Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.
© Shutterstock

Kokių ir kiek vaismedžių ir vaiskrūmių reikia vienai šeimai?

Kiek medelių sodinti nuosavame sode priklauso nuo to, kiek yra šeimos narių bei to, koks yra augalų derlingumas. Suaugęs žmogus, pagal racionalios mitybos normas, turėtų suvartoti apie 90 kg įvairiausių vaisių ir uogų (jeigu dar tiksliau, suaugęs žmogus per metus turėtų suvalgyti: 50-60 kg obuolių, 5 kg kriaušių, 6 kg vyšnių, 6 kg braškių, 3 kg slyvų, 4 kg aviečių bei po 3 kg serbentų ir agrastų). Kalbant apie vaismedžių derlingumą, viena obelis su sėkliniu poskiepiu išaugina apie 50 kg obuolių, obelis su pusiau žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 30 kg, obelis su žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 15-20 kg, kriaušė išaugina apie 30 kg kriaušių, slyva apie 30 kg slyvų, vyšnia apie 10 kg vyšnių, trešnė apie 25 kg trešnių. Vienas vaiskrūmis išaugina tokį derlių: baltieji ir raudonieji serbentai 2-5 kg, juodieji serbentai 2-3 kg, agrastai 4-5 kg. Specialistai sako, kad, pavyzdžiui, 4-5 asmenų šeimai pakankamai vaisių ir uogų galima išauginti 4-5 arų sode. Jame galima būtų pasisodinti šį kiekį vaismedžių ir vaiskrūmių: 6-8 obelis, 1-2 kriaušes, 2-3 trešnes, 4-5 vyšnias, 2-3 slyvas, 5-8 krūmus serbentų, 2-4 agrastų krūmus.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės
© Shutterstock

Kurioje vietoje įrengti sodą?

Kurioje sklypo vietoje įrengti sodą, lemia keletas aspektų: reikalavimai, gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties statinių išdėstymas sklype, žmonių gyvenimo būdas, reljefas, vietovė, dirvožemis. Kadangi spalis yra medelių sodinimo metas, aptarkime būtent pastarąjį veiksnį. Pradėkime nuo dirvožemio, kuris yra tinkamas obelų auginimui. Obelys yra gan atsparūs vaismedžiai, todėl jiems tinka įvairi dirva (išskyrus gilius smėlius ir sunkius molius). Geriausi auginimo rezultatai pasiekiami drėgnoje bei purioje dirvoje. Pačios tinkamiausios yra silpnai rūgščios (pH 5-6) dirvos. Kriaušės nėra reiklios dirvos atžvilgiu, svarbiau yra šilta ir saulėta sodinimui skirta vieta. Jos labiausiai mėgsta sunkesnes, pakankamai drėgnas dirvas. Vyšnios bei trešnės yra kiek įnoringesnės. Joms reikia purios, laidžios, humusingos, gerai įtręštos organinėmis trąšomis dirvos. Dirva turi būti neužmirkusi, bet pakankamai drėgna. Vaiskrūmių auginimui reikia gerai įtręštų, humusingų dirvų. Vaiskrūmiams reikalingas dirvos rūgštingumas šiek tiek skiriasi: juodiesiems serbentams tinka pH 6-7, agrastams, raudoniesiems bei baltiesiems serbentams tinka pH iki 4,5, braškėms – pH 5-6.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės
© Shutterstock

Vaismedžių komponavimas

Įrengiant sodą, be galo svarbu tinkama parinkti sodinimo atstumą tarp augalų. Atstumai priklauso nuo tokių aspektų, kaip: augalo genties, veislės, poskiepio. Pavyzdžiui, vidutinio augumo obelys sodinamos kas 3-4 m eilėse, pusiau žemaūgės obelys – kas 2-3 m, žemaūgės – kas 1-2 m. Kriaušės sodinamos maždaug kas 4-5 m, daugumos veislių vyšnios sodinamos kas 2,0-2,5 m, silpnai augančios slyvos kas 2,0-2,5 m, o augios – kas 3 m. Pasodinus medelius, labai svarbu teisingai juos formuoti ir laiku genėti (kiekvienai veislei reikia skirti atskirą vietą erdvėje, riboti aukštį, neleisti viršutinėms šakoms užgožti apatinių ir t.t.).

Kalbant apie vaiskrūmius, nerekomenduojama jų sodinti tarp vaismedžių, nes medelių lapai užstoja saulės šviesą ir dėlto krūmai labiau serga, mažiau dera. Baltuosius ir raudonuosius serbentus rekomenduojama sodinti 1,5 m atstumu, juoduosius – 2 m atstumu. Avietės sodinamos paliekant 0,5 m atstumą tarp augalų, o tarp eilių – 1,5 m atstumą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.