Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai

 (5)
Sode įrengta pavėsinė – tai ne tik puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės bei netikėtai užklupusio lietaus, bet ir tobula vieta vasariškiems pasibuvimams prie vaišėmis nukrauto pietų stalo. Šis statinys suteikia sodui papildomo grožio, o gyventojus džiugina estetiškais aplinkos vaizdais. Nusprendusiems įsirengti šią sodo konstrukciją, pristatome 3 itin svarbius jos statybos aspektus.
© Shutterstock

Pavėsinių rūšys bei tipai

Nusprendus statyti šią sodo konstrukciją, šiandien galima rinktis iš daugybės pavėsinių tipų, kurios vizualiai skiriasi savo dydžiu, formomis, uždarumu, galimybe apsisaugoti nuo atitinkamų oro sąlygų (kaitinančių saulės spindulių, lietaus). Jų formos gali būti pačios įvairiausios (trikampė, kvadratinė, stačiakampė, penkiakampė, šešiakampė, aštuonkampė, apvali, ovali bei pusapvalė), stogas gali būti dvišlaitis arba daugiašlaitis. Pavėsinės formos pasirinkimas priklauso tik nuo žmogaus asmeninių norų bei fantazijos. Renkantis pavėsinės formą, paprastai rekomenduojama ją derinti su aplinka, sodo dizainu, namo išore.

Pavėsinių skirstymas pagal uždarumą: atvira pavėsinė – pats populiariausios pavėsinės tipas. Paprastai tai vizualiai grakščios, kupolo formos pavėsinės, pagamintos iš medinių lentelių arba metalinių virbų. Tokia pavėsinė gerai apsaugo nuo lietaus ir saulės. Joje galima gėrėtis sodo vaizdais iš visų pusių. Tokias pavėsines itin populiaru puošti vijokliniais augalais, taip šis statinys tampa aplinką puošiančia detale. Uždara pavėsinė – tai tarsi pavėsinės ir sodo namelio derinys. Šios pavėsinės turi sienas (grotuotas arba vientisas), todėl, ne taip kaip atviromis pavėsinėmis, jomis galima naudotis ir šaltesnėmis, vėjuotomis dienomis. Uždarose pavėsinėse populiaru įsirengti lauko židinį, taip joms suteikiant papildomo jaukumo bei šilumos.

Pavėsinė: 3 svarbūs įrengimo aspektai
© Shutterstock

Pavėsinei skirta vieta

Nusprendus statyti pavėsinę, pirmiausia reikia išrinkti jai tinkamą vietą. Svarbu parinkti tokią vietą, kad pavėsine būtų patogu naudotis ir kad iš jos atsivertų gražūs sodo vaizdai. Pavėsinei vieta dažnai yra renkama atsižvelgiant į pavėsinės paskirtį: jei pavėsinė šiltuoju sezonu taps valgomuoju, geriausia ją įrengti arčiau namų, kad nereiktų nuolat vaikščioti su su indais ir maistu į priešingą sodo kampą, o jei pavėsinė bus naudojama tik atsipalaidavimui, tuomet ji gali stovėti ir sodo pakraštyje.

Specialistai, renkantis pavėsinei skirtą vietą, pataria atsižvelgti į gruntą. Pavėsines nepatariama statyti ant juodžemio, nes tokioje vietoje jos konstrukcija anksčiau ar vėliau sukryps. Pavėsinė turi stovėti ant sausos bei tvirtos žemės. Jei sklype dirvožemis yra molingas, rekomenduojama ją statyti ant pamatinių stulpų, kurie užtikrins konstrukcijos tvirtumą.

Pavėsinės stogas

Renkantis pavėsinei skirtas statybines medžiagas, paprastai daugiausiai laiko sugaištama renkantis tinkamiausią stogo dangą. Populiariausios pavėsinės stogo dangos yra šios: metalinis pavėsinės stogas, pavėsinės danga iš stiklo pluošto arba plastmasės bei medžiaginė danga. Metalinė stogo danga pasižymi ilgaamžiškumu, tačiau nėra itin pigi. Patogu yra tai, kad metalinė stogo danga gali būti kerpama ir formuojama taip, kad atitiktų bet kokio dydžio bei formos pavėsinę. Galima rinktis gofruotą stogo dangą arba varines ir aliumines stogo plokštes.

Pavėsinės stogo danga iš stiklo pluošto arba plastmasės taip pat yra gana ilgaamžė bei, palyginus, nelabai brangi. Abi pastarosios stogo dangos medžiagos praleidžia saulės šviesą, tačiau puikiai apsaugo nuo lietaus ir UV spindulių.

Audinys taip pat yra galima pavėsinės stogo danga. Rinkoje galima įsigyti įvairiaspalves, netikėto dizaino medžiagines dangas. Specialistai pataria, nusprendus pavėsinės stogą dengti audiniu, rinktis burėms skirtą medžiagą, kuri apsaugos ir nuo drėgmės, ir nuo UV spindulių.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėlcšalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo, taip pat nuo drėgmės pertekliaus po danga ir t.t.. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?

Vynmedžių paruošimas kitų metų derliui: pagrindiniai žingsniai

Kitų metų vynuogių derliumi reikia pradėti rūpintis jau rudenį. O darbų po derliaus nuėmimo iki pirmųjų šalčių yra ne tiek jau mažai. Tad kaip paruošti vynuoges žiemai bei kitų metų derliui?