Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.
© Shutterstock

Kokių ir kiek vaismedžių ir vaiskrūmių reikia vienai šeimai?

Kiek medelių sodinti nuosavame sode priklauso nuo to, kiek yra šeimos narių bei to, koks yra augalų derlingumas. Suaugęs žmogus, pagal racionalios mitybos normas, turėtų suvartoti apie 90 kg įvairiausių vaisių ir uogų (jeigu dar tiksliau, suaugęs žmogus per metus turėtų suvalgyti: 50-60 kg obuolių, 5 kg kriaušių, 6 kg vyšnių, 6 kg braškių, 3 kg slyvų, 4 kg aviečių bei po 3 kg serbentų ir agrastų). Kalbant apie vaismedžių derlingumą, viena obelis su sėkliniu poskiepiu išaugina apie 50 kg obuolių, obelis su pusiau žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 30 kg, obelis su žemaūgiu poskiepiu išaugina apie 15-20 kg, kriaušė išaugina apie 30 kg kriaušių, slyva apie 30 kg slyvų, vyšnia apie 10 kg vyšnių, trešnė apie 25 kg trešnių. Vienas vaiskrūmis išaugina tokį derlių: baltieji ir raudonieji serbentai 2-5 kg, juodieji serbentai 2-3 kg, agrastai 4-5 kg. Specialistai sako, kad, pavyzdžiui, 4-5 asmenų šeimai pakankamai vaisių ir uogų galima išauginti 4-5 arų sode. Jame galima būtų pasisodinti šį kiekį vaismedžių ir vaiskrūmių: 6-8 obelis, 1-2 kriaušes, 2-3 trešnes, 4-5 vyšnias, 2-3 slyvas, 5-8 krūmus serbentų, 2-4 agrastų krūmus.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės
© Shutterstock

Kurioje vietoje įrengti sodą?

Kurioje sklypo vietoje įrengti sodą, lemia keletas aspektų: reikalavimai, gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties statinių išdėstymas sklype, žmonių gyvenimo būdas, reljefas, vietovė, dirvožemis. Kadangi spalis yra medelių sodinimo metas, aptarkime būtent pastarąjį veiksnį. Pradėkime nuo dirvožemio, kuris yra tinkamas obelų auginimui. Obelys yra gan atsparūs vaismedžiai, todėl jiems tinka įvairi dirva (išskyrus gilius smėlius ir sunkius molius). Geriausi auginimo rezultatai pasiekiami drėgnoje bei purioje dirvoje. Pačios tinkamiausios yra silpnai rūgščios (pH 5-6) dirvos. Kriaušės nėra reiklios dirvos atžvilgiu, svarbiau yra šilta ir saulėta sodinimui skirta vieta. Jos labiausiai mėgsta sunkesnes, pakankamai drėgnas dirvas. Vyšnios bei trešnės yra kiek įnoringesnės. Joms reikia purios, laidžios, humusingos, gerai įtręštos organinėmis trąšomis dirvos. Dirva turi būti neužmirkusi, bet pakankamai drėgna. Vaiskrūmių auginimui reikia gerai įtręštų, humusingų dirvų. Vaiskrūmiams reikalingas dirvos rūgštingumas šiek tiek skiriasi: juodiesiems serbentams tinka pH 6-7, agrastams, raudoniesiems bei baltiesiems serbentams tinka pH iki 4,5, braškėms – pH 5-6.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės
© Shutterstock

Vaismedžių komponavimas

Įrengiant sodą, be galo svarbu tinkama parinkti sodinimo atstumą tarp augalų. Atstumai priklauso nuo tokių aspektų, kaip: augalo genties, veislės, poskiepio. Pavyzdžiui, vidutinio augumo obelys sodinamos kas 3-4 m eilėse, pusiau žemaūgės obelys – kas 2-3 m, žemaūgės – kas 1-2 m. Kriaušės sodinamos maždaug kas 4-5 m, daugumos veislių vyšnios sodinamos kas 2,0-2,5 m, silpnai augančios slyvos kas 2,0-2,5 m, o augios – kas 3 m. Pasodinus medelius, labai svarbu teisingai juos formuoti ir laiku genėti (kiekvienai veislei reikia skirti atskirą vietą erdvėje, riboti aukštį, neleisti viršutinėms šakoms užgožti apatinių ir t.t.).

Kalbant apie vaiskrūmius, nerekomenduojama jų sodinti tarp vaismedžių, nes medelių lapai užstoja saulės šviesą ir dėlto krūmai labiau serga, mažiau dera. Baltuosius ir raudonuosius serbentus rekomenduojama sodinti 1,5 m atstumu, juoduosius – 2 m atstumu. Avietės sodinamos paliekant 0,5 m atstumą tarp augalų, o tarp eilių – 1,5 m atstumą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?