Be dekoratyvinio genėjimo, kai medis genimas siekiant sukurti gerą estetinį vaizdą, genėjimo būdai skirstomi į tris pagrindinius: lajos retinimas, lajos pakėlimas ir viršūnės šalinimas. Būtent jie padeda išsaugoti medį nuo kirtimo.
Lajos retinimas. Tai pats populiariausias medžio genėjimo būdas, kai išpjaunamos nudžiūvusios ar džiūti pradėjusios šakos. Specialistai ramina, kad daugumos pagrindinių ir kitų skeletinių šakų viršūnės būna paviršiuje ir formuoja lajos kontūrą, todėl bent minimalų šviesos kiekį gauna ir dažniausiai žūties išvengia. Tačiau apatinės ir šešėlyje atsidūrusios pagrindinės šakos paprastai nebesužaliuoja. Negana to, krisdamos šakos gali sulaužyti kitas šakas arba sužaloti kieme vaikštančius žmones. Todėl jas reikia genėti. Specialistai pataria sudžiūvusias šakas pjauti nuo pat kamieno, nepaliekant išsišovusių dalių, bei nudžiūvusių, džiūstančių, visų pernelyg nusvirusių, susikryžiavusių ir besitrinančių viena į kitą šakų.
„Pašalinus žemiau esančias šakas, pagerėja aukščiau esančių šakų ir stiebo viršūnės maitinimas ir jos net būdamos silpnos būklės netrukus atsigauna ir suveši, nes kylantį iš šaknų vandenį su maisto medžiagomis pirmosios pasisavina arčiausiai jų esančios šakos. O jei žemiau esančios šakos džiūsta – jos tik trukdo žaliuoti kitoms šakoms“, - sako bendrovės „Aplinkos darbai“ direktorius Arūnas Kasparavičius.
Periodiškai retinant lajas paprastai reikia išpjauti apie penktadalį smulkesnių šalutinių šakų. Beje, retinamos tik genėjimui pakančių lapuočių lajos, o spygliuočių lajos neretinamos.
Lajos pakėlimas. Tai gana dažnas ganėjimo būdas Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose, kai medžiai susodinti alėjomis palei gatvę. Toks genėjimo būdas naudojamas, kai gatvėse ar kiemuose augantys medžiai ima trukdyti praeiviams, transportui, užstoja apšvietimą daugiabučių namų pirmiesiems aukštams arba individualiems gyvenamiesiems namams. Be to, žemutinių šakų šalinimas spartina medžių augimą aukštyn.
„Lajų pakėlimu vadinamas medžių genėjimas, kai laipsniškai šalinamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas iki pirmųjų gyvų šakų išsistiebia ne mažiau kaip iki 3,2 metrų, o geriau – 3,6 metrų aukščio. Esant reikalui, lajos keliamos net iki 7–8 m aukščio“, - sako A. Kasparavičius.
Šis genėjimo būdas rekomenduotinas tada, kai genimi jauno amžiaus medžiai, kurių pagrindinės šakos dar plonos ir jas nugenėjus atsiveria tik menkos žaizdos. Jei genimi vyresni medžiai, stiebe atsiveria didelės žaizdos, jos gyja lėtai ir ilgai. Visgi, jei nėra kitos išeities, specialistai siūlo tai daryti. Be to, toks genėjimo būdas tinkamas daugumai lapuočių medžių, išskyrus jautrias genėjimui rūšis.
Viršūnės šalinimas. Medžio viršūnės šalinimas atliekamas retai. Dažniausiai to pareikalauja ekstremalios situacijos, kai medžio laja dengia langus ir perpina elektros energijos perdavimo ir ryšių linijas. Apgenėjus medžio viršūnę, ji praranda įgimtą šakojimąsi, tad lajų viršus tampa žemesnis ir aptakesnis.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo skyriaus vedėjo Dariaus Ryšiškio teigimu, pjūviai skiriasi ne tik atlikimo vieta, bet ir efektu po pjūvio atlikimo. Augimą stabdančiu pjūviu siekiama sumažinti konkuruojančias šakas ar viršūnes, planuojant ateityje toje vietoje turėti vieną iš pagrindinių lajos šakų. Paliekama šoninė šaka turi būti bent trečdalio pašalinamos šakos diametro. Plonesnės šakos neužtikrintų proporcingo paliktosios šakos vystymosi. Rekonduojamas santykis yra toks –pašalinama šaka turėtų būti dukart didesnio diametro už paliekamą šoninę šaką. Pjūvis atliekamas nusibrėžus pusiaukampinę tarp žievės raukšlės ir statmens per pašalinamą šaką. Jokiu būdu šis pjūvis neturi būti lygiagretus žievės raukšlei. Pašalinimo pjūviu tiesiog eliminuojama netinkamoje vietoje esanti šaka.
Viršūnės (stiebo ar atskiros šakos) pašalinimo pjūvis atliekamas, kai reikia sutrumpinti lają, kai lają reikia sutankinti. Pjūvis atliekamas kiek virš išsišakojimo tikslu sustabdyti paliktųjų šakų intensyvų augimą ir skatinti šakojimąsį.
