Naudingi patarimai pradedantiems kompostuoti

 (1)
Sodininkams mėgėjams priežasčių, kodėl verta kompostuoi, kartoti nereikia – kompostas yra puiki organinė trąša, praturtinanti jūsų dirvą ir padedanti geriau augti augalams. O jeigu ir nesate didelis sodininkas, irias buitines atliekas išnešus į lauke esančią komposto dėžę ar krūvą, išvengiate nemalonaus kvapo šiukšliadėžėje.
© Shutterstock nuotr.

Komposto dėžė ar komposto krūva? Vien tai, kad nusprendėte kompostuoti, jau yra naudingas sprendimas, nesvarbu, tai darysite dėžėje ar krūvoje. Komposto dėžės kompaktiškesnės, jose geriau efektyviau reguliuojama šiluma ir drėgmė. Jei nuspręsite ją įsirengti patys, prisiminkite, kad joje turi vykti oro cirkuliacija, nes jūsų atliekas skaidantiems mikroorganizmams reikalingas deguonis. Net jeigu žiemai plėvele ar dangčiu kompostą uždengiate, prisiminkite, kad bent minimalus kiekis drėgmės ir oro į komposto krūvą turi patekti.

Kur įrengti. Reikia atsižvelgti į vietos saulėtumą. Reikia vengti tiesioginės saulės, tačiau vieta turi būti ir nepavėsinga, kadangi skaidymo procesui vykti reikia šilumos. Tas pat galioja ir patogumui. Į šalia būsto įrengtą komposto dėžę patogu mesti atliekas, tačiau karštomis dienomis šioje vietoje gali tvyroti nemalonus kvapas. Tad geriausias sprendimas būtų kompostavietę įrengti toliau nuo namo ir tiesiog priprasti atlikas panešėti kiek toliau.

Kompostui formuotis reikalingos šios sąlygos:

  • tinkama temperatūra. Efektyviausiai procesas vyksta, temperatūrai krūvoje esant tarp +40 ir +70 °C.
  • tinkamas drėgmės lygis. Mikroorganizmams negali būti per drėgna ir per sausa. Geriausia jei drėgmės lygis bus aukštesnis - minimalus drėgmės lygis yra 12-15%, rekomenduotinas – 60-70%. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas turime drėgnomačius, tad pakaks atsiminti, kad komposto medžiaga turi būti drėgna, tačiau ne šlapia.
  • reikiamas kiekis deguonies. Jo trūkstant, procesas gerokai sulėtės.

Taip pat svarbu ir anglies-azoto bei azoto pusiausvyra, tačiau nepatyrusiam sodininkui užteks atsižvelgti į pirmus tris kriterijus.

Ką galima kompostuoti:

Kompostavimui tinka daugybė buityje atliekančių medžiagų. Kompostuoti galima lapus, smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, žolę, šieną, mėšlą, smulkias medienos atliekas (žievė, pjuvenos), virtuvės atliekas ir netgi popierių.

Tiesa, kai kurios medžiagos linkusios irti sunkiau, todėl reikia imtis papildomų priemonių.

Pjuvenoms, jeigu jos kompostuojamos atskirai, suirti reikia daug laiko. Todėl geriausia jas kompostuoti atskirose krūvose arba maišyti su itin lengvai yrančiomis medžiagomis. Panašiai reikėtų suporuoti ir medžių žievę – tam puikiai tiks paukščių mėšlas. Nupjauta žolė yra itin gerai besiskaidanti medžiaga, tačiau verta prisiminti, kad nereikėtų jos dėti į kompostą vos nupjovus. Stambesnę žolę patartina susmulkinti. Šviežiai nupjautą žolę reikėtų šiek tiek pavytinti, taip išvengsite jos puvimo ir rūgimo.

Galite kompostuoti ir biuro popierių bei kartoną, tiesa, žiūrėkite, kad jis būtų be spalvotos spaudos. Jį reikia atitinkamai paruošti - susmulkinti ir sudrėkinti, po to gerai išsluoksniuoti su kitomis medžiagomis,dedant tik labai ploną popieriaus sluoksnį.

Sakoma, kad piktžolių su subrendusiomis sėklomis kompostuoti nepatartina ir tai iš dalies tiesa. Jeigu tiesiog įmesite tokias piktžoles į kompostą, sėklos sudygs ir augalai plėsis. Rekomenduojama piktžoles 10 dienų palaikyti vandenyje arba paveikti didele temperatūra – paklojus ant žemės uždengti skaidria plėvele. Jei dienos buvo saulėtos, po kelių savaičių nuo temperatūros sėklos praras daigumą ir taps saugios kompostuoti.

Panašūs įspėjimai taikomi ir kai kurioms virtuvės atliekoms, tarkime, mėsai. Kompostuojant šias medžiagas gali prasidėti puvimas, be to, tai traukia graužikus. To išvengsite, jeigu mėsą apipilsite storu kiekiu žemių.

Ko kompostuoti nepatartina. Į komposto krūvą nepatartina dėti didelio kiekio obuolių ar citrusinių vaisių, kadangi rizikuojate perrūgštinti žemę, taip pat ligotų augalų. Į bendrą krūvą nepatartina mesti ąžuolo lapų bei ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenų.

Laikas. Tinkamas naudoti kompostas gaunamas po 1-2 metų. Kompostuojant įprastas, buityje naudojamas atliekas, derlinga kompostine žeme galėsite džiaugtis jau po metų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?