Slyvų, trešnių, vyšnių ir persikų genėjimas - į ką atkreipti dėmesį

Visus šiuos medžius geriausia genėti ankstyvą pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais. Būtina stebėti, kad spėtumėte iki kol pradės skleistis pumpurai. Genėkite nesveikas, sužalotas ar susikryžiavusiass šakas, formuokite naujų medelių vainikus. Tai ne vienintelis patarimas - skaitykite toliau.
Slyvų, trešnių, vyšnių ir persikų genėjimas - į ką atkreipti dėmesį
© Shutterstock nuotr.

Pasak Česlovo Paulausko, LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjo, vyšnių, slyvų ir kitų kaulavaisių vainikai formuojami laisvos (artimos natūraliai) formos. Tinkama vainiko forma palaikoma prašviesinamuoju genėjimu. Vainikai formuojami taip, kad šakos išlaikytų vaisių svorį, o vaismedžiai būtų ilgaamžiai. Derančios vyšnios, trešnės, persikai, abrikosai ir slyvos genimos nuėmus derlių. Tuo metu mažiausia grėsmė vaismedžius apkrėsti žievės ir kamieno infekcinėmis ligomis, geriau gyja žaizdos. Išpjaunant ar trumpinant šonines šakas ar viršūnę, būtina palikti 8–12 cm stuobrelius. Tada geriau gyja žaizdos.

Vyšnių genėjimas

Anot sodininko Č. Paulausko, formuojant jaunų vyšnių vaismedžių vainikus, išpjaunami visi pernelyg žemai iš kamieno augantys ūgliai. Jeigu šoninių šakelių nėra, patrumpinama viršūnė. Vyšnios formuojamos su 40–50 cm aukščio kamienėliais. Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm paliekama po 3–5 skeletines šakeles. Tvarkant vyšnių vainikus 3-6 metais po pasodinimo, jie genimi taip, kad prašviesėtų, t.y. kuo daugiau šviesos įeitų į vainiko vidų.

Po 6-7 metų vaismedžiams vien prašviesinamojo genėjimo nepakanka. Tuomet reikia pradėti riboti medžių aukštį ir plotį. Nieko nedarant, vyšnios labai išauga, jų šakos nuplinka, dera tik vainiko pakraščiai. Tokio amžiaus vaismedžių kiekvienais metais atjauninamos 2-3 šakos, t.y. gerokai patrumpinamos iki jaunesnių vertikaliau augančių ūglių. Taip jos paskatinamos augti.

Visų šakų atjauninti per vienerius metus neverta, nes sumažėja derlius. Vėliau šie vaismedžiai dera normaliai. Jei vaismedžiai per daug aukšti, tenka nupjauti ir viršūnes. Visais atvejais išgenimos aplūžusios, sužalotos, ligotos, per žemai augančios, nusvirusios, per tankios, susipynusios šakos. Vegetacijos metu išpjaunamos netinkamai augančios šoninės šakelės. Vasarą užaugę nauji ūgliai atlenkiami.


Visais atvejais išgenimos vyšnių aplūžusios, sužalotos, ligotos, per žemai augančios, nusvirusios, per tankios, susipynusios šakos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kur ir kokį šiltnamį statyti šį pavasarį
Pradžiamokslis formuojantiems gėlynus
Kaip auginti ridikėlius, norint sulaukti gausaus derliaus

Trešnių genėjimas

„Trešnių vainikai būna retesni ir jų šviesinti nereikia, – sako LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjas Č. Paulauskas. – Jų vaismedžiai formuojami su 60–80 cm aukščio kamienėliais. Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm paliekama po 3–4 skeletines šakeles.“

Vasarą, nuskynus derlių, trešnės žeminamos ir atjauninamos. Augantys ūgliai nugnybiami (pinciruojami) vasaros pradžioje. Ši priemonė skatina šakojimąsi. Retose vainikų vietose ūgliai nugnybiami 2 kartus: pirmąjį kartą jiems paaugus iki 10-15 cm ilgio (kad išsišakotų), o antrąjį kartą – vasaros pabaigoje (kad geriau subręstų). Genint derančias trešnes, palaikomas nustatytos formos vainikas. Po 6-8 metų vaismedžius jau reikia atjauninti. Kiekvienais metais įpjaunamos 2-3 šakos, paliekant ilgą stuobrelį, kad šaka atsinaujintų.


„Trešnių vainikai būna retesni ir jų šviesinti nereikia,– sako LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjas Č. Paulauskas.

Slyvų genėjimas

Pasak sodininko Č. Paulausko, slyvų medžiai taip pat dažniausiai formuojami tarsi natūraliai arba aukštiniais retašakiais vainikais. Jaunuose slyvynuose formuojant medelių vainikus, šakų skaičius neribojamas, tačiau visuomet išgenimi konkurentai, smailiu kampu išaugę ir vainiką sutankinantys vertikalūs ūgliai. Labiau genimos pradėjusios derėti slyvos.

Genimos slyvos būna ištvermingesnės šalčiui, anksčiau pradeda derėti, veda geresnės kokybės vaisius. Pasodintos slyvos genimos pavasarį: viršūninis ūglis patrumpinamas 80 cm aukštyje, išpjaunami stačiu kampu su liemeniu suaugę ūgliai ir dalis šoninių šakučių (kai jų daugiau nei penkios). Paliekamos 3–5 tvirtos, tinkamu kampu augančios šakos. Pirmoji būsimojo vainiko šakelė paliekama 50 cm aukštyje nuo žemės, žemiau augančios šakelės iškarpomos. Gegužės mėnesį reikiamu kampu svareliais ar skalbinių segtukais atlenkiamos naujos šakelės. Antraisiais metais birželio mėn. patrumpinamos ūglių viršūnėlės. Šis genėjimas kartojamas po keturių mėnesių. Trečiųjų ir ketvirtųjų metų pavasarį apie 40 cm virš apatinės šakos parenkami ir atlenkiami ūgliai trečiojo aukšto skeletinėms šakoms. Liemuo nuo šoninių šakų patrumpinamas iki 50 cm. Ūgliai praretinami. Jeigu palenktų šakų apatinėje dalyje auga stiprūs ūgliai, jie irgi išpjaunami. Augesni ūgliai trumpinami trečdaliu, silpnesni paliekami.

Vasarą pradedama reguliariai genėti: visi ilgesni kaip 30 cm iš liemens augantys ūgliai patrumpinami (paliekama po penkis lapus). 70 cm ilgio ūglius galima visai nupjauti. Vėlesniais metais, nuėmus derlių, vainikas retinamas, trumpinamas liemuo, išpjaunamos šalia kamieno augančios šakos. Genint visada paliekamas vienas vienametis ūglis, kad trukdytų susidaryti kitiems stipriems ūgliams. Pavasarinio genėjimo metu išpjaustomos senos, išlūžusios, ligotos šakos.


Jaunuose slyvynuose formuojant medelių vainikus, šakų skaičius neribojamas, tačiau visuomet išgenimi konkurentai, smailiu kampu išaugę ir vainiką sutankinantys vertikalūs ūgliai. Labiau genimos pradėjusios derėti slyvos.

Persikų genėjimas

Persikus genėti lengviau balandžio mėnesį, kai išryškėja skirtumas tarp žiedinių ir lapinių pumpurų. Senesniems persikų medeliams ar krūmams, kurie turi daugiausiai trumpas vaisines šakutes, pakanka pašalinti sausas šakas ir vainikui formuoti nereikalingus ūglius. Jaunesni persikai genimi reguliariai. Mišriosios vaisinės šakelės trumpinamos taip, kad virš žiedinių pumpurų liktų vienas lapinis pumpuras. Vaisinės šakelės nupjaunamos iki žemutinio pumpuro. Tas pats daroma ir su nereikalingais vegetatyviniais ūgliais. Konkurentai, augantys šalia viršūninių ūglių smailiu kampu, išpjaunami visiškai. Nuolat nugenėkite nudžiūvusias šakeles.

Asmeninio archyvo nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?