Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai

 (5)
Norintys, kad jų augalai augtų gražesni, sveikesni, derlingesni, genėjimą laiko savaime suprantamu darbu. Kiti dėl įvairių priežasčių jį atidėlioja ar ignoruoja. Viena tokių priežasčių greičiausiai yra nežinojimas, kaip teisingai tai atlikti.
© Fotolia nuotr.

Genėjimo priežastys:

Sveiki augalai
• Pašalinti išdžiūvusias ar džiūstančias šakas, pažeistas mechaniškai arba ligų, kenkėjų, gyvūnų , audrų.
• Pašalinti šakas ar jų dalis, kurios liečia viena į kitą.
Venkite šalinti medžių ir pagrindinių šakų didžiąją dalį vienu metu, nes lieka didelės žaizdos, prarandama natūrali lajos forma, auga daug vilkaūglių, susiformuoja silpna laja.

Augalų priežiūra ir landšafto architektūros poreikiai
• skatinti žiedų ir vaisių vystymąsi;
• išsaugoti tankią gyvatvorę;
• palaikyti norimą medžio formą.

Augalų išvaizdos gerinimas

Medžių išvaizda kraštovaizdyje ypač svarbi. Daugumai kraštovaizdžių geriausios yra natūralios augalo lajos. Venkite formuoti krūmus griežta geometrine forma, nes tai gali turėti neigiamos įtakos žydėjimui. Keiskite augalų natūralią formą, tik jei turite konkretų landšafto dizaino tikslą. Jei augalai nugenėti tinkamai - tai sunku pastebėti, kad jie buvo genėti!

• kontroliuoti augalų dydį,
• formuoti augalus,
• išlaikyti visžalius augalus proporcingus,
• pašalinti nepageidaujamas šakas, vilkaūglius, atžalas ir nepageidaujamas vaisines šakas, kurios sumenkina augalų išvaizdą.

Siekis apsaugoti žmones ir turtą

• Šalinti išdžiūvusias šakas.
• Pavojingai pasvirusius medžius.
• Šalinti silpnas arba siauru kampu (mažiau nei 45°) nuo kamieno atsišakojusias medžių šakas, kurios yra virš namų, stovėjimo aikštelių ir šaligatvių - visur, kur nulūžusios gali sužeisti žmones ar padaryti žalą turtui.
• Šalinkite šakas, kurios trukdo gatvių apšvietimui, kelio ženklams ar eismo signalams, užstoja vaizdą sankryžose bei kelia pavojų elektros laidams. Atsiminkite, kad genėti šalia elektros laidų ir gatvių infrastruktūrų turi komunalinių paslaugų įmonės ar miesto želdinių priežiūros darbuotojai, tad užtenka informuoti atitinkamas tarnybas.

Genėjimas pradedamas medelyne, o jei sodmuo neformuotas, tai sodinimo metu. Genėjimas yra geriausia profilaktinė augalo priežiūros priemonė (suformuojama stiprios struktūros laja, šakos išsidėstę reikiamu tankiu, tad visos augalo dalys gautų pakankamai saulės šviesos, lajoje vyksta oro judėjimas – mažiau galimybių plisti ligoms). Jei jauni medžiai negenimi tolimesnė jų priežiūra reikalauja didesnio įsikišimo, padaromos didelės žaizdos, sunkiau suformuoti stiprios struktūros, taisyklingą lają.

Sodinimo metu dažnai laikas genėti būna netinkamas, tad iš pradžių pašalinamos tik sergančios, negyvos ir pažeistos šakos, o kiti darbai vykdomi artimiausio ramybės periodo metu.
Genint jaunus medžius svarbu nepašalinti dominuojančios viršūnės (jei sodmuo labai ištįsęs, mažai šoninių šakų, ji gali būti trumpinama), bet beveik visada reikia šalinti ar trumpinti konkuruojančias viršūnes (jei medis gamtoje turi vieną aiškią viršūnę). Šalinamos susikryžiavusios ir į lajos centrą (kamieną) nukreiptos šakos, jaunam medžiui augant, palaipsniui šalinamos žemutinės šakos (iki tam tikro, iš anksto pasirinkto aukščio). Taip pat šalinamos per tankiai iš kamieno išaugusios pagrindinės šakos (atstumas tarp dviejų gretimų pagrindinių šakų turi būti ne mažiau 15 cm, o geriausia 30 cm).

Genėjimo laikas

Vasaržaliai krūmai

Daug krūmų rūšių ir veislių turi puošnius žiedus. Pavasarį žydintys krūmai žiedus sukrauna dar praeitų metų vasarą, dažniausiai žiedai būna ant vienmečių šakų, pavyzdžiu galėtų būti visiems gerai pažįstamos alyvos ir visiems matytos, ryškiai geltonai prieš išsikleidžiant lapams žydinčios forsitijos. Pavasarį žydinčių augalų genėjimo laikas priklauso nuo jų amžiaus ir nuo to, kiek šakų planuojama pašalinti. Senus , apleistus pavasarį žydinčius krūmus reiktų atjauninti, pašalinant daug šakų. Geriausias laikas tai padaryti – žiemos pabaiga ar labai ankstyvas pavasaris (vasario pabaiga – balandžio pradžia), svarbu, kad lapai būtų nepradėję skleistis. Jei krūmas nėra labai apleistas rekomenduojama kasmet pašalinti 1/3 senų kamienų (pagrindinių šakų). Jei pavasarį žydinčius krūmus reikia tik truputį genėti, šį darbą reikia daryti iš kart po krūmų žydėjimo. Tokiu metu nugenėtas krūmas spėja sukrauti žiedus kitų metų žydėjimui.

Vasarą žydintys krūmai, pavyzdžiui sidabrakrūmiai ar japoninės lanksvos, žiedus krauna ant šiųmetinių ūglių. Tad juos galima genėti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.

Dalis krūmų puošnūs ne žiedais, o lapais, vaisiais ar ryškia šakų spalva. Juos reiktų genėti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį. Dalis šių krūmų ryškesne spalva džiugina jei ūgliai yra jauni (veislės spalvotais lapais, pvz.baltosios sedulos), tad kartais sodininkai kasmet juos nupjauna beveik prie pat žemės. Šį darbą irgi geriausia daryti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.

Nereiktų genėti vasaržalių krūmų vasaros pabaigoje. Nugenėjus rugpjūty ar rugsėjo pradžioje nauji išaugę ūgliai gali nespėti sumedėti ir žiemą nušąla.

Gyvatvorėse auginami krūmai dažnai genimi kelis kartus – vėlai žiemą ar pavasario pradžioje ir papildomai kelis kartus iki vasaros vidurio.

Visžaliai krūmai

Visžaliai krūmai, pavyzdžiui kadagiai ar kukmedžiai, genimi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš prasidedant naujų ūglių augimui. Jaunus ūglius galima genėti ir birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Nereiktų genėti visžalių krūmų rudenį.

Vasaržaliai medžiai

Geriausias laikas genėti vasaržalius medžius žiemos pabaiga – ankstyvas pavasaris (vasaris – balandžio pradžia), tol, kol jie nepradeda skleisti lapų. Kai kurie medžiai, pavyzdžiui klevai, riešutmedžiai ar beržai, nugenėti pavasarį per žaizdas netenka daug sulos. Dėl šios jų savybės yra išsakomos dvi nuomonės: viena – tai augalams labai nepakenkia, tad į tai galima nekreipti dėmesio; antra – juos reikia genėti vėlai pavasarį ar vasaros pradžioje, kai lapai pilnai išsikleidę. Svarbu genėjimo metu palikti ¾ lapijos.

Kai kuriuos medžius, žydinčius anksti pavasarį, pavyzdžiui slyvas, vyšnias, trešnes, persikus, sakuras ir magnolijas (magnolijos labai sunkiai užaugina žaizdas, tad genėti jas rekomenduojama tik esant labai svarbioms priežastims), reiktų genėti iš karto po jų žydėjimo.
Siekiant išvengti kai kurių ąžuolų ligų, nerekomenduojama jų genėti nuo 1 balandžio iki 1 liepos. Ąžuolus geriausia genėti vasario ar kovo mėnesiais.

Visžaliai medžiai. Egles ir kėnius geriausia genėti žiemos pabaigoje, kol jie yra ramybės būsenoje. Pušys genimos vasaros pradžioje, kai išaugina jaunus ūglius („žvakutes“). Jauni ūgliai nugnybami, paliekant ½ - 1/3 jauno ūglio ilgio. Nereikalingos visų visžalių medžių šakos genimos žiemos pabaigoje.

Vaismedžiai. Išskyrus kaulavaisinius (slyvos, vyšnios) vaismedžiai genimi vasario pabaigoje – balandžio pradžioje.

Vynmedžiai. Vynmedžiai genimi kovo mėnesį ar balandžio pradžioje. Kartais siekiant išvengti gausaus sulos pavasarinio tekėjimo rekomenduojama vynmedžius genėti rudenį.

Nepriklausomai nuo metų laiko genimos mechaniškai, šalčio, stipriai ligų pažeistos ar keliančios žmonėms ar turtui pavojų šakos.

Darbų atlikimas

Įrankiai turi būti aštrūs, pjūviai lygūs. Smulkios šakos kerpamos sekatoriumi (pjūvio vieta paveiksluose žemiau), storesnės šakos pjaunamos pjūklais (pjūvio vieta ir pjūvių eiliškumas pjaunant storą šaką paveiksluose žemiau).

Smulkių šakelių kirpimo vieta
a - gerai, b, c, d - blogai

Šakos pjovimas
a - teisinga pjūvio vieta, kai ties atsišakojimu galima įžvelgti žievės raukšlę; b - storą šaką rekomenduojama šalinti trimis pjūviais; c - nudžiūvusio ar pažeisto kamieno dalies šalinimas


Pjūvio vieta kai ties šakos atsišakojimu nepavyksta įžvelgti žievės raukšlės ar jos pabaiga labai neryški. Kampas a = kampui b

R. Šimėnaitės iliustracijos

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

5 organiški kovos su skruzdėmis būdai

Skruzdėles yra vabzdžiai sanitarai, kurie savaime nėra laikomi kenkėjais. Kenkėjais jos tampa tik tuo atveju, jei atneša į sodą pavojingų parazitų – amarų, arba tuo atveju, jeigu patenka į namų vidų. Nusprendus išnaikinti skruzdes, neverta iškart griebtis chemijos, nes egzistuoja nemažai natūralių priemonių. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su 5 organiškais kovos būdais.

Vasaris: kokie darbai laukia darže bei sode? (1)

Nors vasarį gamta vis dar ilsisi, nemaža dalis daržininkų bei sodininkų jau ima galvoti apie pavasarinį darbymetį. Paskutinis žiemos mėnuo puikiai tinka naujo daržo arba sodo planavimui, įrankių ruošimui, sėklų pirkimui. Taip pat šiuo metu jau galima pradėti sėti kai kurias daržoves. Šiame straipsnyje pateikiame pačių svarbiausių vasario darbų sąrašą.

Kokius darbus reikia nudirbti sausio mėnesį darže bei sode?

Sausio mėnuo darže bei sode yra ganėtinai ramus, tad ir sąrašas darbų, kuriuos reikia nudirbti būtent šiuo metu, nėra labai ilgas. Tačiau norint, kad augalai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai, jais reikia rūpintis ir žiemą, pristatome kelis svarbiausius šio mėnesio darbus.

Sodo kenkėjai: kur jie slepiasi žiemą?

Žiema sode yra ramybės metas. Tokiu metu jau yra užbaigti visi sodo paruošiamieji darbai, augalai yra ramybės būsenoje, tad galima šiek tiek atsipūsti. Kita vertus, įvairūs sodo kenkėjai, su kuriais kovojote šiltuoju sezonu, niekur nedingo, paprastai šiuo metu jie saugiai pasislėpę žiemoja ir laukia šilumos. Tad ką galima nuveikti žiemą, kad apmažinti kenkėjų skaičių jau dabar?

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.