Šiltnamio įrengimas: kokios medžiagos pigiausios, o kokios – patvariausios ?

 (7)
Vietomis pažliugusi žemė kai kuriems gali atrodyti kaip vienas iš kelių neigiamų pavasario atributų, tačiau tik ne daržininkams. Tai reiškia, kad žemė jau beveik išsivadavo iš įšalo ir galima po truputį pradėti rimtesnius darbus. Vienas iš jų – šiltnamio statyba. Patyrę šiltnamininkai ne iš nuogirdų žino apie įvairių medžiagų savybes ir patvarumą, todėl norėtumėme padėti naujokams ar vidutiniškai pažengusiems.
© Shutterstock nuotr.

Šiltnamių formos
Pagrindinės šiltnamių formos yra šlaitiniai ir arkiniai šiltnamiai.

Arkinius (kupolo formos) šiltnamius lengviau susimontuoti ir prižiūrėti, jie pigesni, nuo paviršiaus lengviau gali nušliaužti sniegas. Arkinė forma apriboja dangos ir iš dalies konstrukcijos pasirinkimą, nes lankai dažniausiai būna plastikiniai arba metaliniai, be to, tokie šiltnamiai nedengiami stiklu.

Šiltnamio įrengimas: kokios medžiagos pigiausios, o kokios – patvariausios ?
Arkinis šiltnamis
© Shutterstock nuotr.

Šlaitinis. Tokius šiltnamius sudėtingiau įsirengti patiems, be to jų konstrukcija sudėtingesnė apskritai, jie brangesni, tačiau didžiausias tokių šiltnamių privalumas yra tai, kad ant jų galima tiesti visų tipų dangas, jų konstrukcijos yra tvirtesnės, be to, teigiama, kad jie pasižymi naudingesnėmis laidumo šviesai savybėmis.

Šiltnamio įrengimas: kokios medžiagos pigiausios, o kokios – patvariausios ?
Šlaitinis stiklinis šiltnamis
© Shutterstock nuotr.

Šiltnamis gali būti ir šliejamasis – jis pastatomas šalia kito pastato, todėl turi dvigubai mažiau ploto nei įprastas. Toks šiltnamis natūraliai gaus dvigubai mažiau šviesos, tačiau daugiau šilumos, ypač jeigu įrengiamas šalia mūro sienos su gera šilumos akumuliacija.

Dangos.

Lietuvoje šiltnamiai dengiami polietileninėmis, armuoto polietileno plėvelėmis, stiklo ir polikarbonatinėmis dangomis.

Polietileninės dangos privalumai yra žinomi nuo seno - ji pigiausia iš dangų ir labai nesunkiai uždengiama. Vis dėlto, lyginant su stiklo ar polikarbonatinėmis dangomis, polietilenas dėl mechaninio poveikio (pavyzdžiui, vėjas, kruša) susidėvi kur kas greičiau, todėl lygindami ekonomiškumą, atsižvelkite į tai, kad dangą neišvengiamai teks dažniau keisti. Teigiama, kad 200 mikronų tankio polietileninė plėvelė gali tarnauti iki 4 sezonų, tačiau paprastai jos susidėvi greičiau. Kita vertus, visuomet galima įrengti ir antrą plėvelės sluoksnį arba rinktis armuotas polietileno plėveles – tokios plėvelės turi dvigubą polietileno sluoksnį ir propileno tinklelį tarp jų. Jos brangesnės nei įprastinės, tačiau kur kas tvirtesnės.

Stiklo privalumai yra pakankamai gera šilumos izoliacija ir ilgaamžiškumas – tai ilgiausiai laikanti danga. Stiklas yra taip pat yra skaidriausias iš dangų. Tai kartais gali tapti jo trūkumu, ypač karštomis vasaros dienomis, kai šiltnamis prišyla iki aukštų temperatūrų. Ši problema sprendžiama įrengus gerą ventiliaciją ar tonuojant stiklus. Egzistuoja rizika, kad mechaniškai paveiktas stiklas suduš, tačiau patyrę daržininkai žino, kad reikia parinkti tokią vietą, kur tokia grėsmė yra maža.

Kita vertus, tokia danga turi ir realių trūkumų. Stiklinius šiltnamius būtina įrengti labai kruopščiai ir užsandarinti tarpus, nes į juos patekus vandens, jis gali pradėti šalti, taip juos pažeisdamas. Tuo atveju, jei žiemai šiltnamyje nieko neauginate, kai kas rekomenduoja netgi išimti stiklus. Be to, tokia danga sunkiausia, todėl reikia ir atitinkamos konstrukcijos. Stiklus įrengti yra ir apskritai sunkiau – žmonėms, išmanantiems panašius darbus, tai problemų nesukels, tačiau jei tai pirmasis jūsų šiltnamis, gali tekti pasinervinti.

Polikarbonatinė danga. Polikarbonatinė danga yra naujausias šiltnamių dengimo būdas, kurtas su tikslu kompensuoti stiklo ar polietileno plėvelių trūkumus. Deja, tai atsispindi kainoje – tokia danga yra pati brangiausia iš išvardintųjų, be to, jeigu surenkamą šiltnamį ir dangą perkate atskirai, gali prireikti daugiau įgūdžių tokią plėvelę pjaustyti ir tvirtinti.

Polikarbonatiniame šiltnamyje dėka dangos oro tarpo, temperatūra svyruoja mažiau, nėra didelio perkaitimo, pavasarį augalams mažiau pavojingos šalnos. Tokia danga yra ir ilgaamžiškesnė - teigiama, kad ji gali laikyti iki 10 sezonų.

Šiltnamio konstrukcija.

Tvirtesniems šiltnamiams, kurių neplanuojama greitu laiku perkelti į kitą vietą, naudinga įrengti stabilų pamatą. Geriausiai tam tinka betoniniai pamatai. Mediniuose šiltnamiuose yra įrengiamas pamatas iš medinių lentų, tačiau nesunku nuspėti, kad tokia medžiaga gulėdama drėgnoje žemėje, net ir impregnuota po kiek laiko pradės trešti. Lengvesnės ir mobilesnės surenkamos cinkuoto plieno ar aliuminio konstrukcijos dažnai tradicinio pamato nereikalauja, jų pagrindas būna pagamintas iš atitinkamo metalo, tačiau ši dalis šiaip ar taip beveik visada įeina į perkamo šiltnamio komplektaciją.

Karkaso medžiagos.

Mediniai rėmai. Tai tinkamas pasirinkimas norintiems nebrangiai pasigaminti savo norimos konstrukcijos šiltnamį. Tiesa, mediniai rėmai yra linkę greičiau pradėti pūti dėl šiltnamyje besikaupiančio kondensato.  Šią riziką galima kiek pamažinti medieną impregnuojant. Taip pat tokia konstrukcija rizikinga esant numatytoms didelėms apkrovoms.

Metaliniai rėmai. Žmonės juos renkasi dėl ilgaamžiškumo ir dėl tvirtumo – tai ypač aktualu vėjuotuose regionuose. Tokie profiliai gali būti aliuminiai arba cinkuoti. Aliuminio profiliai yra lengvesni ir atsparesni korozijai, tiesa, reikia įvertinti ir šio metalo paklausą - jei renkatės tokį šiltnamį sodui, į kurį retai užsukate, prisiminkite, kad jis gali masinti įžūlesnius vagis. Cinkuoto metalo rėmas taip pat yra tvirtas, tik sunkesnis. Tokie profiliai kiek labiau yra linkę rūdyti, tačiau jei pasirinksite kokybišką tiekėją ir nenaudosite cinkui pavojingų medžiagų dezinfekuodami šiltnamį, jis greičiausiai jau bus atitarnavęs bent pora dešimtmečių, kai pastebėsite pirmuosius rūdžių pėdsakus.

Plastikiniai arkiniai rėmai (lankai). Jų privalumai – pigumas ir paprastumas, tokie rėmai naudojami statant arkinius šiltnamius. Tinka tiek kaip laikina, tiek kaip nuolatinė konstrukcija – tik tiek, kad reikės dažniau ją prižiūrėti. Rekomenduojama konstrukciją padengti balta ar kita šviesia spalva, kad įkaitę lankai nepradėtų deginti plėvelės. Nuotoliniam sode paliekant lengvų konstrukcijų šiltnamius su danga, konstrukcijas gali tekti sutvirtinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.