Šiltnamių kainos gali siekti dešimtimis tūkstančių litų

Lietuviui įsinorėjusiam pirkti šiltnamį svarbiausia išlieka kaina. Tačiau dabar rinkoje galima įsigyti įvairių stebuklų. Tiesa, šiltnamių pardavėjai neslepia - šiltnamių, kurie patys užaugintų pomidorus ir juos nuravėtų - nebūna, tačiau tam tikrą pagalbos ranką žmogui ištiesti gali.
Panašios būklės šiltnamių gausu ir prie Kauno daugiabučių (Asociatyvi nuotr.)
Panašios būklės šiltnamių gausu ir prie Kauno daugiabučių (Asociatyvi nuotr.)
© Shutterstock nuotr.

Nors už lango pavasarį stipriai „užspaudusi“ vis dar laiko šalta žiema, net ir atšilus orams ir lietuviams pradėjus dairytis „namų“ savo sodinukams, viską lemia kaina. Pardavėjai juokiasi, kad lietuviai kaip visada nori prekės pigios ir kokybiškos, o taip, deja, nebūna. Tiesa, kai kurie iš prekeivių priduria, kad yra rinkoje ir kitoks pirkėjų segmentas, kuriems šiltnamis nėra skirtas tik pomidorams ar agurkams užsiauginti, bet ir papuošti aplinką. Tokiu atveju turtingesnis klientas nori įdomesnių dizaino sprendimų, kokybiškesnių medžiagų, ar net išmanių laistymo bei šiltnamio vėdinimo sistemų.

Renkasi polikarbonatinius ir paprastus šiltnamius

Šiltnamiais prekiaujančios bendrovės „Ekmeta“ gamybos vadovas Darius Verepajevas sako, kad lietuviai pirmiausiai žiūri į šiltnamio kainą, taip pat nori patvarumo. „Nori paprasta plėvele dengtų, polikarbonatinių, tačiau ieško pačių pigiausių variantų“, - kalba vyras.

Jis aiškina, kad paprasta plėvele dengtas šiltnamis greičiau įšyla ir greičiau atvėsta, o polikarbonatinė danga sugeba palaikyti daugmaž vienodą temperatūrą – todėl šia danga dengtame šiltnamyje augantys augalai gauna geresnį šilumos balansą. „Polikarbonatinė danga yra plastikas, kuris turi oro tarpą – vertikalius kanalėlius. Vasarą per karščius tokia danga palaiko geresnį mikroklimatą negu paprasta plėvelė“, - paprastai paaiškina specialistas

Mažiausia kaina siūlomi arkiniai šiltnamiai už 1,5 tūkst. litų, brangesni ir kartu ilgaamžiškesni – iki 3 tūkst. litų. Stikliniai šiltnamiai mažiausiai populiarūs: „Jų ir kaina aukšta, nes jiems reikia ypač tvirto, stipraus karkaso, stiklas turi didelį svorį – tai ir išaugina išlaidas. Paskutiniu metu niekas nesidomi ir neklausinėja“.

Reikia suprasti, kad šiltnamyje gyvas daiktas auga – reikia eiti ir dirbti, o ne žiūrėti televizorių tikintis, kad pomidorai patys lakstys ir nusiravės.
Citata

Pasiteiravus, kiek ilgai įsigytas šiltnamis gali gyvuoti, šiltnamių pardavėjas pastebėjo, kad polikarbonatinės dangos šiltnamiams gamintojai įprastai suteikia 10 metų garantiją, tačiau po garantijos jis dar laisvai gali tarnauti mažiausiai 10 metų.

„Mes karkasus darome iš tinkuoto plieno, todėl turėtų tarnauti 50 metų. Manau, kad žmogaus gyvenimui kaip ir užtenka, - šypsosi pašnekovas.

Šiltnamis/ Henry Ford West Bloomfield  nuotr.
Šiltnamis/ Henry Ford West Bloomfield nuotr.
© GRYNAS

Kainą lemia ir šiltnamio dizainas

Šiltnamius siūlančios bendrovės „Gardenis“ vadovas Ramūnas Sinkus atviras – jų tikslinė auditorija – klientai, galintys už šiltnamį mokėti daugiau: „Ne dėl to, kad norime pinigų daugiau paimti, bet orientuojamės į kokybišką gaminį“, - patikslina.

10 kv. m šiltnamis, anot jo, gali kainuoti 1 tūkst., o gali ir 10 tūkst. litų. „Čia kaip ir automobilis – vienam reikia pigaus, kitam – vidutinio, trečiam brangaus. Turime ir pigių šiltnamių, siūlome ir juos, bet visai nesidžiaugiame juos parduodami“, - juokiasi pašnekovas.

Kuo skiriasi šiltnamis, kurį klientas nusiperka už 10 tūkst. nuo to, kuris kainuoja 1 tūkst. litų, vyras sako, kad skirtumų daug – skiriasi išvaizda, konstrukcijų stiprumas, šiltnamio forma, aukštis ir t.t.

„Šiltnamio kaina priklauso nuo jo kokybės, kaip jis yra padarytas, kokio stiprumo ir aukščio rėmas, ar šiltnamis turi varstomas duris ar slankiojamas, ar yra rakinamas, nerakinamas. Svarbu, kaip sumontuota jo danga – ar įdėtas stiklas ar polikarbonatas. Jeigu pasirinktas polikarbonatas – ar jis teisingai sudėtas, nes dažniausiai šiltnamiuose už 2-3 tūkst. jis būna sudėtas neteisingai. Problema ta, kad paprasti žmonės nežino, kaip jis turi būti sudėtas, o pardavėjai, jūs žinote, visi nori parduoti. Apie trūkumus niekas nesako. O žmogus juos sužino po dviejų-trejų metų – tada jau būna šaukštai po pietų“, - dėsto R. Sinkus.

Nors vyras pripažįsta, kad net ir įsigijus šiltnamį už tikrai apvalią sumą, šis vargu, ar tarnaus per amžius, viskas priklauso nuo kliento norų ir poreikių.

„Amžino nieko nėra, bet yra skirtumas, kam žmogus šiltnamį perka. Pavyzdžiui, žmogus turi sodą užmiestyje ir jam visai nesvarbu šiltnamio grožis. Tuomet jam šiltnamis gali kainuoti 500 Lt, jam nesvarbu, kaip ilgai jis tarnaus – tiesiog jis nori, kad būtų pigu ir šiltnamis atliktų funkciją. Bet yra klientų, kurie turi gražų namą, gražų sutvarkytą kiemą ir nori, kad šiltnamis negadintų vaizdo, gražiai atrodytų. Tokie statiniai daugiau ir kainuoja“, - apie klientų skirtumus pasakojo R. Sinkus.

Tokį galima pasistatyti ir už kelis šimtus litų
Tokį galima pasistatyti ir už kelis šimtus litų
© A.Stackevič nuotr.

Kokie šiltnamiai ant bangos?

R. Sinkus pastebi, kad iš mados neišeina ir stikliniai šiltnamiai. Tokių klientai perka beveik tokia pačia proporcija kaip ir polikarbonatinės dangos. Jis sako, kad Skandinavijos šalyse, Belgijoje, Olandijoje, tokia tendencija dar ryškesnė – ten net 90-95 proc. laisvalaikio šiltnamių yra stiklinių.

Pasiteiravus, ar Lietuvos rinkoje, galima įsigyti išmaniųjų šiltnamių, kurie patys save apsitarnautų, numoja ranka - „tokių nebūna“.

„Šiltnamis yra daržas, kuriame reikia dirbti. Žmonės šiltnamį perka ne tam, kad sėdėtų ant sofos ir nosį krapštytų. Šiltnamį žmonės perka tam, kad turėtų ką veikti, žinotų, ką augina ir kaip augina“, - svarsto R. Sinkus.

Čia pat jis priduria, kad nors šiltnamis – ne visagalis, jame galima pritaikyti įvairių pagalbinių priemonių. Pavyzdžiui, galima įrengti automatinių sklendžių, įvairių laistymo bei vėdinimo sistemų. Galima įrengti savaiminį langų atsidarymą. „Sistema automatinė, paprasta – būna žmogus naudojasi ja, tai yra tam tikras palengvinimas. Būna laistymo sistemos. Žmonės jas perka ir įsideda, bet vis tiek šiltnamis nebus kompiuteriu“.

Šiltnamius netgi siūlome dengti agro tekstile – tvirta, juoda medžiaga. Ji uždengia dirvožemį, joje išpjaunamos skylės, o į jas sodinami augalai. Ten, kur uždengta, neauga piktžolės.
Citata

Jis aiškina, kad jeigu šiltnamis ne arkiniu, o šlaitiniu stogu – jame galima įrengti vandens kondensato lataką, jeigu yra noras, galima pastatyti talpą lietaus vandeniui surinkti – paskui tą vandenį naudoti laistymui.

„Bet reikia suprasti, kad šiltnamyje gyvas daiktas auga – reikia eiti ir dirbti, o ne žiūrėti televizorių tikintis, kad pomidorai patys lakstys ir nusiravės“, - juokiasi pašnekovas.

„Kalbant apie išmaniuosius šiltnamius – paprasčiausias geriausias dalykas – automatiniai vėdinimo langai. Ant langų statomi stūmokliukai, kurie veikia mechaniškai. Kai šiltnamio vidaus oras šyla, jie automatiškai atidarinėja langus. Kai jau saulė slepiasi, arba apsiniaukia – jie po truputį užsidaro. Tai labai patogu pavasarį, kai reikia taupyti šilumą. Praktiškai visi, kas prekiauja šiltnamiais, gali tokį dalyką pasiūlyti“, - pasakojo D. Verepajevas

Jis sako, kad tokie patobulinimai nereikalauja didelių investicijų. Pavyzdžiui, lango automatika kainuoja apie 100 litų, jeigu šiltnamis keturių metrų – užtenka poros tokių langų. Laistymo sistemos automatiką galima įsirengti už 80 litų.

„Šiltnamius netgi siūlome dengti agrotekstile – tvirta, juoda medžiaga. Ji uždengia dirvožemį, joje išpjaunamos skylės, o į jas sodinami augalai. Ten, kur uždengta, neauga piktžolės“, - pasakojo šiltnamių pardavėjas. Tokios medžiagos metro kaina siekia apie 5 litus.

www.GRYNAS.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.