprarastume šilumos.

petrasdargis.lt

Nuotraukos autoriaus

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: PVC vamzdžių panaudojimo idėjos

Įvairių Darau Pats projektų mėgėjai nuolatos ieško naujų idėjų būsimiems darbams. Šiandien norime jums pristatyti labai paprastai transformuojamą medžiagą – PVC vamzdžius ir jų panaudojimo būdus. Ši medžiaga yra ypač tinkama pradedantiems meistrauti.

Darau pats: saulės kolektoriaus panaudojimas hidroponiniame darže

Jau esame rašę apie Petro Dargio hidroponinį daržą. Šį kartą dalinamės jo patirtimi, kaip saulės kolektoriaus pagalba jam pavyko paankstinti pavasarį savo darže.

Darau pats: akmenų panaudojimo galimybės nuosavame kieme bei sode

Akmenys – itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, nes jie pasižymi natūralia išvaizda derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.

Darau pats: nuolatinės laužavietės įsirengimo idėjos

Sparčiai šylantys orai leidžia praleisti vis daugiau laiko gryname ore. Visgi vakarais mūsų krašte šaltoka net ir vasaromis, tad patogi ir estetiška laužavietė individualaus namo kieme ar sodyboje yra neblogas sumanymas. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš keleto tokių Darau Pats laužavietės projektų, kuriuos nesudėtingai galite įgyvendinti ir patys.

Darau Pats: 25 velykinių kiaušinių dekoravimo idėjos

Sveikiname Šv. Velykų proga ir siūlome pasisemti šventinio įkvėpimo šiame video įraše. Čia rasite ne tik kiaušinių dažymo idėjų, bet ir originalių kiaušinių lukštų panaudojimo būdų.

Darau pats: sumanūs būdai, kaip statybines atliekas paversti lauko baldais

Pavasaris yra puikus metas užsiimti įvairiais Darau Pats projektais. Kadangi šylant orams ypač aktualūs darosi lauko baldai, pateikiame keletą sumanių idėjų, kaip statybines atliekas paversti funkcionaliais lauko baldais.

Studentų pastatytas netradicinis stebėjimo bokštas Estijos pelkėje

Estijos Dailės akademijos Architektūros ir interjero katedros studentai sukūrė stebėjimo bokštą vienoje iš didžiausių Estijos pelkių. Ši pelkė kiekvienais metais, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, sulaukia nemažai paukščių stebėtojų bei gamtos mylėtojų, todėl tokiai vietai yra itin aktuali tinkama infrastruktūra, kuria kelis pastaruosius metus rūpinasi minėtas institutas.

Darau Pats: daugybė medinių pakavimo dėžių panaudojimo būdų (1)

Tikriausiai daugumai yra tekę matyti ir liesti medines pakavimo dėžės. Jas dažnai matome parduotuvių daržovių skyriuose, sendaikčių išpardavimo vietose, o kartais viena kita tokia dėžė mėtosi nuosavame garaže ar rūsyje. Medines pakavimo dėžes visai nesudėtingai galima panaudoti įvairiuose Darau Pats projektuose. Pristatome keletą pavyzdžių, kaip pritaikyti šias senas dėžes interjere.

Darau pats: grindys iš 2,5 tūkst. mažyčių medienos gabalėlių

Grindys – itin svarbus interjero elementas, kuris turi būti tvirtas, atsparus bei estetiškai patrauklus. Bendra grindų dangos įrengimo ir jam reikalingų medžiagų kaina paprastai yra tikrai aukšta, todėl naujomis grindimis gali džiaugtis ne kiekvienas. Pristatome neįprastą ir ne itin brangų grindų Darau Pats projektą.

Darau pats: 7 būdai, kaip senam langui suteikti naują gyvenimą

Senas, pagal paskirtį nebenaudojamas medinis langas – statybinė atlieka, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo niekam nebereikalinga. Bet iš tiesų senoviniai mediniai langai gan paprastai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Juos galima paversti baldais, veidrodžiais ir kitais interjero elementais, kurie namų dekorui suteiks senovinio žavesio. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš toliau pateikiamų pavyzdžių.