Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Kokių ir kiek vaismedžių ir vaiskrūmių reikia vienai šeimai?


Kiek medelių sodinti nuosavame sode priklauso nuo to, kiek yra šeimos narių bei to, koks yra augalų derlingumas. Suaugęs žmogus, pagal racionalios mitybos normas, turėtų suvartoti apie 90 kg įvairiausių vaisių ir uogų (jeigu dar tiksliau, suaugęs žmogus per metus turėtų suvalgyti: 50-60 kg obuolių, 5 kg kriaušių, 6 kg vyšnių, 6 kg braškių, 3 kg slyvų, 4 kg aviečių bei po 3 kg serbentų ir agrastų). Kalbant apie vaismedžių derlingumą, viena obelis su sėkliniu poskiepiu išaugina apie 50 kg obuolių, obelis su pusiau žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 30 kg, obelis su žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 15-20 kg, kriaušė išaugina apie 30 kg kriaušių, slyva apie 30 kg slyvų, vyšnia apie 10 kg vyšnių, trešnė apie 25 kg trešnių. Vienas vaiskrūmis išaugina tokį derlių: baltieji ir raudonieji serbentai 2-5 kg, juodieji serbentai 2-3 kg, agrastai 4-5 kg. Specialistai sako, kad, pavyzdžiui, 4-5 asmenų šeimai pakankamai vaisių ir uogų galima išauginti 4-5 arų sode. Jame galima būtų pasisodinti šį kiekį vaismedžių ir vaiskrūmių: 6-8 obelis, 1-2 kriaušes, 2-3 trešnes, 4-5 vyšnias, 2-3 slyvas, 5-8 krūmus serbentų, 2-4 agrastų krūmus.


Shutterstock


Kurioje vietoje įrengti sodą?


Kurioje sklypo vietoje įrengti sodą, lemia keletas aspektų: reikalavimai, gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties statinių išdėstymas sklype, žmonių gyvenimo būdas, reljefas, vietovė, dirvožemis. Kadangi spalis yra medelių sodinimo metas, aptarkime būtent pastarąjį veiksnį. Pradėkime nuo dirvožemio, kuris yra tinkamas obelų auginimui. Obelys yra gan atsparūs vaismedžiai, todėl jiems tinka įvairi dirva (išskyrus gilius smėlius ir sunkius molius). Geriausi auginimo rezultatai pasiekiami drėgnoje bei purioje dirvoje. Pačios tinkamiausios yra silpnai rūgščios (pH 5-6) dirvos. Kriaušės nėra reiklios dirvos atžvilgiu, svarbiau yra šilta ir saulėta sodinimui skirta vieta. Jos labiausiai mėgsta sunkesnes, pakankamai drėgnas dirvas.


Vyšnios bei trešnės yra kiek įnoringesnės. Joms reikia purios, laidžios, humusingos, gerai įtręštos organinėmis trąšomis dirvos. Dirva turi būti neužmirkusi, bet pakankamai drėgna. Vaiskrūmių auginimui reikia gerai įtręštų, humusingų dirvų. Vaiskrūmiams reikalingas dirvos rūgštingumas šiek tiek skiriasi: juodiesiems serbentams tinka pH 6-7, agrastams, raudoniesiems bei baltiesiems serbentams tinka pH iki 4,5, braškėms – pH 5-6.


Shutterstock


Vaismedžių komponavimas


Įrengiant sodą, be galo svarbu tinkama parinkti sodinimo atstumą tarp augalų. Atstumai priklauso nuo tokių aspektų, kaip: augalo genties, veislės, poskiepio. Pavyzdžiui, vidutinio augumo obelys sodinamos kas 3-4 m eilėse, pusiau žemaūgės obelys – kas 2-3 m, žemaūgės – kas 1-2 m. Kriaušės sodinamos maždaug kas 4-5 m, daugumos veislių vyšnios sodinamos kas 2,0-2,5 m, silpnai augančios slyvos kas 2,0-2,5 m, o augios – kas 3 m. Pasodinus medelius, labai svarbu teisingai juos formuoti ir laiku genėti (kiekvienai veislei reikia skirti atskirą vietą erdvėje, riboti aukštį, neleisti viršutinėms šakoms užgožti apatinių ir t.t.).


Kalbant apie vaiskrūmius, nerekomenduojama jų sodinti tarp vaismedžių, nes medelių lapai užstoja saulės šviesą ir dėlto krūmai labiau serga, mažiau dera. Baltuosius ir raudonuosius serbentus rekomenduojama sodinti 1,5 m atstumu, juoduosius – 2 m atstumu. Avietės sodinamos paliekant 0,5 m atstumą tarp augalų, o tarp eilių – 1,5 m atstumą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis