Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas

 (8)
Vaismedžiai yra tikra sodo puošmena, teikianti gardžių vaisių derlių. Kad šis derlius būtų kuo saldesnis ir kokybiškenis, reikia tinkamai medelius prižiūrėti. Genėjimas – darbas, kurio tikslas formuoti augalą, taip reguliuojant jo augimą ir pagerinant vaisių kokybę.
© Shutterstock

Kada genėti vaismedžius?

Visų pirma, reikia pradėti nuo to, kad yra išskiriami du genėjimo laikotarpiai: žiemos ir vasaros genėjimo laikotarpis. Dažniausiai pradedama genėti ne vegetacijos metu, žiemos laikotarpiu. Kai kuriuos vaismedžius, rekomenduojama pradėti genėti po šalčių – kovo, balandžio mėnesiais. Patyrę sodininkai vaismedžius, pavyzdžiui, obelis, genėti pradeda jau žiemą, tačiau specialistai mažiau patyrusiems sodininkams pataria šia veikla užsiimti pavasarį. Agronomai sako, kad visus vaismedžius galima genėti iki pat žydėjimo ir net žydinčius. Jei genėjimą tenka pradėti anksti, pradedama nuo ištvermingiausių veislių obelų – Mekintošo ir iš jo kilusių veislių. Po to genimos jautresnės obelys, o pabaigoje – kriaušės, slyvos ir vyšnios.

Genėjimas yra galimas ir vasaros laikotarpio metu (vasarą jis yra vykdomas nuo birželio mėnesio iki rugsėjo). Užsiimant vaismedžių formavimu vasaros metu, dažniausiai yra taikomas prancūzų sodininko Loreto metodas. Šis metodas yra paremtas nuolatiniu ūglių pinciravimu. Pinciravimu yra siekiama sustabdyti jų augimą ir paversti juos mažosiomis vaisinėmis šakelėmis. Svarbu pabrėžti, kad genėjimas vasarą labiau stabdo vaismedžių augimą, negu genėjimas žiemą, tad jeigu reikia susilpninti vaismedžių augimą tankiai susodintuose soduose, vasara yra tam geriausias metas. Intensyviuose vaismedžių soduose dažnai yra genima šiuo laikotarpiu, kad pagerėtų vaisių spalva.

Vaismedžių genėjimas: visais metų laikais aktualus sodo darbas
© Shutterstock

Kokie įrankiai yra reikalingi genėjimui?

Kad būtu galima tvarkingai ir teisingai atlikti vaismedžių genėjimą, be tinkamai parinkto laikotarpio, labai svarbūs yra darbo įrankiai. Išskiriami trys pagrindiniai genėjimui skirti įrankiai: sodo žirklės, genėjimo peilis bei sodininko pjūklas.

Sodo žirklės. Sodo žirklės, kartai dar vadinamos genėtuvais, yra skirstomos į dvi rūšis: nedideles, viena ranka valdomas žirkles (vadinamas sekatoriumi) bei didesnes, dviem rankomis valdomas žirkles. Taip pat reikia paminėti, kad sodo žirklių ašmenys būna dviejų rūšių: prasilenkiantys bei atraminiai. Pasirinkus žirkles su prasilenkiančiais ašmenimis, genėjant dalyvauja tiek viršutiniai, tiek apatiniai ašmenys, o pasirinkus žirkles su atraminiais ašmenimis, procese apatinis peilis veikia kaip atrama, o viršutinis pjauna medžiagą. Sekatorius yra naudojamas smulkiems darbams, jį tinka naudoti genint mažas šakeles. Jis gali įveikti šakas, kurių storis yra iki 2 cm. Dviem rankomis valdomos žirklės yra tvirtesnės, jos reikalingos didesnėms šakoms genėti (iki 5 cm).

Genėjimo peilis. Genėjimo peilis, nuo paprasto kišeninio peilio, skiriasi savo ašmenimis, kurie yra lenktos formos. Būtent dėl tokios formos, šiuo peiliu galima lengvai ir efektyviai genėti medžius ir krūmus. Specialistai jį rekomenduoja naudoti medžių skiepijimui, nes juo naudotis yra lengva ir patogu.

Sodininko pjūklas. Sodininko pjūklas yra skirtas storiausių šakų genėjimui, kurių neįveikia sodo žirklės. Šie pjūklai, lyginant juos su įprastais medienos pjūklais, yra mažesni ir lengvesni. Pastarosios savybės yra svarbios todėl, kad sodininko pjūklas yra laikomas viena ranka. Tokio pjūklo dantukai yra tankūs, dėl patogumo ašmenys dažnai būna šiek tiek lenktos formos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Kaip paruošti vynuoges kitam derlingam sezonui?

Kai kurių rūšių vynmedžių sunokusiomis uogomis galima džiaugtis jau nuo rugpjūčio vidurio, kitų kartais reikia palaukti iki rugsėjo pabaigos. Kaip bebūtų, vynmedžių augintojai tik vynuogėms prisirpus ima galvoti apie kitų metų derlių. Kad kitais metais galima būtų džiaugtis saldžiomis vynuogėmis, rudenį reikia nudirbti kelis svarbius darbus.

Baltos apnašos ant vynuogių: bijoti ar ne? (3)

Tie, kurie tiesiog dievina vynuoges, kiekvienais metais nekantraudami laukia rugpjūčio mėnesio, kai pagaliau galės mėgautis nepakartojamu sunokusių ir itin gardžių uogų skoniu. Sutuoktinis lankėsi turguje ir nupirko kilogramą mėlynųjų vynuogių. Nors uogos buvo stambios ir labai gražios, pažvelgusi įdėmiau pastebėjau, kad daugumą uogų dengia baltos apnašos. Iš pradžių kilo mintis, kad tai tokia vynuogių rūšis. Vis tik žinodama, kad mano antroji pusė negali pasigirti sodininkystės žiniomis, padariau išvadą, kad tai gali būti vynuogių ligos požymis.

Kaip išvyti skruzdėles (21)

Sode skruzdėlės dažniausiai įsikuria gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, namo pamatais, polietileno priedangomis, šiltnamiuose, daržovių lysvėse ar vejose. Skruzdėlės nėra sodo kenkėjos, tačiau jų sąjunga su amarais vaismedžiams, uogakrūmiams ir kitiems dekoratyviesiems augalams gali padaryti daug žalos. Patikrintų kovos būdų yra labai įvairių. Dalis jų gali tikti ir jums.

Vejapjovė: kaip ją prižiūrėti? (2)

Liepos mėnesį, kai oro temperatūra sušyla ir žemę dažnai laisto vasariški lietūs, vejapjovę tenka naudoti intensyviai. Dažnai nutinka taip, kad apie vejapjovės būklę yra susimąstoma tik šiai visiškai sugedus. Tad kaip reikia tinkamai rūpintis šiuo žolės pjovimo prietaisu?

Alpinariumo įrengimas: vieta, dirvožemis bei augalai

Alpinariumas – kalnų peizažą imituojantis akmenų ir augalų sodas. Pasitelkus fantaziją, kūrybiškumą bei žinias apie alpinariumo įrengimą, galima sukurti natūraliai atrodančią ir akį patraukiančią sodo puošmeną. Kaip tinkamai išrinkti alpinariumui skirtą vietą bei augalus, paklausėme Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos ir agroverslo technologijos katedros specialisto.

Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai (5)

Sode įrengta pavėsinė – tai ne tik puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės bei netikėtai užklupusio lietaus, bet ir tobula vieta vasariškiems pasibuvimams prie vaišėmis nukrauto pietų stalo. Šis statinys suteikia sodui papildomo grožio, o gyventojus džiugina estetiškais aplinkos vaizdais. Nusprendusiems įsirengti šią sodo konstrukciją, pristatome 3 itin svarbius jos statybos aspektus.

Vynmedžių priežiūra: kokie darbai yra svarbūs vasarai įpusėjus? (14)

Vynmedžių auginimu užsiimantys sodininkai puikiai žino, kad vynmedžių priežiūra nesibaigia pavasarį, kai šie augalai yra prižadinami iš žiemos miego, formuojami, pririšami ir paruošiami derliaus brandinimui. Vasara yra tręšimo, reikalui esant laistymo, kovos su kenkėjais bei ligomis metas. Šiame tekste aptarsime svarbius vynmedžių priežiūros darbus, kuriuos reikia nudirbti vasarai įsibėgėjus.

Kaip apsaugoti vaismedžius nuo paukščių, kad uogų liktų ir sodininko skrandžiui? (13)

Sunku įsivaizduoti sodą be paukščių ir malonaus jų čiulbesio. Ne paslaptis, kad uogos yra be galo mėgstamas šių čiulbuonėlių maistas. Nors pavieniai paukščiai uogų derliui didesnės žalos nepadaro, tačiau didesni jų būriai gali palikti sodininką visai be uogų. Tad pateikiame kelis paprastus būdus, kurie padės apsaugoti jas nuo paukščių.

Šventės gamtoje: kaip atremti vabzdžių puolimą

Vasara – pats palankiausias metas šventei gryname ore: netoli vandens telkinių, miške ar tiesiog pievoje prie sodybos. Visgi smagų pasibuvimą gamtoje neretai apkartina vabzdžių antpuoliai: į gėrimus ir užkandžius kėsinasi širšės, aplink zuja musės, skaudžiai kandžioja uodai.

3 humaniški būdai, kurie padės iš sodo išprašyti skruzdėles (13)

Skruzdėlės – darbštūs, nedideli vabzdžiai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad jų galima rasti kiekvieno iš mūsų sode. Šie gyviai padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą: naikina kenkėjus, yra naudingi molingam dirvožemiui. Skruzdės sodo kenkėjomis tampa tik tada, kai nuosavo namo ar sodybos sklype įsikuria jų kolonijos. Ieškodamos maisto skruzdėlės renkasi tokias vietas, kaip: vaismedžius, šiltnamius ir net patenka į gyventojų namus. Tad kaip humaniškai atbaidyti šiuos gyvius nuo augalų?