Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai

 (5)
Sode įrengta pavėsinė – tai ne tik puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės bei netikėtai užklupusio lietaus, bet ir tobula vieta vasariškiems pasibuvimams prie vaišėmis nukrauto pietų stalo. Šis statinys suteikia sodui papildomo grožio, o gyventojus džiugina estetiškais aplinkos vaizdais. Nusprendusiems įsirengti šią sodo konstrukciją, pristatome 3 itin svarbius jos statybos aspektus.
© Shutterstock

Pavėsinių rūšys bei tipai

Nusprendus statyti šią sodo konstrukciją, šiandien galima rinktis iš daugybės pavėsinių tipų, kurios vizualiai skiriasi savo dydžiu, formomis, uždarumu, galimybe apsisaugoti nuo atitinkamų oro sąlygų (kaitinančių saulės spindulių, lietaus). Jų formos gali būti pačios įvairiausios (trikampė, kvadratinė, stačiakampė, penkiakampė, šešiakampė, aštuonkampė, apvali, ovali bei pusapvalė), stogas gali būti dvišlaitis arba daugiašlaitis. Pavėsinės formos pasirinkimas priklauso tik nuo žmogaus asmeninių norų bei fantazijos. Renkantis pavėsinės formą, paprastai rekomenduojama ją derinti su aplinka, sodo dizainu, namo išore.

Pavėsinių skirstymas pagal uždarumą: atvira pavėsinė – pats populiariausios pavėsinės tipas. Paprastai tai vizualiai grakščios, kupolo formos pavėsinės, pagamintos iš medinių lentelių arba metalinių virbų. Tokia pavėsinė gerai apsaugo nuo lietaus ir saulės. Joje galima gėrėtis sodo vaizdais iš visų pusių. Tokias pavėsines itin populiaru puošti vijokliniais augalais, taip šis statinys tampa aplinką puošiančia detale. Uždara pavėsinė – tai tarsi pavėsinės ir sodo namelio derinys. Šios pavėsinės turi sienas (grotuotas arba vientisas), todėl, ne taip kaip atviromis pavėsinėmis, jomis galima naudotis ir šaltesnėmis, vėjuotomis dienomis. Uždarose pavėsinėse populiaru įsirengti lauko židinį, taip joms suteikiant papildomo jaukumo bei šilumos.

Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai
© Shutterstock

Pavėsinei skirta vieta

Nusprendus statyti pavėsinę, pirmiausia reikia išrinkti jai tinkamą vietą. Svarbu parinkti tokią vietą, kad pavėsine būtų patogu naudotis ir kad iš jos atsivertų gražūs sodo vaizdai. Pavėsinei vieta dažnai yra renkama atsižvelgiant į pavėsinės paskirtį: jei pavėsinė šiltuoju sezonu taps valgomuoju, geriausia ją įrengti arčiau namų, kad nereiktų nuolat vaikščioti su su indais ir maistu į priešingą sodo kampą, o jei pavėsinė bus naudojama tik atsipalaidavimui, tuomet ji gali stovėti ir sodo pakraštyje.

Specialistai, renkantis pavėsinei skirtą vietą, pataria atsižvelgti į gruntą. Pavėsines nepatariama statyti ant juodžemio, nes tokioje vietoje jos konstrukcija anksčiau ar vėliau sukryps. Pavėsinė turi stovėti ant sausos bei tvirtos žemės. Jei sklype dirvožemis yra molingas, rekomenduojama ją statyti ant pamatinių stulpų, kurie užtikrins konstrukcijos tvirtumą.

Pavėsinės stogas

Renkantis pavėsinei skirtas statybines medžiagas, paprastai daugiausiai laiko sugaištama renkantis tinkamiausią stogo dangą. Populiariausios pavėsinės stogo dangos yra šios: metalinis pavėsinės stogas, pavėsinės danga iš stiklo pluošto arba plastmasės bei medžiaginė danga. Metalinė stogo danga pasižymi ilgaamžiškumu, tačiau nėra itin pigi. Patogu yra tai, kad metalinė stogo danga gali būti kerpama ir formuojama taip, kad atitiktų bet kokio dydžio bei formos pavėsinę. Galima rinktis gofruotą stogo dangą arba varines ir aliumines stogo plokštes.

Pavėsinės stogo danga iš stiklo pluošto arba plastmasės taip pat yra gana ilgaamžė bei, palyginus, nelabai brangi. Abi pastarosios stogo dangos medžiagos praleidžia saulės šviesą, tačiau puikiai apsaugo nuo lietaus ir UV spindulių.

Audinys taip pat yra galima pavėsinės stogo danga. Rinkoje galima įsigyti įvairiaspalves, netikėto dizaino medžiagines dangas. Specialistai pataria, nusprendus pavėsinės stogą dengti audiniu, rinktis burėms skirtą medžiagą, kuri apsaugos ir nuo drėgmės, ir nuo UV spindulių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.