Vaismedžių sodinimo ypatumai rudenį

 (1)
Ruduo, kaip ir pavasaris, yra medelių sodinimo metas. Pats tinkamiausias laikas vaismedžiams sodinti rudenį – spalio menuo, kuris sparčiai artėja. Tad paklausėme specialistų, kaip tinkamai pasodinti vaismedžių medelius rudenį.
© Shutterstock

Kokius vaismedžius tinka sodinti rudenį?

„Sodaitytės medelyno“ savininkė Danutė Manarkienė sako, kad tiek rudenį, tiek pavasarį, galima sodinti visus vaismedžius, bet ruduo yra palankesnis metas sėklavaisiams, dėl jų geresnio ištvermingumo. Ištvermingiausios yra obelys. Kaulavaisiai (slyvos, vyšnios, trešnės) ir lepesnių veislių kriaušės yra jautresni šalčiui, todėl juos sodinant rudenį, nereikėtų sodinimo suvėlinti, kad prieš šalčius jie dar spėtų gerai įsišaknyti. Mažiau rizikuojama, sodinant pavasarį, bet tuomet gali kilti kitos problemos: kaulavaisiai anksti sprogsta, tad negalima suvėlinti sodinimo, o dirva greit sausėja – tenka papildomai laistyti.

Jei sodo augalai auginti konteineriuose (vazonuose) – juos visus galima sodinti bet kada: tiek vasarą per karščius, tiek vėliau rudenį. Augalai persikelia su visu žemės gniužulu, tad labai palengvėja jų įsitvirtinimas naujoje vietoje.

Ekspertė sako, kad svarbiausia yra pasirinkti sveiką, žvalų, tinkamos veislės sodinuką su geromis, nenudžiovintomis šaknimis. Jei kyla įtarimas, kad vaismedis yra padžiuvęs, porai valandų jį reikia įmerkti į vandenį.

Beje, užmirkstanti, drėgna sodo vieta – netinkama sodinimui. Tokioje vietoje žus vyšnios, trešnės ir kriaušės, nes jos nepakelia drėgmės pertekliaus. Kantriausios yra obelys, bet laikui bėgant, sodas gali susirgti vėžiu.

Vaismedžių sodinimo ypatumai rudenį
© Shutterstock

Kaip tinkamai paruošti sodinimo vietą medeliams?

D. Manarkienė teigia, kad individualus sodas savo dydžiu ir struktūra skirsis nuo didelio verslinio sodo. Bet kokiu atveju, pirmiausia pasirinkta sodo vieta yra kultūrinama, nurenkami akmenys, išnaikinami nereikalingi krūmai, kelmai, išlyginamas paviršius. Patręšiama, suariama, iškultivuojama. Ekspertė pabrėžia, kad negalima vienu metu ir tręšti ir kalkinti. Jokios trąšos (organinės ar mineralinės) su kalkėmis nemaišomos.

Jei prie namų yra jau įruoštą veją, kurioje bus sodinama, tiesiog reikia pasiplanuoti, kaip bus išdėstytos vaismedžių eiles. Rekomenduojama sodinukų eiles išdėstyti šiaurės – pietų kryptimi. Taip ir sodinama, pavyzdžiui: eilutė obelų, eilutė vyšnių, eilutė slyvų. Idealu, jei eilutėje augalai išdėstomi pagal ūgį: priekyje, t.y. nuo pietų pusės yra išdėstomi žemesni augalai, einant į šiaurę – ūgis didėja. Taip gaunamas geriausias apšviestumas.

Dažnai klausiama: „O kokio didumo ir gilumo duobę kasti?“. Atsakymas paprastas: neperdidelę ir nepermažą. Duobėje turi laisvai pasiskleisti augalo šaknys ir augalas turi atsidurti jam reikiamam gylyje. Jokiu būdu negalima šaknų užlenkti, užsukti. Jeigu kažkuri šaknies dalis labai ilga, nutįsusi, ją reikia nutrumpinti, nukirpti, bet neužsukti duobėje.

Blogiau paruoštoje dirvoje kasamos didesnės duobės, bet per daug didelės – irgi blogai. Gaunasi taip vadinamasis „vazono efektas“: augalas maitinasi iš to, kas jam pridėta ir visai nesistengia maisto ieškoti aplinkoje. Pirmus metus auga vešliai, gražiai žaliuoja, o paskui staiga nustoja ir gali net sunykti. Iškasus tokį augalą, galima pamatyti, kad jo šaknys už „vazono“ ribų neišėję.

Paskaičiuota, kad medeliams dažniausiai tenka iškasti 0,7 – 0,8 m skersmens ir maždaug 0,6 – 0,8 m gylio duobes. Jei šaknys labai didelės (pvz. slyvų), gali prireikti ir metrinės ar net didesnės duobės. Duobės didumą lemia šaknys.

Vaismedžių sodinimo ypatumai rudenį
© Shutterstock

Kaip iškasus duobę vykstą pats sodinimo procesas?

E-medelyno „Vitaflora.lt“ vadovas Eugenijus Popovas pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai sodinti medelius į iškastą duobę. Specialistas sako, kad jei būtina pakeisti dirvožemio pH, duobės dugne reikia įterpti ir įmaišyti kalkes (jei norite jį pakelti) ar sierą (jei norite jį sumažinti). Kalkės ir siera tirpsta lėtai, todėl duobės dugne jos veiks geriau nei paviršiuje. Nedėkite į sodinimo duobę trąšų ar mėšlo, nes galite nudeginti šaknis. Nedėkite daug durpių į sodinimo žemę. Jei dirvožemis labai prastas, jūs galite iškasti gilesnę duobę, įterpti gilesniuose dirvos sluoksniuose organinių medžiagų (komposto, perpuvusio mėšlo, kaulamilčių), stipriai suplūkti, tuomet užpilti dar šiek tiek žemių ir tuomet sodinti. Jei sodinate į smėlį, išvežkite didesnę dalį smėlio iš duobės dugno, atvežkite velėninės žemės, tolygiai įmaišykite šiek tiek perpuvusių lapų komposto ir kaulamilčių.

Duobės dugnas neturi būti plokščias, jis turi siaurėti gilyn. Papurenkite duobės šonus kastuvu, duobės dugne suformuokite kauburį, užtupdykite ant jo šaknis, tolygiai jas paskleiskite, augalas turi būti truputį aukščiau nei augo medelyne (foto dešinėje). Užpilkite žemių ant šaknų, pirštais įterpkite žemę tarp jų, kad šaknys nesusiplaktų krūvon ir kad neliktų oro tarpų. Vis pabaksnokite augalą į dubės dugną, kad lengviau pasiskirstytų žemė ir augalas atsidurtų reikiamoje pozicijoje. Kai užpildėte duobę, suformuokite aplink duobės kraštus sukeltos žemės žiedą, kad laistant neprabėgtų vanduo. Atsitraukite, pasižiūrėkite ar pasodinote tiesiai. Tuomet aštriu sekatoriumi pašalinkite visas negyvas, nesveikas ir susikryžiavusias šakas. Rudenį gali būti atliekami tik smulkūs genėjimo darbai, storesnes šakas genime pavasarį.

Apsaugokite augalą atitverdami jį nuo graužikų ir laukinių žvėrių.

Pamulčiuokite dirvos paviršių smulkinta medžių žieve, ji padeda išlaikyti drėgmę, palengvina ravėjimą, praturtina dirvą. Prispauskite mulčių prie žemės. Pasodintas augalas turi būti gausiai palaistytas, ir pirmaisiais augimo metais, jei nėra lietaus, jis turi būti kartą per savaitę palaistomas. Jei jūsų sklype yra vėjuota, augalas turi būti pritvirtintas prie atramos (-ų), kol šaknys po žeme užaugs ir jis visiškai įsitvirtins. Žemaūgių poskiepių medeliai visą gyvenimą turi būti saugiai pririšti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (2)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?

Vynmedžių paruošimas kitų metų derliui: pagrindiniai žingsniai

Kitų metų vynuogių derliumi reikia pradėti rūpintis jau rudenį. O darbų po derliaus nuėmimo iki pirmųjų šalčių yra ne tiek jau mažai. Tad kaip paruošti vynuoges žiemai bei kitų metų derliui?

Kokius sodo vaismedžius bei vaiskrūmius tinka genėti rudenį?

Ruduo – metas kai nukritę lapai apnuogina medžių bei krūmų šakas, todėl nevienam sodininkui kyla noras jas praretinti: pašviesinti medžių vainikus ir pašalinti nudžiūvusias krūmų šakas. Tačiau ar tai tinka daryti šiuo metų laiku?

Vaismedžių sodinimo ypatumai rudenį (1)

Ruduo, kaip ir pavasaris, yra medelių sodinimo metas. Pats tinkamiausias laikas vaismedžiams sodinti rudenį – spalio menuo, kuris sparčiai artėja. Tad paklausėme specialistų, kaip tinkamai pasodinti vaismedžių medelius rudenį.

Rudeninis aplinkos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Margi, gelsvais bei rausvais atspalviais nusidažę medžių lapai gražiai simbolizuoja besikeičiančius metų laikus. Tokiu būdu atėjęs į kiemus ir sodus ruduo kartu primena, kad reikia nudirbti tam tikrus darbus. Taigi kokie yra pagrindiniai rudeninio aplinkos tvarkymo darbai?