5 dalykai, kurie privers susimąstyti apie pelenų naudojimą savame darže

Medžio pelenai ir jų nauda dirvai žinoma nuo senų laikų, tačiau šiandien pigesni kalkių ir kalio produktai nukonkuravo šias natūralias trąšas. Pristatome 5 dalykus, kurie privers susimąstyti apie pelenų naudojimą savo darže arba gėlyne.

Vertingos pelenų savybės. Vertingais medžio pelenais laikoma kokybiškai sudegusi mediena. Tokie pelenai yra pilkos spalvos dulkės, kurias lengvai gali išnešioti vėjas. Ši pelenų forma dirvą gali praturtinti daugybe vertingų medžiagų, joje yra: ypač reikalingo kalio (7-15 proc.), kalcio (11-30 proc.), taip pat yra magnio, natrio, fosforo, geležies, cinko, mangano, molibdeno. Vertingiausiais pelenais yra laikomi chemiškai neapdorotų lapuočių pelenai, pavyzdžiui: beržinių malkų pelenuose yra 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio, 36,3 proc. kalcio. Juose taip yra ir kitų makro-, mikro- bei ultramikro elementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino.

Pelenų naudojimas rūgščiai dirvožemio reakcijai neutralizuoti. Pelenai yra labai universalūs, jie tinka daržo augalams, gėlėms ir netgi miško, laukų augalams. Ši medžiaga ne tik neutralizuoja rūgščią dirvožemio reakciją, bet ir yra lengvai prieinamų maitinamųjų elementų šaltinis. Augalams dirvožemio rūgštingumas yra be galo svarbus, juk netręšiamas augalas visas reikalingas medžiagas pasisavina iš žemės, kurioje auga. Tręšiant reikia neužmiršti, kad kai kurie augalai mėgsta rūgštų dirvožemį (ridikėliai, mėlynės, arbūzai), tokiu atveju pelenų naudoti nereikia.

Naudinga kalkinė trąša. Natūralūs medienos pelenai, kurie yra kupini vertingų medžiagų, yra ne tik priemonė dirvos rūgščiai neutralizuoti, bet ir yra gera kalkinė trąša (nes pelenuose gausu kalcio). 10 kv. m dirvos pakalkinimui yra reikalinga 1–1,5 kibiro pelenų. Sumažėjęs dirvožemio rūgštumas lemia padidėjusį augalams prieinamo kalcio, magnio, fosforo ir kalio kiekį.

Shutterstock

Augalų apsaugos priemonė. Pelenai yra natūrali, augalams bei žmonėms nekenksminga priemonė, kurią galima pasitelkti kovai su augalų kenkėjais bei ligomis. Pelenus kaip apsauginę priemonę galima naudoti dviem būdais: pelenais apibarstant (pavyzdžiui: bulves nuo kolorado vabalų) arba apipurškiant pasigamintu skiediniu (pavyzdžiui: kopūstus nuo drugių vikšrų).

Pelenų maišymas į kompostą. Specialistai pataria pelenus berti į komposto krūvas. Pelenai veikia neutralizuojančiai, supilti į komposto krūvą jie neutralizuoja amoniaką, kuris yra kenksmingas sliekams bei kitiems naudingiesiems organizmams.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis